2027 vasario 6-19

Tropiniai miškai, kur prieglobstį randa reti paukščiai. Rūko gaubiami slėniai, kurių platybėse šniokščia sraunios upės ir kaskadomis krinta kriokliai. Džiunglėse stūksančios šventyklos, saugančios senųjų kultūrų paslaptis. Saulės nutviekstos savanos, kur ganosi šimtai egzotiškų žvėrių. Arbatos plantacijomis žaliuojančios kalnų papėdės. Laukiniai paplūdimiai ir šiltas vandenynas. Visa tai – tolimoji Šri Lankos sala.

Mihintalė. Šri Lanka

Dviejų savaičių ture po tropikų salą jūsų lauks pasakiško grožio nacionaliniai parkai, žygiai po senuosius miestus, dramblių stebėjimas natūraliose buveinėse, leopardų ir kitų egzotiškų žvėrių safaris, vos prieš dvidešimt metų atrastos pelėdos Otus thilohoffmanni ir kitų retų paukščių paieškos. Skaičiuojama, kad Šri Lankoje gyvena daugiau nei 500 paukščių rūšių, iš kurių 39 yra endeminės, vadinasi, sutinkamos tik šioje saloje.

Azijiniai drambliai

Maršrutas:

1 diena: Vilnius – Kolombas – Habarana

Atvykus į Šri Lankos sostinę Kolombą, mus pasitiks patyręs vietinis gamtos gidas, kuris kartu su gidu lietuviu lydės viso turo metu. Tačiau prieš leisdamiesi į kelionę šalies šiaurės kryptimi, trumpam atsigaivinsime greta oro uosto, Indijos vandenyno pakrantėje esančiame viešbutyje ir pasimėgausime pirmuoju, bet tikrai ne paskutiniuoju puodeliu garsiosios Ceilono arbatos.

 

Paprastoji maina (Szymon Bartosz nuotrauka)

Vėliau patrauksime į Habaranos miestą ir pakeliui sustosime pusryčių – po naktinio skrydžio tai bus tikrai maloni pertraukėlė. Pasistiprinę judėsime pakrante, vėliau pasuksime į šalies gilumą, kirsime ryžių laukus ir leisimės per atokias miško vietoves, kur bandysime išvysti pirmuosius Šri Lankai būdingus paukščius – paprastąsias mainas (Acridotheres tristis), paprastuosius koelius (Eudynamys scolopaceus), įvairių rūšių garnius ir gandrus.

Paprastasis povas (Andrey Gudkov nuotrauka)

Riedėdami toliau dar kelis kartus stabtelėsime pasidairyti paukščių ir susipažinti su vietiniais gyventojais, kol pasieksime pirmąją apsistojimo vietą – Habaranos miestą. Čia praleisime tris naktis.

2-3 dienos: istorinis Anuradhapuros miestas ir Sigirijos tvirtovė

Šią dieną jūsų lauks ne tik laukinės gamtos stebėjimas, bet ir pažintis su senąja salos kultūra. Ryte vyksime į Anuradhapurą – pirmąją Šri Lankos sostinę. Ji laikoma didžiausia ir svarbiausia šalies istorijoje. Čia aplankysime net kelias ypatingas istorines ir archeologines vietas. 

Anuradhapuros miestas (Richie Chan nuotrauka)

Pirmiausiai pasigrožėsime Šventuoju Bo medžiu. Kaip pasakojama, jį pasodino vienuoliai iš medžio, po kuriuo 528 metais prieš Kristų princas Sidharta pasiekė nušvitimą, atžalos. Medis auga jau ilgiau nei 2200 metų, todėl laikomas seniausiu dokumentuotu medžiu pasaulyje.

Išvysime daugiaaukštės vienuolių rezidencijos – Bronzinių rūmų – liekanas, kurių istorija siekia  II a. pr. Kristų. Šiandien išliko net 1600 įspūdingų akmeninių kolonų. Taip pat aplankysime II a. prieš Kristų siekiančią garsiąją Didžiąją stupą, traukiančią akį tobula pusrutulio forma, apžiūrėsime vieną garsiausių Budos statulų Samadhi, įžengsime į Isurumunijos uolų šventyklą, nukeliausime prie dviejų identiškų senovinių maudyklų-baseinų ir seniausios šalyje stupos Thuparamos (III a. pr. Kristų), kurioje saugomas Budos dešinysis raktikaulis.

