Gegužės 26 dieną prie Melnragės molo paukščių entuziastas Liudas Būčys, kuris šiais metais lanko „Ornitostogų“ organizuojamus Lietuvos paukščių pažinimo kursus, vadinamąją Ornimokyklą, rado naują Lietuvai paukščių rūšį – sibirinę nuodėgulę (Melanitta stejnegeri). Tiesa, tąkart šį paukštį jis palaikė paprastąja nuodėgule, nors turėjo įtarimų, kad gali būti kažkas gerokai retesnio. Faktas apie naujai atrastą rūšį į dienos šviesą iškilo tik lapkritį, vykstant Ornimokyklos pamokai prie Baltijos jūros.
Kaip pasakoja Liudas, gegužės mėnesį lankydamasis Klaipėdoje, laisvu nuo darbų metu jis nuvažiavo prie Melnragės molo pasidairyti paukščių. Greitai jo dėmesį patraukė keli juodi sparnuočiai netoli kranto. Vieną iš jų spėjo nufotografuoti telefonu per žiūrono objektyvą ir, išdidinęs nuotrauką ir įvertinęs paukščio išvaizdą, nusprendė, kad tai paprastoji nuodėgulė (Melanitta fusca) – rūšis, kuri Lietuvoje stebima kasmet, dažniausiai vėlų rudenį ir žiemą.
Tačiau, pasirodo, į jo akiratį pavasarį pakliuvo kur kas retesnis paukštis, kurį profesionalūs ornitologai Lietuvoje tikėjosi pamatyti jau kelis metus ir aktyviai ieškojo. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Lenkijoje sibirinė nuodėgulė jau stebėta ir reguliariai stebima žiemojimo metu. Vadinasi, pro mūsų šalį turėjo ne kartą praskristi, bet paukščių stebėtojams iki šiol nebuvo pavykę jos pamatyti.
Pirmasis naujos rūšies suradimo faktą patvirtino ornitologas dr. Julius Morkūnas, kuris lapkritį Ornimokyklos mokiniams kaip tik vedė pamoką apie jūros paukščius. Praktinės dalies metu Nidos paplūdimyje stebint ir mokantis atpažinti paprastąsias nuodėgules, Liudas prisiminė pavasarį darytas nuotraukas ir parodė jas mokytojui. Šiam abejonių nekilo – nuotraukose puikavosi sibirinė nuodėgulė, nauja rūšis Lietuvai.
Liudas Būčys ir jo užfiksuota sibirinė nuodėgulė
„Džiaugiuosi, kad tąkart nepaskubėjau nuotraukų ištrinti ir, praėjus beveik pusei metų nuo stebėjimo, galiausiai gavau patvirtinimą, kad tą dieną iš tiesų užfiksavau visiškai naują Lietuvai rūšį. Manau, kad šis mano stebėjimas dar kartą parodo, jog naujų rūšių suradėjais gali tapti kiekvienas paukščių entuziastas, nepriklausomai nuo jo ornitologinių žinių lygio. Reikia tik smalsumo, pastabumo ir, žinoma, truputį sėkmės“, – sako L. Būčys.
Kaip rašoma praėjusiais metais lietuvių kalba pasirodžiusiame paukščių pažinimo vadove „Europos paukščiai“ („Collins Bird Guide“), ši rūšis priskiriama prie retai arba labai retai į Europą užklystančių rūšių.
Pagal naujausią IOC World Bird List taksonominę klasifikaciją, kuria vadovaujasi ir Lietuvos mokslininkai, skiriamos dvi atskiros rūšys – amerikinė nuodėgulė (Melanitta deglandi) ir sibirinė nuodėgulė (Melanitta stejnegeri). Amerikinė nuodėgulė paplitusi Šiaurės Amerikoje, o sibirinė nuodėgulė peri Rytų Sibire. Būtent pastaroji Lietuvoje ir buvo užfiksuota. Tiesa, skirtis buvo patvirtinta dar visai neseniai, todėl knygoje „Europos paukščiai“ ši rūšis vis dar vadinama amerikine nuodėgule.
Sibirinė nuodėgulė labai panaši į paprastąją nuodėgulę, tačiau esama esminių skirtumų. Sibirinė nuodėgulė turi ryškų juodą snapo gumbelį, snapas daugiau rožinis ir oranžiniai rausvas nei geltonas (paprastosios nuodėgulės ryškiai geltonas), o balta akies dėmė, skirtingai nei paprastosios, yra didesnė ir gerokai užsilenkia už akies.
Sibirinė nuodėgulė tapo 411-ąja rūšimi Lietuvoje stebėtų paukščių sąraše.