Technologijoms tobulėjant, daugeliui procesų automatizuojantis, vis labiau ir labiau prie to priprantame ir norime supaprastinti savo buitį ir kasdienybę, patikėdami ją įvairiems prietaisams ar įvairių formų dirbtiniam intelektui. Jei galime programėlės pagalba atpažinti skambančią dainą arba telefonas atpažįsta mūsų veidą, kodėl įrenginys to paties negali padaryti su paukščio giesme ar gėlės žiedu? Labai dažnai sulaukiame klausimų, ar yra tokių įrankių, kiek jie tiksliai veikia ir kodėl mokslininkai kai kuriuos tyrimus vis dar atlieka patys?
Leidžiant laiką gamtoje, net ir ypatingai nesidomint paukščiais, dažniau girdime jų giesmes, nei matome patį paukštį. Dažniausiai jomis susidomime ankstyvą pavasarį, kai po žiemos ramybės visi kampai pradeda čiulbėti, trelenti, giedoti, ulbauti ar čirenti ir tada kyla klausimas, kaip tą ūū-ū ar čvik-čvik paversti į konkretaus paukščio rūšį? Šiais laikais kiekvienas su savimi turėdamas mobilų telefoną gali padaryti geresnės ar prastesnės kokybės įrašą ir tuomet juo pasidalinus su labiau patyrusiu ornitologu išsiaiškinti tai, kas buvo girdėta, bet žinoma, norėtųsi atsakymą gauti čia ir dabar.
Galima rasti nemažą pasirinkimą programėlių, skirtų paukščių balsų automatiniam identifikavimui. Dažniausiai jos yra skirtos Šiaurės Amerikos ar kitų Europos šalių paukščiams, bet gali būti pritaikomos ir Lietuvoje. Technologijoms dar tik vystantis, galimų identifikuoti paukščių sąrašas gana trumpas ir fonotekos sąlyginai nedidelės, o ir kokybiškiems įrašams padaryti ir identifikavimo tikslumui padidinti gali neužtekti vidinio telefono mikrofono arba dėl stebėjimo sąlygų, todėl tai padaryti gali būti sudėtinga, bet kaip visada gamtoje – atkaklumas ir kantrybė duoda norimus rezultatus.
Pirmiausia pakalbėkime apie Sunbird images kūrėjų leidžiamas aplikacijas. Ši įmonė kuria įvairias programėles skirtas gamtos pažinimui, tiek paukščių, medžių, grybų, augalų identifikacijos vadovus įvairioms šalims, tiek automatines balsų atpažinimo programėles. Jų produkcijoje rasite JAV, Britanijai, Prancūzijai ir Vokietijai skirtas programėles, turbūt ateityje pasirodys ir bendra Europai skirta aplikacija. Šios kompanijos programėlių pliusas, kad norint jomis naudotis nebūtinas interneto ryšys, kas aktualu tyrinėjant gamtą. Šiuo metu balsų fonoteka nėra labai didelė, kiek daugiau nei 100 dažniausiai sutinkamų rūšių, bet neabejotinai ji plėsis, tik, kadangi visa informacija saugoma pačiame prietaise, iškils sunkumai su dideliais duomenų kiekiais ir ateityje ja naudotis reikės daugiau atminties ir procesoriaus resursų. Nustatyta rūšis iš karto veda į apibūdintoją, kur galima rasti daugiau informacijos, todėl tai gali būti puikus paukščių vadovo ir automatinio balsų atpažinėjo hibridas.
Jau ne kartą rašėme apie amerikiečių Cornell ornitologijos laboratoriją ir kalbant apie automatines balsų atpažinimo technologijas juos minime irgi neatsitiktinai. Kartu su Chemnitz technologijų universiteto mokslininkais sukurta programėlė BirdNET yra bene profesionaliausia rinkoje. Programėlė geba atpažinti daugiau kaip 1000 dažniausiai sutinkamų paukščių rūšių Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Skirtingai nei kitose programėlėse, šioje galite matyti ir balsų sonogramas, patys pasirinkti aplinkos garsų įrašymo trukmę ir vėliau pasirinkti dominančią įrašo dalį analizei – tuo ji skiriasi nuo kai kurių kitų programėlių, kur trumpa įrašo trukmė ne visada leidžia „pagauti“ norimo identifikuoti paukščio giesmę. Be garso sonogramos, programėlė taip pat panaudoja per GPS nustatytą vietos ir laiko informaciją, taip susiaurindama paiešką. Kaip ir kitose programėlėse, šioje identifikuota rūšis įvertinama pagal nustatymo patikimumą ir labai patogus dalykas, kad galima iš karto pereiti į atskiras Vikipedijos ar kitas dvi Cornell laboratorijos valdomas duomenų bazes, kur lengvai pasiekiami tūkstančiai balso įrašų, nuotraukų ir filmukų apie ką tik stebėtą rūšį. Žinoma, tokiems kiekiams informacijos būtinas interneto ryšys, todėl ne visuose gamtos tyrinėjimuose bus galima ja pasinaudoti.