Didžioji stupa

Dienos pabaigoje keliausime iki Mihintalės, vietos kurioje gimė Šri Lankos budizmas – įspūdingos uolėtos kalvos su daugybę šventyklų ir vienuolynų, į kurios viršūnę veda 1840 laiptelių, o nuo jos atsiveria kvapą gniaužianti panorama.

Fazaninė žakana (Chamnan Phanthong nuotrauka)

Kelionėje lydės paukščiai, žvėrys ir ropliai. Senosiose šventyklų maudyklose-baseinuose gyvena vandens paukščiai – baltakrūčiai amaurorniai (Amaurornis phoenicurus), fazaninė žakanos (Hydrophasianus chirurgus) ir įvairių rūšių garniai. Virš teritorijos medžioja azijiniai pesliai (Haliastur indus), skraido paprastieji kuoduotieji čiurliai (Hemiprocne coronata), akį traukia bengaliniai žalvarniai (Coracias benghalensis), medžius stuksena bengaliniai rytiniai geniai (Dinopium benghalense) ir triukšmauja Kramerio papūgos.

Ne tik šią dieną, bet ir viso turo metu dažnai matysime Indijos palmių voveres, kuoduotuosius langūrus, ceilonines makakas, o roplių gerbėjai galės į valias grožėtis vandeniniais varanais.

Bengalinis rytinis genys (Muhammad Asif nuotrauka)

Trečiąją turo dieną leisimės pasižvalgyti prie Sigirijos tvirtovės. Ši Vamžiuje prieš Kristų karaliaus Kašjapos pastatyta tvirtovė šiandien yra įtraukta UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kas nebijo aukščio, galės užkopti spiraliniais tvirtovės laiptais, pasigrožėti garsiosiomis dangiškųjų mergelių freskomis nišose ir pasidairyti ant uolų perinčio sakalo keleivio porūšio – vadinamųjų Šahino sakalų.

„Liūto uola“. Sigirija

Aplankysime ir virš džiunglių 200 metrų iškilusią „Liūto uolos“ citadelę, kuri kadaise saugojo 70 hektarų ploto karališkąjį miestą, apžiūrėsime išlikusius gynybinius griovius, pylimus ir įspūdingus vandens sodus, vieną ankstyviausių tokio tipo kraštovaizdžio architektūros pavyzdžių pasaulyje.

Bengalinis žalvarnis (Scott Canning nuotrauka)

4 diena: kelionė į Nuvara Elijos kurortą ir žygis po Viktorijos parką

Ryte pajudėsime link Nuvara Elijos – mažo kalnų miestelio, kuris garsėja gaiviu klimatu, visiškai kitokiu nei pirmomis dienomis patirtas tropinis karštis, Viktorijos epochos stiliaus kolonijine architektūra, pušų giraitėmis ir išpuoselėtais sodais. Tačiau keliaudami iki jo (kelionė užtruks apie 5-6 valandas) dar spėsime aplankyti kelias nuostabias vietas ir pasimėgauti besikeičiančiu kraštovaizdžiu.

Nuvara Elijos apylinkių kraštovaizdis

Iš pradžių patrauksime per sausas Habaranos žemumas, tada riedėsime pietų kryptimi per uolėtus kalnelius ir kvapnius prieskonių sodus, pilnus cinamono, gvazdikėlių ir pipirų aromatų, o privažiavę centrinėje dalyje įsikūrusį Kandžio miestą, kultūrinę Šri Lankos sostinę, pakilsime į rūko gaubiamas aukštikalnes.

Čia išvysime vešlius arbatos laukus su spalvingai apsirengusiomis arbatos lapelių rinkėjomis, krioklius ir smaragdines slėnio terasas, sustosime apžvalgos aikštelėse, arbatos fabrikuose ir jaukiose vietinėse kavinėse, kas kelionei suteiks dar daugiau žavesio.

