.jpg)
Atėjo metų laikas, kai Lietuvos gamtai galite padėti vos keliais klaviatūros paspaudimais. Skirkite 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio mūsų įkurtam Paramėlio gamtos atkūrimo fondui, kuris globoja vertingas buveines šalia Čepkelių raisto.
Žiūrėti kiną ir saugoti gamtą. Šio prasmingo tikslo šiemet ėmėmės kartu su 30-ąjį jubiliejų švenčiančiu „Kino pavasariu“ – tapome festivalyje rodomo dokumentinio filmo „Paukščių giesmės“ ambasadoriais.
Pasirodė nauja Romualdo Barausko ir Mariaus Karlono knyga apie Lietuvos paukščius, kurioje be rūšių aprašymų ir spalvotų nuotraukų skaitytojai ras ir QR kodus su paukščių balsų įrašais. Labai paprasta – nuskenuoji ir klausaisi telefone.
Šį sausį pasaulį išvydo pirmieji dirbtinio intelekto palaikomi žiūronai pasaulyje „AX Visio“. Juos sukūrė viena garsiausių optikos gamintojų – „Swarovski Optik“. Naujuosius žiūronus jau galima įsigyti ir mūsų e.parduotuvėje.
Jei ieškote optikos gamtos stebėjimams – pirmiausia išsiaiškinkite, į kokius parametrus reiktų atkreipti dėmesį renkantis žiūronus.
Nuo šio pavasario gamtos stebėtojams siūlome naują paslaugą – žiūronų, monoklių ir trikojų nuomą. Parai, savaitgaliui arba savaitei.
Pristatome dar du naujus gidus po laukinę Lenkijos gamtą. Witoldas Muchowskis lydės po didžiausią Lenkijos nacionalinį parką – Biebžą, o Przemekas Bielickis supažindins su Belovežo girios paslaptimis.
Naujais metais mūsų fizinei ir e.parduotuvei „Ornishop“ pritrūko rankų, todėl ieškome papildomo komandos nario, kuris būtų atsakingas už parduotuvės valdymą, priežūrą ir bendravimą su klientais.
Vienas universaliausių Lietuvos gamtininkų ir aktyvus keliautojas, aplankęs daugiau nei 100 pasaulio šalių. Taip būtų galima pristatyti Žydrūną Preikšą – mūsų gidą po Punios šilą, o nuo 2026 metų – ir po Kosta Rikos džiungles.
.jpg)
Gegužės 26 dieną prie Melnragės molo Ornimokyklos mokinys Liudas Būčys rado naują Lietuvai paukščių rūšį – sibirinę nuodėgulę. Tiesa, ši džiugi žinia į dienos šviesą iškilo praėjus beveik po pusei metų nuo stebėjimo.
„Ornitostogų“ parduotuvės lentynas papildėme Lietuvos gamintojų „Pulsar“ termoviziniais žiūronais ir monokliais, kurie paukščių ir žvėrių stebėjimą pakylėja į visai kitą lygį.
Nuo 2024 metų Lietuvos ornitologų draugija tapo „Ornitostogų“ organizuojamų Lietuvos paukščių pažinimo kursų, arba tiesiog ornimokyklos, partnerė. Susipažinkite plačiau su draugijos veikla.
Pirmajame kataloge rasite viską, apie ką yra „Ornitostogos“, ir apie ką bus mūsų 2025 metai. Nuo naujų turų po egzotiškas šalis iki gamtosaugos iniciatyvų. Nuo Lietuvos paukščių pažinimo kursų iki lizdų transliacijų.
Rudens sesiją pradėjome Nemuno deltoje. Vietoje, kurią tiesiog būtina aplankyti, kai paukščiai ima migruoti į šiltuosius kraštus. Čia ornimokiniai kartu su mokytoju Mariumi Karlonu gilinosi į rudeninės migracijos fenomeną.
Paskutinį birželio savaitgalį Aukštaitijoje vyko septintoji Ornimokyklos pamoka. Šįkart mokiniai mokėsi apie smulkiuosius giesmininkus, gilino žinias apie vandens ir kitus paukščius bei klausė paskaitos apie Lietuvos saugomas teritorijas.
Šeštoji pamoka buvo skirta plėšriesiems paukščiams – vienai sunkiausiai identifikuojamų grupių. Per dvi dienas netrūko susitikimų su vapsvaėdžiais, suopiais, ereliais, lingėmis ir sakalais. Apie viską plačiau – apžvalgoje.
