Lapkričio 18

Atrodytų, lapkritis ir paukščiai – nesuderinami dalykai. Ką gi įmanoma pamatyti, kai medžiai jau meta lapus, kai rytais paspaudžia šaltukas, o didžioji dalis paukščių, regis, seniausiai šildosi pietuose? Šio turo metu įsitikinsite, kad paukščių stebėjimas įdomus visais metų laikais, o būtent vėlyvą rudenį mus aplanko tokios šiaurinės sparnuočių rūšys, kurių nei vasarą, nei pavasarį tikrai nepamatysite.

Dubravos rezervatinė apyrubė (Mariaus Karlono nuotrauka)

Kuo skiriasi mums įprastas paprastasis suopis nuo tūbuotojo, kuris į Lietuvą atskrenda iš tundros platybių? Kaip kikilių būryje pastebėti jų pusbrolius – šiaurinius kikilius? Kodėl antis nuodėgulė gavo tokį vardą ir kaip ją atskirti nuo kitos retenybės – juodosios anties? Kur lapkritį slapstosi mažieji miško sparnuočiai? Turas pažers negirdėtų faktų ir intriguojančių įdomybių apie paukščius, kurie neskuba išskristi arba pasirinko mūsų krašte žiemoti.

Šiaurinis kikilis (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Šio turo maršrutas drieksis vaizdingomis Kauno apylinkėmis. Per vieną dieną aplankysime net kelias skirtingas buveines – nuo miško iki aukštapelkės, nuo marių iki žuvininkystės tvenkinių, nuo pievų iki kadagių slėnio. Keliaudami ne tik stebėsime rudeninius paukščius, bet ir geriau supažindinsime su laukinės gamtos kampeliais visai šalia laikinosios sostinės, kuriuose galbūt nė karto iki tol nesilankėte.

Dubravos aukštapelkė (Andriaus Merfeldo nuotrauka)

Pirmasis turo taškas bus Kauno pašonėje besidriekiantis penkiasdešimt metų žmogaus rankos nepaliestas miškas ir paslaptinga aukštapelkė – tai Dubravos rezervatinė apyrubė. Terminas „rezervatinė apyrubė“ apibrėžia mažą gamtinį arba kultūrinį rezervatą, kurio apsaugai nėra steigiama direkcija. Dubravos rezervatinė apyrubė – vienintelė tokia Lietuvoje.
 
Šis lankytojų dar mažai žinomas gamtinis kompleksas stebina laukiniu grožiu. Jį patirsime keliaudami pažintiniu taku. Jo pradžioje į dangų kyla beveik 200 metų senumo medžiai, ošia aukščiausia – net 38 metrų – pušis ir akį traukia sausuoliai bei virtuoliai, tapę namais tūkstančiams grybų, kerpių ir samanų.

Eglinis kryžiasnapis (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Keliaudami taku pasieksime aukštapelkę, susipažinsime su jos įspūdingu kraštovaizdžiu, čia gyvuojančia ekosistema, augančiomis ir gyvenančiomis rūšimis. Miške ir pelkėje klausysimės smulkiųjų sparnuočių, kurie artėjant žiemai laikosi kartu būreliais – tai net kelių rūšių zylės, bukučiai, nykštukai, lipučiai, alksninukai, geniai, meletos, kryžiasnapiai. Jei pasiseks, pašvilpaus ir žvirblinė pelėda. Net jeigu ir manėte, kad vėlų rudenį miškai visiškai nutyla, gerai pasiklausę tikrai išgirsime tylius sparnuočių pašnekesius ir iš arti apžiūrėsime ne vieną miško paukštį.

Kauno marių platybės (Mariaus Karlono nuotrauka)

Vėliau trauksime prie didžiausio dirbtinio vandens telkinio Vidurio ir Pietų Lietuvoje – Kauno marių. Įspūdingas, per tūkstantmečius formavęsis Nemuno slėnis, pastačius Kauno hidroelektrinės užtvanką, buvo užlietas, tačiau ilgainiui gamta iš dalies sugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų.
 