Bengalinė pita

Galiausiai pasiekę Nuvara Eliją ir apsistoję viešbutyje, vėlyvą popietę iškeliausime į Viktorijos parką pasižvalgyti paukščių. Šis tvarkingai prižiūrimas miesto parkas stebina sparnuočių gausa. Sakoma, jog tai viena geriausių vietų ieškoti retų migruojančių rūšių, kurios atklysta iš Indijos pusiasalio.

Pilkakojė dryžoji vištelė 

Ką čia įmanoma pamatyti ir išgirsti? Po parko medžiais mėgsta maitintis bengalinės pitos (Pitta brachyura), paslaptingieji keršieji dirviniai strazdai (Geokichla wardii), kašmyrinės margosios musinukės (Ficedula subrubra), juodbaltės kiauliukės (Saxicola caprata), indines lakštingalas (Larvivora brunnea), medlaipes kieles (Dendronanthus indicus) ir kalnines kieles. Jei pasiseks, prie tvenkinių išvysime pilkakojas dryžąsias višteles (Rallina eurizonoides).

Jei turėsime laiko, vakare leisimės į ilgesnį pažintinį turą po miestą ir aplankysime „Mažosios Anglijos“ rajoną.

Viktorijos parkas Nuvara Elijoje

5 diena: kelionė po Hortono lygumų nacionalinį parką

Anksti ryte pajudėsime į daugiau nei 2 kilometrų aukštį iškilusią Hortono plynaukštę. Tai viena labiausiai saugomų teritorijų Šri Lankoje, žavinti savo kontrastingu kraštovaizdžiu. Kiek siekia akys, plyti kalnų pievos, kurias pamažu keičia tankūs rūke skendintys drėgnieji miškai. Vaizdingiausia vietovės dalis – vadinamasis „Pasaulio kraštas“, kur staiga plynaukštė krinta 1000 metrų žemyn ir prieš akis atveria kvapą gniaužiančius vaizdus į tolį. Dienos metu čia susidaro įspūdingi oro ir debesų sūkuriai.

Hortono plynaukštė

Keliaudami po plynaukštę dairysimės gyvūnų ir augalų, kurių nemaža dalis yra endeminiai, sutinkami tik šiame regione. Miškuose turėtume išgirsti, o galbūt net ir pamatyti baltabarzdžių langūrų porūšį ilgesniu kailiu, kuris paplitęs tik kalnuotose vietovėse, išvysti įvairių rūšių voverių, atvirose pievose sutikti besiganančių vietinių elnių – indinių zambarų – kaimenes ir galbūt net išvysti leopardus.

Indinis zambaras

Hortono plynaukštė nenuvils ir paukščių stebėtojų. Virš miškų ratus suka reti plėšrūnai kalniniai pesliniai ereliai (Nisaetus nipalensis), kurių galvas puošia žavūs kuodai, grobio dairosi indiniai juodieji ereliai (Ictinaetus malaiensis), tankmėje burkuoja šrilankiniai karveliai (Columba torringtoniae), triukšmauja sodrių spalvų šrilankinės žydrosios šarkos (Urocissa ornata) ir gieda šrilankinės mėlynpaukštės (Myophonus blighi).

Kalninis peslinis erelis

Jei liks laiko, popiet aplankysime Nuvara Elijos miesto pakraštyje esantį Hakgalos botanikos sodą. Žygiuosime medžių gaubiamais sodo takeliais, grožėsimės augalais ir bandysime išgirsti bei pamatyti smulkiuosius giesmininkus, kurių ne tik pavadinimai, bet ir išvaizda egzotiški, traukiantys žvilgsnį pasakiškomis spalvomis.

Šrilankinė žydroji šarka (Guy Bryant nuotrauka)

Šrilankinis lenktasnapis plepys (Pomatorhinus melanurus), šrilankinis bulbiulis (Pycnonotus penicillatus), himalajinis juodasis bulbiulis (Hypsipetes leucocephalus), juodagalvė timalija (Dumetia atriceps), kašmyrinė margoji musinukė (Ficedula subrubra), rusvasis ilgauodegis vikšralesys (Pericrocotus speciosus), šrilankinis baltavokis (Zosterops ceylonensis) – tik dalis botanikos sode gyvenančių sparnuotų gražuolių.

Vakare grįšime į viešbutį, kur lauks vakarienė ir poilsis.