Šią liepą pasirodė didžiausio Lietuvos drugių pažinimo vadovo pirmoji dalis, kuriai medžiagą knygos autoriai kaupė keliasdešimt metų, o rašymas užtruko trejus metus. Pirmoje dalyje aprašomos pirmosios 169 drugių rūšys.
Kas yra atviras kraštovaizdis? Kaip atrodo natūralios pievos? Kokie paukščiai jose gyvena? Kaip žemės ūkis veikia biologinę įvairovę? Šie klausimai tapo penktosios pamokos Panemunės pievose tema.
Pradėjus išsamiau domėtis Lietuvos paukščiais, dažnam gamtos entuziastui kyla klausimas – kokį paukščių pažinimo vadovą naudoti? Straipsnyje pateikiame svarbiausius pažinimo vadovus ir patariame, kam jie labiausiai tiks.
Ketvirtą pamoką keliavome į visais metų laikais paukštingą Lietuvos teritoriją – Nemuno deltą, kur dvi dienas gilinomės į vienus sunkiausiai identifikuojamų paukščių grupių – tilvikus.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kviečia prisidėti prie šių metų paukščio – mažosios musinukės – stebėjimų. Jei pažįstate šią rūšį pagal jos išvaizdą ir giesmę, prisijunkite – apskaitos vyks tik iki birželio 16 dienos.
Kaip atskirti naminę nuo uralinės pelėdos? O kur trelena baltnugaris genys, o kur – pilkoji meleta? Trečiąją pamoką mokiniai Biržų girioje gilinosi į pelėdinius ir geninius paukščius bei palietė svarbią miškų aplinkosaugos temą.
Pavasaris įsibėgėja ir mokiniai beveik kas antrą savaitgalį keliauja vis į kitą Lietuvos vietą ir mokosi pažinti paukščius. Kovo pabaigoje laukė kelionė į paukščių ežeru vadinamo Žuvinto apylinkes. Kaip jiems sekėsi?
Nuo šios vasaros į naktinių drugių turą ornitostogautojus lydės naujas gidas – entomologas, zoologas, aplinkosaugininkas ir knygų apie gamtą bendraautoris Tomas Ūsaitis.
Dvidešimt paukščiais besidominčių entuziastų pradėjo metus truksiančią paukščių pažinimo kelionę, arba tiesiog Ornimokyklą. Dalinamės įspūdžiais iš pirmosios pamokos Dzūkijoje, kur mokiniai gilinosi į miško sparnuočius.
Entuziastingi paukščių stebėtojai. Nenurimstantys keliautojai. Retų žalvarnių tyrinėtojai. Knygų apie paukščius vertėjai. Lietuvos ornitologų draugijos nariai. Prie mūsų gidų prisijungė Laimonas ir Milda Šniaukštos.
.jpg)
Kaip ir kasmet, mūsų pavasaris prasidėjo turu į Nemuno deltą, kai šio krašto pievos dar būna po potvynio vandeniu. Tada virš jų pasirodo migruojantys tūkstantiniai būriai paukščių. Ką pavyko išvysti per dvi turo dienas?
Šią vasarą kviečiame leistis į paslaptingą gyvačių ir driežų pasaulį su naujuoju mūsų gidu – Džiunglių Žmogumi save vadinančiu herpetologu Gerardu Paškevičiumi.
.JPG)
Prabėgę metai buvo įvairūs ne tik naujais gamtos stebėjimo turais, bet ir edukaciniais bei gamtosauginiais projektais. Apie viską plačiau skaitykite mūsų metų apžvalgoje.
Gruodžio paskutinę savaitę leidomės į gamtosauginę ekspediciją, kurios tikslas buvo įrengti dirbtines lizdavietes rečiausioms Lietuvoje – laplandinėms – pelėdoms. Per dvi dienas Dainavos girioje suformavome ir iškėlėme net 7 lizdavietes.
Žiemą susirūpiname paukščių gerove ir norime jiems padėti išgyventi šaltąjį periodą įrengdami lesyklas ar maitindami gamtoje, bet tai reikia daryti atsakingai, todėl dar kartą kaip tai daryti?
Spalio pabaigoj Katros upės slėnio pievose vykdėme tradicinę talką, skirtą retų paukščių, augalų ir varliagyvių buveinėms išsaugoti. Šiam gamtosauginiam tikslui per metus nuo kiekvieno turo skiriame 5 proc.