Iš pradžių aplankysime Kadagių slėnį ir pasigrožėsime nuo pažintinio tako atsiveriančia panorama. Suskaičiuosime virš marių medžiojančius jūrinius erelius ir pro monoklius pasidairysime į laukių, klykuolių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių, juodųjų, kuoduotųjų ančių ir ančių nuodėgulių.

Kadagių slėnis rudenį (Luko Jonaičio nuotrauka)

Iš slėnio patrauksime į marių pakrantę ties Arlaviškių ornitologiniu draustiniu, kuris apima paukščių salas Nemune. Šios salos, iškilusios po Nemuno patvenkimo, ilgą laiką buvo atviros (neapaugusios krūmais ir žoline augmenija), todėl idealios perėti kirų, žuvėdrų ir kitų vandens paukščių kolonijoms. Ilgainiui salos apaugo ir tapo ne tokios patrauklios sparnuočiams, tačiau pastaraisiais metais Kauno marių regioninis parkas vykdo gamtotvarkos darbus ir stengiasi palaikyti jose žemaūgę augmeniją, kad paukščiai galėtų ne tik sėkmingai veistis, bet ir ilsėtis migracijų metu.

Rudakaklis naras (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Marių vandenis aplink „Paukščių salą“ ypač mėgsta migruojančios klykuolės, žilosios ir kuoduotosios antys, didieji kormoranai, o neretai pasiseka aptikti ir retenybių – rudakaklių narų, nuodėgulių ir juodųjų ančių, kurių dideli pulkai migracijų metų dažniau ilsisi jūroje, tačiau maži būreliai užsuka ir į vidinius vandenis.

Tūbuotasis suopis (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Popiet aplankysime dar dvi paukščiams svarbias buveines – atvirus laukus ir žuvininkystės tvenkinius. Netoli Margininkų kaimo esančiuose laukuose dairysimės tikro šiauriečio tūbuotojo suopio, kurapkų, pempių, gulbių giesmininkių, kurios mėgsta maitintis nukultuose kukurūzų laukuose, o taip pat žvirblinių sparnuočių – geltonųjų startų, šiaurinių kikilių, dagilių, čivylių, čimčiakų. Gal pasiseks išvysti pirmąsias sniegstartes ir svirbelius?

O nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose pro akis nepraslys aukso spalva pasidabinę šiauriečiai dirviniai sėjikai, baltieji ir pilkieji garniai, migruoti neskubantys varnėnų būriai, jūriniai ereliai ir tuntai ančių...

Svirbelis (Mariaus Karlono nuotrauka)

PROGRAMA:

6:00 – išvykstame iš Vilniaus pro Kauną;
8:00 – paukščių stebėjimas Dubravos rezervatinėje apyrubėje;
10:00 – apsilankymas Kadagių slėnyje;
10:45 – paukščių stebėjimas Arlaviškėse ir žvalgytuvės prie Paukščių salos;
12:00­ – vandens paukščiai prie Kapitoniškių įlankos (Rumšiškės)
13:30 – pietūs kavinėje;
14:30 – atviro kraštovaizdžio paukščių stebėjimas ties Margininkais;
16:00 – Išlaužo žuvininkystės tvenkiniai;
17:00 – pajudame namo.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• vienam asmeniui vykstant savo transportu – 125 Eur
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 15 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• Pilna diena su gamtos gidu;
• Saugomų teritorijų (nacionalinių, regioninių parkų, draustinių ir kt.) lankymo bilietai;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius;
• 6 Eur nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (rezervuodami turą – galite užsisakyti);
• Šiltais rūbais ir apsauga nuo lietaus ar vėjo;
• Patogiais žygio batais (per dieną nueisime apie 10 km įvairiais paviršiais);
• Papildomais užkandžiais, šiltais gėrimais ir vandeniu;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika.

Rekomenduojame:

• Turėti arba išsinuomoti iš mūsų stebėjimo monoklį (+ 30 Eur), nepaisant to, kad jį turės ir gidas. Papildomas monoklis palengvins paukščių stebėjimą ir suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų. 

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 9 žmonės.