Rusvasis ilgauodegis vikšralesys

6-7 dienos: Kitulgalos miestas – Kelani upės miško rezervatas – Makandavos miško rezervatas

Dvi dienas praleisime Kitulgalos miesto apylinkėse, o nakvosime ant Kelani upės kranto įsikūrusiame viešbutyje. Ši turo dalis žymės įžengimą į visai kitą – drėgnąją – Šri Lankos zoną, kurioje tarpsta ypatinga biologinė įvairovė ir gyvena rečiausios rūšys.

Kalotų šeimos driežas (Guy Bryant nuotrauka)

Šeštosios dienos popietę keliausime po Kelani upės miško rezervatą, nedidelį, bet labai vertingą drėgną atogrąžų mišką, kur tankūs vijokliai, samanoti medžių kamienai, nuo lapų varvantys lietaus lašai ir šalia takų šniokščianti upė sukuria tikrų tropinių džiunglių atmosferą. O septintąją dieną jūsų lauks pažintis su Makandavos rezervatu, dar vienu drėgnajai zonai priklausančiu atogrąžų mišku, kuris garsėja neįtikėtina rūšių įvairove ir endeminiais paukščiais.

Kitulgalos apylinkių miškai (Tony Mills nuotrauka)

Šiose teritorijose mūsų pagrindinis tikslas bus pamatyti labai retą ir paslaptingą pelėdą lotynišku pavadinimu Otus thilohoffmanni. Ši rūšis dar neturi oficialaus lietuviško pavadinimo, kadangi oficialiai buvo aprašyta tik 2004 metais. Kitaip tariant, ji tapo pirmąja naujai atrasta pelėdos rūšimi pasaulyje per kelis dešimtmečius ir tikra sensacija tiek ornitologijos, tiek gamtosaugos srityse.

Retoji pelėda Otus thilohoffmanni

Galima drąsiai teigti, kad ši pelėda simbolizuoja laukinę gamtą, kurioje iki šiol pilna paslapčių ir laukiančių atradimų. Ar mums pavyks šią pelėdą išvysti? Garantuoti negalime, tačiau vien leistis į jų paiešką sutemus, kai miškas pilnas paslaptingų nakties garsų, bus išskirtinė patirtis.

Šrilankinė džiunglinė višta (Petr Šimon nuotrauka)

Drėgnosios zonos miškuose paieškosime ir kitų sparnuočių. Čia gyvena šrilankinės džiunglinės vištos (Gallus lafayettii), pilkagalviai žalieji karveliai (Treron pompadora), šrilankinės kaboklės (Loriculus beryllinus), smaragdinės žieduotosios papūgos (Psittacula calthrapae), šrilankiniai tokai (Ocyceros gingalensis), šrilankinės pentinuotosios gegutės (Centropus chlororhynchos), rudnugarės žvirblinės pelėdos (Glaucidium castanotum), indinės šventosios mainos (Gracula indica), malabariniai harpaktai (Harpactes fasciatus) ir daugelis kitų. 

Vakare grįšime vakarienei ir nakvynei į viešbutį.

Malabarinis harpaktas (Udaya Kumar nuotrauka)

8-9 dienos: dvi dienos Sinharadžos miško rezervate

Krištolo skaidrumo versmės, sraunūs upeliai, pasakiško grožio kriokliai, reti medžiai ir vertingi krūmai, tankmėse vaikštantys leopardai, triukšmaujančios beždžionės, nuo žiedo prie žiedo plasnojantys margaspalviai drugiai – visa tai ir dar daugiau yra beveik 9000 hektarų plotą užimantis Sinharadžos miško rezervatas.

Sinharadžos miško rezervatas

Tai yra vienas paskutiniųjų žmogaus rankos nepaliestų atogrąžų miškų visoje Pietų Azijoje, kur po tankiu žaliu medžių skėčiu pulsuoja turtinga gyvybės oazė. Nors Sinharadžos miškas nuolat susiduria su urbanizacijos grėsme, jis iki šiol  išliko atsparus ir tapo viena geidžiamiausių Šri Lankos gamtinių vietovių tarp paukščių stebėtojų. Neatsitiktinai Sinharadžos miškui UNESCO suteikė Pasaulio paveldo objekto statusą – vienintelį tokį, skirtą gamtai, visoje Šri Lankoje.