Griebkite darbo pirštines ir į talką! Spalio 21 d. (šeštadienį) vyks mūsų tradicinė talka ypatingoje vietoje netoli Čepkelių raisto – Pakatrės pievose. Visą dieną jas vaduosime iš krūmų ir nendrių.
Spalį skaitytojus pasieks didžiausia ir išsamiausia iki šiol išleista knyga apie Lietuvos grybus. Joje daugiau nei 730 grybų rūšių aprašymai, spalvotos nuotraukos ir daug papildomos informacijos. Išankstinė prekyba – su 10 proc. nuolaida.
Iki rugsėjo 4 d. į lietuvių kalbą išverstą vieną populiariausių Europos paukščių pažinimo vadovų „Europos paukščiai“ („Collins Bird Guide“) galima įsigyti su 10 proc. nuolaida. Pirmieji egzemplioriai bus išsiųsti rugsėjį.
Stebėti medžiojančias balines pelėdas. Klausytis rečiausios Europos giesmininkės meldinės nendrinukės. Žygiuoti vilkų takais. Tai tik maža dalis potyrių ir įsimintinų akimirkų, kurias patyrėme Biebžos nacionaliniame parke.
Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją iš Lietuvoje rečiausių – laplandinių – pelėdų lizdo. Ne tik dieną, bet ir naktį: kameroje veikia paukščių netrikdanti naktinio matymo funkcija.
Balandį keliavome į pelėdiškiausią Lietuvoje – Biržų girią – išgirsti, kaip ūbauja naminės, švilpauja žvirblinės ir ūkauja uralinės pelėdos. Kaip mums sekėsi, skaitykite turo apžvalgoje.
Pavasario sezoną atidarėme turu, kurio metu dalyviams ne tik parodėme, kaip atrodo potvynio užlietos Nemuno deltos pievos, bet ir patyrėme vandens jėgą. Apie viską plačiau – apžvalgoje.
Kaip atostogas pakeisti į ornitostogas: nauja turizmo kryptis Lietuvoje.
Pradėjus pastebėti šalia gyvenančius paukščius pirmasis klausimas - o kaip atpažinti kas čia? Profesionalaus gamtos gido kasdien su savimi vedžiotis nepavyks, todėl tam geriausia įsigyti patikimą ir naudingą paukščių pažinimo vadovą.
„Geriausia paskutinė XX a. knyga apie paukščius“ – taip dažnai pavadinamas dar 1999 m. išleistas „Collins Bird Guide“. Kitąmet lietuviškai pasirodys jo trečiasis papildytas leidimas. Leidybos partneris Lietuvoje – „Ornitostogos“.
Naujas sezonas – nauji veidai. Labai džiaugiamės, kad prie mūsų augančios komandos prisijungė tarp paukščių entuziastų puikiai pažįstama Samanta Glemžienė, kuri nuo šiol koordinuos daugelį mūsų turistinių ir gamtosauginių projektų.
Gamtos fotografo įrankis - maskuojanti palapinė Tragopan Hokki V3
Vieną vakarą LRT laida „Langas į valdžią“ virto langu į gamtą – čia svečiavosi „Ornitostogų“ įkūrėjas, ornitologas ir gamtos gidas Marius. Apie ką jis papasakojo žurnalistei Ritai Miliūtei ir jos geriausiai draugei Meškai?
Nuo šio balandžio į Biržų girią stebėti ir klausytis pelėdų ornitostogų dalyvius lydės Saulis Skuja. Vienas geriausių plėšriųjų paukščių žinovų Lietuvoje. Susipažinkite.
Šį rudenį japonų optikos kompanija „Kowa“ gamtos stebėtojams pristatė naujos kartos „Kowa TSN-88 Prominar“, su 88 mm skersmens gryno fluorito išgaubtu objektyvu. Naująjį monoklį jau galima įsigyti mūsų e.parduotuvėje.
Mūsų gidų gretas papildė dviejų ypatingų Lenkijos gamtos kampelių žinovas. Lietuvių ornitostogautojus jis supažindins su didžiausiu kaimyninėje šalyje Biebžos nacionaliniu parku ir legendomis apipinta Belovežo sengire.
Lapkričio pradžioje būrys gamtai neabejingų žmonių šturmavo Čepkelių raisto pašonėje plytinčias Pakatrės pievas. Čia vyko mūsų tradicinė gamtosauginė talka retų paukščių, varliagyvių ir augalų buveinei atkurti.