Nors galima rasti ir daugiau balsus bandančių atpažinti programėlių, bet jų išsamiai aptarti neverta, nes kokybė kol kas neleidžia jomis sklandžiai naudotis, todėl dar teks palaukti kelių atnaujinimų kol jos bus vertos didesnio dėmesio. Vis tik kalbant apie pagrindines, galime apibendrinti, kad jų veikimas sąlyginai tikslus, išsamesnių apžvalgų įvertintos net 85 proc. tiksliomis, o tai pradedančiajam stebėtojui yra pakankamas lygis. Nors jos yra mokamos, bet kainuoja nebrangiai, todėl pasižaidimui galima įsigyti, juolab, kad ateityje visos tikrai turėtų tobulėti ir gali būti puikus pagalbininkas gamtoje.
Daugeliui aktualesnis paukščių balsų automatinis atpažinimas, nes tai kelia daugiau iššūkių, bet tik pradedant domėtis paukščiais, pirmiausia stengiamasi juos pažinti iš išvaizdos. Įprastos apibudintojų aplikacijos čia irgi turi ką pasiūlyti. Dažniau nei automatinis atpažinimas šiuo atveju yra naudojamas pažinimo raktas, pavyzdžiui Audubon paukščių gido aplikacijoje galima juo pasinaudojus susiaurinti paiešką ir gauti kelis pasiūlymus kokį paukštį galbūt matėte ir iš mažesnio pasirinkimų varianto lengviau nustatyti stebėtą rūšį.
Kalbant apie automatinį rūšies nustatymą, vėl grįžtame prie Cornell laboratorijos ir Merlin paukščių identifikacijos vadovo aplikacijos – joje pateikiami du paukščių atpažinimo variantai: programėlė susisiedama su stebėjimo laiku ir vieta koreliuoja duomenis su Ebird stebėtojų sistema ir užduodama kelis paprastus klausimus susiaurina galimai matytų paukščių sąrašą iki labiausiai tikėtinų stebėti rūšių, žinoma, jos tikslumas didėja jei stebite vietose kur stebėtojų yra daug ir duomenų kiekis yra didelis, todėl geriausius rezultatus matysite Šiaurės Amerikoje, bet populiariuose taškuose Europoje taip pat gausite norimus atsakymus. Šioje programėlėje taip pat yra galimybė pasinaudoti atpažinimu pagal nuotrauką – įkėlus nufotografuotą paukštį, aplikacija vaizdinę informaciją apdoroja ir pateikia panašiausių rūšių variantus, bet jau turint paukščio nuotrauką, galimybės jį atpažinti tampa neribotos, nes čia be dirbtinio intelekto jau galima panaudoti ir žmogiškąjį - su visa sukaupta patirtimi. Tiems, kurie vis tik nori viską padaryti savo jėgomis, į šį žaidimą įsitraukia ir rimčiausias optikos gamintojas Swarovski šiais metais išleidęs automatinio atpažinimo prietaisą – dG – kuris susietas būtent su Merlin programėle leidžia iš karto analizuoti ir apdoroti matytą vaizdą, tiesa reikia paminėti, kad tokia įranga kainuoja gana brangiai ir pradedančiajam stebėtojui gali būti rimta investicija.
Apibendrinant technologijų plėtrą ir prieinamumą, turbūt reikia pasidžiaugti, kad progresas akivaizdus: naudojantis mokslininkų ir išradėjų sukurtais produktais galime vis lengviau, greičiau ir tiksliau pažinti gamtą – žinios tampa lengvai pasiekiamos, galimybės plečiasi, informaciją galime gauti ir surinkti paprasčiau. Tačiau verta paminėti, jog ištobulintų ir dideliu tikslumu veikiančių produktų dar teks šiek tiek palaukti ir kol kas, technologijos pasitarnauja tik kaip patariamasis ir nukreipiamasis balsas dažnų rūšių atpažinimo pasufleravimui, bet dar tikrai neperima žmogiškojo faktoriaus, patirties ir ilgų valandų gamtoje.