Baltabarzdis langūras

Rami kelionė pėsčiomis per šį pirmykštį mišką taps nepamirštama patirtimi, kurią dar labiau sustiprins laukiniai žvėrys ir paukščiai. Mūsų žingsnius lydės baltabarzdžiai langūrai, palminės ir kitų rūšių voverės, įvairių rūšių ir spalvų gražuoliai driežai, o balsais džiugins šrilankiniai dirviniai strazdai (Zoothera imbricata), šrilankiniai varnėnai (Sturnornis albofrontatus), raudonskruostės krūmyninės gegutės (Phaenicophaeus pyrrhocephalus), šrilankiniai varliažočiai (Batrachostomus moniliger), šrilankinės pentinuotosios kurapkos (Galloperdix bicalcarata) ir kiti.

Po įspūdžių pilnos dienos grįšime pailsėti į viešbutį.

Šrilankiniai varliažočiai

10 diena: dramblių stebėjimas Uda Valavės nacionaliniame parke

Dešimtąją dieną leisimės į safarį visureigiais po Uda Valavės nacionalinį parką, kuris, skirtingai nei džiunglėmis apaugę parkai šalies vakaruose ar šiaurėje, išsiskiria atviresniu kraštovaizdžiu. Čia dominuoja plačios stepės ir tikmedžių plantacijos.

Įkurtas 1972 metais, siekiant apsaugoti Uda Valavės tvenkinio vandens surinkimo baseiną, parkas greitai tapo viena populiariausių vietų laukinės gamtos stebėtojams ir pagrindiniu traukos centru norintiems išvysti dramblius. Skaičiuojama, kad parke nuolat gyvena apie 400–500 dramblių, kuriuos dažnai galima pamatyti klajojančius stambiomis bandomis visais metų laikais.

Azijinis dramblys (Nick Hobgood nuotrauka)

Riedant parko teritorija mūsų tikslas bus išvysti dramblius jų natūralioje buveinėje, pasigrožėti šiais didingais gyvūnais, išgirsti apie jų gyvenimą įdomių istorijų. Jei turėsime laiko, galėsime aplankyti ir unikalią vietą – dramblių prieglaudą, kur našlaičiai drambliukai, netekę savo bandos, laikinai globojami ir ruošiami sugrįžti į laisvę. Čia jie gauna priežiūrą, maitinimą ir, sulaukę 3–4 metų, paleidžiami atgal į gamtą – dažniausiai būtent Uda Valavės parke. Vėliau jų integracija į laukines bandas yra atidžiai stebima.

Kartu su drambliais parko teritorija dalinasi leopardai (tikimės, kad nusišypsos laimė juos pamatyti), ceiloninių makakų kolonijos, kuoduotieji langūrai, dėmėtieji elniai, indiniai zambarai, laukinės kiaulės.

Paprastasis palšasis peslys

Uda Valavė garsėja ir plėšriųjų paukščių populiacijomis. Čia namus randa baltapilviai jūriniai ereliai (Icthyophaga leucogaster), lizdus suka paprastieji palšieji pesliai (Elanus caeruleus), medžioja didieji ereliai žvejai (Icthyophaga ichthyaetus), grobio tyko kuoduotieji gyvatėdžiai (Spilornis cheela), sutinkamos stepinės lingės.

11 diena: apsilankymas prie Kataragamos šventyklų

Po ankstyvų pusryčių išjudėsime link nuostabaus grožio Jalos nacionalinio parko. Pasiekę viešbutį, įsikūrusį prie pat parko vartų, netoli Indijos vandenyno, iškeliausime prie garsiųjų Kataragamos šventyklų.

Šis šventovių kompleksas yra viena svarbiausių religinių vietų Šri Lankoje, jungianti skirtingas tikėjimo tradicijas. Čia meldžiasi budistai, induistai, musulmonai ir vietiniai vedų genties žmonės. Pagrindinė šventykla skirta karo dievui Skandai, dar vadinamam Kataragamadeviu. Tai gyva, daugiakultūrė piligrimystės vieta, kurioje nuolat vyksta ceremonijos, aukojimai, spalvingos religinės šventės ir galima pajusti Šri Lankos dvasinę įvairovę, unikalią, gyvą kultūrą.