Rudenį verta atsidurti ten, kur driekiasi paukščių migracijos keliai. Tuomet galima patirti, ką reiškia sparnuotas dangus. Viena tokių vietų mūsų krašte – Nemuno delta. Pakeliauti po šį ypatingą gamtos kampelį pakvietėme ir šiemet.
Nemune ties Merkine esanti Pastraujo sala – vienas iš dviejų mūsų globojamų ornitologiniu požiūriu svarbių gamtos kampelių. Spalį čia surengėme talką, kurios metu vadavome teritoriją iš invazinių uosialapių klevų.
Pakatrės pievos – Katros upės slėnyje, šalia Čepkelių raisto esanti vieta, kurią ypač mėgo ir vertino prof. Tadas Ivanauskas. Šiandien pievos vis labiau apauga krūmais ir nendrėmis. Reikalinga mūsų pagalba. Nori padėti? Junkis!
Ar kada žygiavote po mišką, kuriame karaliauja taurieji elniai? Ar matėte šiuos plačiaragius rudenį, kai jie rujoja? Ar sėdėjote naktį prie laužo ir klausėtės jų baubimo? Dalinamės įspūdžiais iš neeilinio elnių stebėjimo turo.
Šį rudenį su partneriais „Hiatus“ įsteigėme specialius nuolaidų kuponus turų dalyviams ir mūsų e.parduotuvės „Ornishop“ pirkėjams. Kokios šių kuponų sąlygos? Skaitykite mūsų naujienoje.
Paukščių ežeru vadinamą Žuvintą rudenį užplūsta migruojantys paukščiai – gervės, žąsys, antys, lingės, sakalai. Su visais susipažinti pirmą kartą pakvietėme mažiausius gamtos entuziastus – vaikus iki 14 metų.
.png)
„Mėlynasis karpis“ – viena įstabiausių pamario vietų ne tik poilsiui ir nakvynei, bet ir paukščių stebėjimui. Šį rudenį daugiau nei 10 metų besitęsianti draugystė su komplekso komanda virto prasminga partneryste.
Migruojantys pelėsakaliai, prieš akis švystelėjęs sakalas keleivis, būrys iš šiaurės atklydusių tilvikų, net trys lingių rūšys. Tai tik dalis paukščių, kuriuos pavyko pamatyti priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį šalia Vilniaus.
Vieną šiltą rugpjūčio naktį pirmą kartą su gidu entomologu Giedriumi Švitra leidomės į naktinių drugių pasaulį. Buvo tikra Valpurgijos naktis – priviliojome ir stebėjome daugiau nei 100 skirtingų rūšių.
Šią vasarą inicijavome Lietuvos raudonosios knygos atstovo – žuvininko – pažymėjimą siųstuvu. Nuo šiol galime sekti jo kelionę ir taip prisidėti prie rūšies apsaugos. Tai dalis gamtosauginių veiklų, kurias vykdome jau trejus metus.
Kokius paukščius galima pamatyti prie Kauno? Pulką varnų, būrį kirų ir varnėnus su vieversiais? Iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti, tačiau keliose ypatingose vietose už miesto gyvena kur kas įdomesnės ir retesnės rūšys.
Šią vasarą atidarėme Panemunių regioniniame parke ir jo apylinkėse, kur pirmą kartą su ornitostogautojais keliavome stebėti pietinių kraštų paukščių bitininkų, kurie jau daugiau nei dešimt metų sėmingai peri ir Lietuvoje.
Jei gražiausius Lietuvos kampelius jau aplankėte, mūsų kolegos iš Latvijos kviečia atrasti Gaujos nacionalinį parką ir jo laukinės gamtos turtus. Specialiai paukščių mylėtojams – 6 įsimintini maršrutai.
Šiemet pirmą kartą su ornitostogautojais aplankėme Žemaitijos nacionalinį parką, garsėjantį išraiškingomis kalvomis, pelkėmis, ūksmingais eglynais, natūraliomis pievomis ir čia gyvenančiais paukščiais.
Viską, ką pamatėme, išgirdome ir patyrėme Nemuno deltoje per dvi dienas, būtų sunku papasakoti, todėl išskyrėme 5 įsimintiniausias akimirkas. Nuo safario pievose iki kelionės laivu.
