.jpg)
Gegužės 26 dieną prie Melnragės molo Ornimokyklos mokinys Liudas Būčys rado naują Lietuvai paukščių rūšį – sibirinę nuodėgulę. Tiesa, ši džiugi žinia į dienos šviesą iškilo praėjus beveik po pusei metų nuo stebėjimo.
Rudens sesiją pradėjome Nemuno deltoje. Vietoje, kurią tiesiog būtina aplankyti, kai paukščiai ima migruoti į šiltuosius kraštus. Čia ornimokiniai kartu su mokytoju Mariumi Karlonu gilinosi į rudeninės migracijos fenomeną.
Paskutinį birželio savaitgalį Aukštaitijoje vyko septintoji Ornimokyklos pamoka. Šįkart mokiniai mokėsi apie smulkiuosius giesmininkus, gilino žinias apie vandens ir kitus paukščius bei klausė paskaitos apie Lietuvos saugomas teritorijas.
Šeštoji pamoka buvo skirta plėšriesiems paukščiams – vienai sunkiausiai identifikuojamų grupių. Per dvi dienas netrūko susitikimų su vapsvaėdžiais, suopiais, ereliais, lingėmis ir sakalais. Apie viską plačiau – apžvalgoje.
Kas yra atviras kraštovaizdis? Kaip atrodo natūralios pievos? Kokie paukščiai jose gyvena? Kaip žemės ūkis veikia biologinę įvairovę? Šie klausimai tapo penktosios pamokos Panemunės pievose tema.
Ketvirtą pamoką keliavome į visais metų laikais paukštingą Lietuvos teritoriją – Nemuno deltą, kur dvi dienas gilinomės į vienus sunkiausiai identifikuojamų paukščių grupių – tilvikus.
Kaip atskirti naminę nuo uralinės pelėdos? O kur trelena baltnugaris genys, o kur – pilkoji meleta? Trečiąją pamoką mokiniai Biržų girioje gilinosi į pelėdinius ir geninius paukščius bei palietė svarbią miškų aplinkosaugos temą.
Pavasaris įsibėgėja ir mokiniai beveik kas antrą savaitgalį keliauja vis į kitą Lietuvos vietą ir mokosi pažinti paukščius. Kovo pabaigoje laukė kelionė į paukščių ežeru vadinamo Žuvinto apylinkes. Kaip jiems sekėsi?
Dvidešimt paukščiais besidominčių entuziastų pradėjo metus truksiančią paukščių pažinimo kelionę, arba tiesiog Ornimokyklą. Dalinamės įspūdžiais iš pirmosios pamokos Dzūkijoje, kur mokiniai gilinosi į miško sparnuočius.