2024 liepos 6

2024 liepos 7

Kai į žemę nusileidžia sutemos, vieniems paukščiams stoja ramybės metas, o kitiems, priešingai, prasideda aktyvusis laikas. Dalį vakarais ir naktį čiulbančių ar medžiojančių sparnuočių tikrai pažįstate – esate juos matę ar girdėję. Tai tamsoje ūbaujančios ir grobio tykančios pelėdos. Šiltomis vasaros naktimis po langais plyšaujanti lakštingala. Miglos gaubiamose pievose kreksinti griežlė ar ežerų nendrynuose dumsintis didysis baublys.

Saulėlydis prie Čepkelių raisto (Mariaus Karlono nuotrauka)

Tačiau ar žinote tokius paukščius lėlius? Ar esate juos matę? O girdėję? Pasaulyje skaičiuojama 15 lėlinių šeimos paukščių genčių ir net 78 rūšys, tačiau Lietuvoje gyvena tik viena – europinis lėlys. Tai išskirtinai sutemų paukštis. Dienomis slapstosi ant žemės arba prigludęs prie medžių šakų, o maitintis pakyla tik temstant, dažniausiai pusvalandis po saulėlydžio. Būtent tada galima išgirsti jų paslaptingą kurkimą (taip, kurkimą!), o kol nestojo aklina tamsa – pamatyti jų įstabius tuoktuvinius skrydžius.

Europonis lėlys naktį (Dariaus Babelio nuotrauka)

Šis turas būtent ir dedikuotas šiems sutemų skrajūnams. Jų keliausime ieškoti į Dzūkijos nacionalinį parką. Čia praleisime visą popietę, lankydami ypatingus nacionalinio parko etnografinius kampelius ir grožėdamiesi unikalia gamta, o temstant pasieksime Čepkelių raistą supančius sausus pušynus, kuriuos ypač mėgsta lėliai. Čia prabūsime iki pat vidurnakčio.

Slapukas lėlys (Dariaus Babelio nuotrauka)

Skirtinga nei kiti mūsų turai, šis prasidės popiet. Kol pasieksime Dzūkiją, dar aplankysime ypatingą gamtos kampelį netoli Vilniaus – Paluknio pievas. Šią vietą paukščių stebėtojai žino nuo seno, tačiau tik pernai Paluknio pievos buvo paskelbtos biosferos poligonu. Tai reiškia, kad nuo šiol šioje vietoje bus stebimi saugomų gamos vertybių (labiausiai paukščių) pokyčiai, kad laiku būtų galima įgyvendinti reikiamas apsaugos priemones.

Stirna Paluknio pievose (Alberto Skirpsto nuotrauka)

Liepos mėnesį paukščiai gieda gerokai mažiau, todėl vidurdienį pievose daugiausiai dairysimės padangių plėšrūnų. Šios pievos yra derlinga ir maisto kupina oazė ne tik tūkstančiams virš Rytų ir Pietų Lietuvos migruojančių sparnuočių rudens metu, bet ir medžioklės plotai čia perintiems plėšrūnams. Pievose liepos mėnesį galima išvysti medžiojančias pievines linges, nendrines linges, pelėsakalius ir mažuosius erelius rėksnius, kurie veisiasi netoliese plytinčioje Rūdninkų girioje.

Mažasis erelis rėksnys (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Pasiekę Dzūkijos nacionalinį parką, aplankysime kelias gamtiškai ir kultūriškai įdomias regiono vietas.  Nukeliausime prie iš žemės trykštančio šaltinio, vadinamosios Ūlos akies, kuri paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šioje vietoje gyvena ir vienas ryškiausių Lietuvos paukščių – tulžys. Galbūt ir mums pasiseks pasigrožėti jo smaragdinėmis spalvomis.
 
Vėliau pasivaikščiosime po etnografinį Zervynų kaimą, apžiūrėsime senovines pirkias, gatves puošiančius kryžius ir paieškosime Dzūkijos simbolio kukučio. Saulei pamažu krypstant vakarop, užsuksime į Stėgalių stumbryną pasidairyti čia neseniai iš Vidurio Lietuvos atkeltų stumbrų ir papiknikauti.

Dzūkijos simbolis kukutis (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, pasieksime Čepkelių pelkės pakraštį ir apžiūrėsime naują lankytiną objektą – atvertas žemynines kopas. Istoriškai šiam regionui vėjo pustomos natūralios žemyninės kopos buvo įprastos, tačiau sovietmečiu dėl intensyvaus miško želdinimo jos buvo apsodintos medžiais.
 
Neseniai buvo pradėti kopų atvėrimo darbai, dėl kurių, tikimasi, sugrįš tik kopoms būdingos unikalios rūšys – įvairūs augalai, reti drugiai, nykstantys lygiažvyniai žalčiai, kelios driežų rūšys ir, žinoma, paukščiai, pavyzdžiui, dirvoninis kalviukas.

Vikrusis driežas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Šias kopas mėgsta ir lėliai. Čia ir pradėsime jų paieškas. Stebėsime jų tuoktuviniu skrydžius ir medžioklinius manevrus bei klausysimės išskirtinio kurkimo, kurį lengva supainioti su varlių ar kurklių skleidžiamais garsais.

Gidas plačiau papasakos apie lėlių biologiją ir ekologiją, jų elgesį ir jiems kylančias grėsmes. Sutemus lėtai riedėsime smėlėtais ir žvyruotais Dzūkijos šilų keliukais ir bandysime iš toli pastebėti ant kelio žaižaruojančią lėlio akį. Šie paukščiai labai mėgsta tupėti ant per dieną įkaitusių keliukų, todėl iš toli šviečianti akis juos pirmiausiai ir išduoda.

Nė neabejojame, tai bus nepamirštamas susitikimas su paslaptingais sutemų paukščiais viename gražiausių Lietuvos laukinės gamtos kampelių. 

Lėlys (Mariaus Karlono nuotrauka)

PROGRAMA:
 
13:00 – išvykstame iš Vilniaus;
14:00 – medžiojančių plėšriųjų paukščių stebėjimas Paluknio pievos;
16:00 – Ūlos akis ir tulžio paieškos;
17:00 – Zervynų kaimas;
18:30 – Stėgalių stumbrynas + piknikas;
20:00 – Marcinkonys (sustojimas parduotuvėje);
21:00 – pažintis su atviromis žemyninėmis kopomis ir tipinėmis jų rūšimis;
22:00 – susitikimas su lėliais – tuoktuviniai skrydžiai ir balsai; 
23:00 – kelionė žvyruotais miško keliukais per žemynines kopas;
24:00 – pajudame namo;
1:30 – pasiekiame Vilnių.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• Vienam asmeniui vykstant savo transportu – 120 Eur
• Vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 20 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• Diena su žinių ir įdomių istorijų sukaupusiu paukščių ekspertu.
• Saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų) lankymo bilietai;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius.
• 6 Eur nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti patiems:

• Prognozuojamam orui tinkama apranga;
• Žygio batais (nueisime apie 6 km įvairiais paviršiais);
• Pietų pikniku, papildomais užkandžiais ir vandeniu;
• Repelentais nuo uodų;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

 Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 9 žmonės.