Ne, margučių Žuvinte neridenome ir iš trobos į trobą su vaišėmis nekeliavome. Antrąją Velykų dieną ornitostogautojus pakvietėme kitokiai pramogai – paukščių stebėjimo turui.
Potvynio užlietos Nemuno deltos pievos, tūkstančiai vandens paukščių ir visą padangę užpildantys skambūs gagenimai bei trimitavimai. Tokį įspūdingą reginį jau seniai svajojome parodyti ornitostogautojams. Šiemet pagaliau tai įgyvendinome.
Pavasario sezoną atidarėme Punios šile – viename seniausių Lietuvos miškų. Žygyje po sengirę lydėjo pirmosios paukščių giesmės, pražydę žalčialunkiai, žibuoklės, ankstyvos baltažiedės plukės ir pavasariniai grybai.
Birželį vykusiame antrajame dzūkų kultūros festivalyje „Čiulba ulba“ Marius smagiai porino apie šio krašto paukščius. Kas gyvena? Kur gyvena? Kaip čiulba? Ir kaip tuos sparnuočius pamatyti?
„Ornitostogų“ gidų būrį papildė Saulius Karalius – vienas geriausių Lietuvos ornitologų, daugelio knygų apie paukščius bendraautoris, drugių tyrinėtojas ir talentingas dailininkas, kurio piešiniai puošia ne vieną knygą apie gamtą.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – iškeliavome stebėti stumbrų, senųjų girių mohikanų. Dauguma turo dalyvių šiuos galiūnus laisvėje, o ne zoologijos sode pamatė pirmą kartą.
Žaisdami vaikai geriausiai pažįsta pasaulį. Todėl jeigu skaityti ornitologines knygas mažiesiems dar per sudėtinga, edukacinis rinkinys apie pelėdas gali tapti pirmuoju žingsniu į spalvingą sparnuočių pasaulį.
Ankstų šeštadienio rytą su ornitostogautojais patraukėme į laikinąją sostinę, kurią ornitologai juokaudami kartais pavadina „džiakuzi“, nes neužšalusiose Nemuno atkarpose galima stebėti būrius žiemojančių vandens paukščių.
Kuo storiau, tuo šilčiau – ši taisyklė rengiantis žiemą nebūtinai teisinga. Taigi – kokią aprangą rinktis aktyvioms pramogoms ar ramiam žiemojančių paukščių stebėjimui?
Gali atrodyti, kad lapkritis yra blogiausias mėnuo stebėti paukščius, tačiau taip nėra. Tuo įsitikinome ornitostogaudami prie didžiųjų pietų Lietuvos vandens telkinių – Kauno marių ir Dzūkijos ežerų.
Du spalio savaitgaliai. Keturios dienos. Šimtas dešimt užfiksuotų paukščių rūšių. Dalinamės įsimintiniausiomis turo po Nemuno deltą akimirkomis.
Rugsėjį net tris kartus keliavome į Žuvinto apylinkes stebėti migruojančių paukščių. Su kokiais įspūdžiais grįžome, skaitykite mūsų turų apžvalgoje.
Mūsų gidas ir optikos ekspertas Albertas dalyvavo prestižinėje „Swarovski Optik“ stovykloje Austrijoje, skirtoje optikos pardavėjams, ornitologams ir stebėjimo turų gidams. Kaip jam sekėsi?
Nuo ryto ant Parnidžio kopos iki vakaro Kopgalyje. Ką patyrėme ornitostogaudami Kuršių nerijoje – skaitykite apžvalgoje.
Rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį – keliavome po Vilniaus apylinkes stebėti prasidėjusios paukščių migracijos. Ką pavyko pamatyti – skaitykite apžvalgoje.
Džiaugiamės, jog nuo šių metų pavasario prie mūsų komandos prisijungė naujas narys Gediminas Kukta, komunikacijos koordinatorius.
Karščiu alsuojantį šeštadienį įsitikinome, kad laikinosios sostinės apylinkės yra pilnos paukščių, iš kurių dalis – tikros retenybės.
Marius svečiavosi LRT studijoje ir papasakojo, kuo paukščių pasaulyje yra ypatingas birželis, vasaros pradžia.
Marius pasakoja apie ornitologines keliones po išskirtines Lietuvos vietas, žiūronus ir paukščių stebėjimą.
Koks paukštis sirpia lyg prastai suteptas ratas? Kuris sparnuotis skrisdamas girgžda, o kuris kurkia? Viską aiškinomės ture po Aukštaitiją.
Kur Kuršių nerijoje geriausia stebėti jūrinius erelius, vandens paukščius, genius, dirvoninius kalviukus? Visi atsakymai – trumpame filme.
Nemuno deltoje per dvi dienas patyrėme ne vieną įsimintiną akimirką ir būtų sudėtinga visas suguldyti į apžvalgą, todėl išskyrėme penkis ryškiausius akcentus.
Aplankę net 6 gamtiniu požiūriu svarbias vietas šalia Vilniaus, pamatėme keliasdešimt paukščių rūšių, tarp kurių puikavosi ir retasis kurtinys.
Pavasarį aplankyti ežerą ir jo apylinkes – tai kiekviename žingsnyje būti pasiruošus sparnuotiems įspūdžiams ir atradimams. Praėjusį savaitgalį jų patyrėme net 71. Būtent tiek paukščių rūšių pavyko pamatyti.
Sakartvelas – nuostabios gamtos, turtingos kultūros ir senos istorijos lopšys Azijos ir Europos sandūroje, keliaukime ten drauge.
Šių metų Ornitostogų gamtosauginis tikslas buvo talka Svylos slėnio pievose, bet dėl susiklosčiusios situacijos turime keisti planus ir nukelti juos į kitus metus.
Gamtoje gyvūnai nemiršta veltui, kiekvienas jos atstovas sulaukia savo laiko, kuomet būna maistas kitam. Filmuotoje medžiagoje paprastieji suopiai ir krankliai minta maita.
Marius pasakoja apie „Ornitostogas“ ir paukščių stebėjimą LRT tinklalaidėje.
Vaikai mėgsta atrasti įdomias ir įtraukiančias veiklas, paukščių stebėjimas - puikus būdas persikelti iš virtualios realybės į gamtą! Kokius įgūdžius ir įpročius kuria paukščių stebėjimas?
Keliaudami gamtoje patiriame nuostabių akimirkų, tačiau keliaudami su gamtos gidais galime praturtinti mūsų keliones naujomis žiniomis, kitokiu gamtos pamatymu, naujais pojūčiais, patirtimis ir suvokimais.
Gyvenimas filmuotas su gamtos kamera Browning Recon Force Edge.
Swarovski ATX 115 - naujausias ir kokybiškiausias Swarovski Optik monoklis!
Ar tavo telefonas geriau pažįsta paukščius už tave? Pabandėme apžvelgti kiek automatinės paukščių atpažinimo programėlės gali, kurias naudinga išbandyti, o kitoms dar teks patobulėti.
Spalio pabaigoje (23 d.) Katros upės botaniniame – zoologiniame draustinyje (Pakatrės pievose) vyko gamtosauginis renginys. Tai jau antroji tokia talka šioje vietovėje, organizuojama Ornitostogų komandos.
Ne paslaptis, jog Lietuvos geografinė padėtis itin dėkinga grožėtis šiuo reginiu, antai visoje Europoje yra vos keletas tokių taškų, kur sparnuočiai koncentruojasi taip gausiai.
Rugsėjis - elnių rujos mėnesis, todėl jai įsibėgėjus, negalėjome praleisti šanso būti šio paslaptingo baubiančio miško svečiais ir skubėjome patys tai pamatyti!
Pirmąjį spalio savaitgalį palydėti paukščių į ilgą rudeninę kelionę traukėme į rytų Lietuvą, kaip mums sekėsi Adutiškio girios, Svylos slėnio bei Brivėtos žuvininkystės tvenkinių komplekse, skaitykite plačiau.
Du rugsėjo savaitgalius keliavome po Žuvinto biosferos rezervatą.
Paukščiai yra geriausi klimato kaitos indikatoriai - kokios rūšys tai rodo Lietuvoje, skaitykite straipsnyje.
Rugpjūčio pabaigoje keliavome į 4 vienodus turus, kurių metu mėgavomės rudenine paukščių migracija prie Vilniaus.
Ornitostogos dėkoja medikams dirbusiems COVID-19 pandemijos metu ir kviečia atostogauti kartu!
Swarovski NL Pure - naujausias ir kokybiškiausias Swarovski Optik kūrinys!
Nemune stūksanti kone 13 ha sala po truputį tampa retų tilvikinių ir vandens paukščių namais, tačiau čia yra ir problemėlė - joje besiganantys galvijai bei avelės nespėja kovoti su invaziniais medžiais – uosialapiais klevais.
Vasaros viduryje leidomės į turą patyrinėti vienintelio miško Lietuvoje, kurį tikimės kažkada vadinti sengire, kaip mums sekėsi Nemuno kilpoje įsikūrusiame Punios šile, skaitykite plačiau.
Vieną birželio šeštadienį išsiruošėme tyrinėti paukščių šalia Kauno, kaip mums sekėsi, ką pamatėme ir su kokiais įspūdžiais grįžome - skaitykite plačiau.
Paskutinį pavasario savaitgalį pagaliau susitikome ornitostogauti Dzūkijoje, kaip mums sekėsi skaitykite plačiau.
Nemuno salas ties Merkine prižiūrės gamtai neabejingų žmonių avytės.
Susidomėjus paukščiais kyla daugybė klausimų ir dažniausiai atsakymų į juos skubame ieškoti literatūroje. Šį kartą apžvelgsime užsienio leidyklų knygas, kurios bus geru pagrindu ornitologinei bibliotekai.
Praėjusį savaitgalį (vasario 8-9 d.) vyko pirmasis Ornitostogų renginys skirtas gamtosaugai.
Svarbiausia ir smagiausia gamtos stebėjimų dalis - būti gamtoje ir atrasti, bet ne mažiau svarbu duomenis sistemingai kaupti. Trumpai apie įvairius stebėjimų registravimo ir tvarkymo būdus.
Šį kartą ieškoti žiemos ir žiemojančių paukščių keliavome į Kauną, kaip mums sekėsi ir ką ten suradome skaitykite plačiau.
2020-2021 metų tikslą sau keliame tvarkyti Svylos slėnio pievas. Šios vertingos šlapžemės besidriekiančios pačiame Lietuvos pasienyje yra svarbi teritorija šlapynių paukščiams.
Lapkričio viduryje keliavome prie vandenų stebėti kas šį šiuo pilku ir tamsiu metu vyksta gamtoje. Kaip mums sekėsi, skaitykite plačiau.
Trečiojo Ornitostogų turo į Ventės ragą ir Nemuno deltą apžvalga.
Lietuviai atranda naują kelionių būdą - ornitologinį turizmą.
Rudens pabaigoje miškuose vyskta įspūdingi elninių žvėrių rujos spektakliai. Trumpai apie tai ką mums pavyko išvysti šiemet turo metu.
Apie paukščių stebėjimo keliones Lietuvoje ir pasaulyje – su ornitologu Mariumi Karlonu: kodėl toks poilsio būdas populiarėja ir kaip pasiruošti bent trumpoms „ornitostogoms“?
Marius Karlonas - ornitostogų įkūrėjas ir siela, vienas profesionaliausių gamtos gidų Lietuvoje, kuris uždegs meile gamtai kiekvieną!
BirdID Nord University programėlė skirta visiems norintiems geriau pažinti paukščius, mokytis jų išvaizdos ir balsų, taip pat gali būti naudojama kaip paukščių nuotraukų ir balsų duombazė bei identifikavimo gidas.
Arūnas Čerkauskas – profesionalus ornitologas, daugybę metų dirbantis aplinkosaugos srityje. Keliaujantys po Rytų Lietuvą su Arūnu pamatys įdomiausias šio regiono gamtos kerteles ir čia gyvenančius paukščius.
Įsibėgėja rudeninė paukščių migracija, todėl kviečiame keliauti į Baltijos migracijos kelią ir pasigėrėti ypatingu fenomenu.
Antanas Petraška – vienas profesionaliausių ornitologų Lietuvoje, nuosekliai ir kruopščiai vykdantis tyrimus bei savo žiniomis mielai besidalinantis su visais.
Arūnas Pranaitis yra vienas labiausiai patyrusių gamtininkų Lietuvoje, beveik keturis dešimtmečius dirbantis ir tyrinėjantis pirmąją ir vienintelę tokią saugomą teritoriją Lietuvoje – Žuvinto biosferos rezervatą.
Pasaulyje jau seniai populiarus ornitologinis turizmas žengia pirmus žingsnius Lietuvoje, jei užsieniečiai jau seniai atrado mūsų šalį, dabar kviečiame keliauti ir vietinius.
2019 metams keliame sau tikslą - tvarkyti ir nuo užžėlimo gelbėti Pakatrės pievas. Tai ypatingai vertinga šalpynių teritorija Čepkelių rezervato pašonėje.