Kataragama šventykla

Šiuo metu beveik visas šventyklas ir netoliese esančią Kiri Veherą prižiūri budistai, tačiau turėsime progos aplankyti ir induistų Devanajani ir Šivos šventyklas, apžiūrėti musulmonų mečetę.

Keliaudami pro akis nepraleisime šventyklų teritorijoje sutinkamų sinantropinių, žmogaus kaimynystėje gyvenančių, paukščių ir žvėrių rūšių. 

Nakčiai grįšime į viešbutį.

12 diena: paukščių stebėjimas ir leopardų paieška Jalos nacionaliniame parke

Šią dieną jūsų lauks safaris po salos pietryčiuose plytintį Jalos nacionalinį parką, kuris garsėja  didžiausia leopardų populiacija visame pasaulyje. Pirmosios ryto valandos yra geriausios pasimėgauti kitais žvėrimis ir, žinoma, paukščiais, kurių šiame parke tikrai netrūksta.

Jalos nacionalinis parkas

Parke įrengtas patogus kelių tinklas, kuris veda per įvairias skirtingas buveines. Atvirose lygumose išvysime besiganančius indinius zambarus, dėmėtuosius elnius ir kitus kanopinius žvėris, upių pakrantėse susipažinsime su kerinčia augalų įvairove, o ramiose ežerų pakrantėse stebėsime vandens paukščius.

Jalos nacionaliniame parke galima išvysti šrilankines džiunglines vištas, povus, kuoduotuosius peslinius erelius, baltapilvius jūrinius erelius, didžiuosius erelius žvejus.

Smito mangusta (Ondřej Prosický nuotrauka)

Po turiningo ryto grįšime į viešbutį papietauti, o pasistiprinę vėl grįšime į parką. Šį kartą – ieškoti leopardų. 2023 m. duomenimis, vos vienoje parko zonoje buvo stebėti mažiausiai 76 leopardai. Be to, čia gyvena vienintelis toks pasaulyje Šri Lankos leopardo porūšis (Panthera pardus kotiya). 

Leopardas (Ondřej Prosický nuotrauka)

Leopardai yra vieniši, teritoriniai gyvūnai, kurie aktyviausi būna naktimis, tačiau ankstyvą rytą ir vakare juos galima išvysti besiilsinčius medžiuose, medžiojančius arba tingiai gulinėjančius šalia naktį sumedžioto grobio. Dažniausiai juos galima pamatyti jau pamėgtose vietose. Ypač ten, kur ganosi laukiniai šernai, elniai, šmirinėja įvairių rūšių mangustos. 

Jalos nacionaliniame parke tikrai išvysime krokodilų, vandeninių varanų, o kartais čia pasirodo net drambliai. Jei pasiseks, galėsime stebėti jų maudynes.

Nakvynei grįšime į viešbutį.

Vandeninis varanas

13 diena: Bundalos nacionalinis parkas ir Bentotos paplūdimys

Turo pabaigoje leisimės į šlapynių kraštą – Bundalos nacionalinį parką. Šis apie 6 000 hektarų plotą užimantis parkas driekiasi per lagūnų, pelkių, druskos baseinų, miškų ir atvirų lygumų kraštovaizdį. Gėlavandeniai tvenkiniai, miškeliai ir dykvietės nuolat keičia vieni kitus, o nuo pylimų atsiveria vaizdai į tūkstančius čia gyvenančių vandens paukščių.

Tai pirmoji Šri Lankos teritorija, saugoma tarptautinės Ramsaro konvencijos dėl ypatingos reikšmės migruojantiems paukščiams.

Indiniai gandrėnai (Bijan K. Choudhury nuotrauka)

Ornitologai skaičiuoja, kad Bundalos šlapynėse namus arba trumpą prieglobstį migracijos laikotarpiu randa daugiau nei 200 paukščių rūšys. Čia galima stebėti gausius, net iki 1000 individų paprastųjų flamingų būrius, purpurinius garnius, mažuosius kormoranus, indinius gandrėnus (Mycteria leucocephala), azijinius ibius (Threskiornis melanocephalus), į tulžius panašius gandrasnapius pelargopsius (Pelargopsis capensis), girnoves, įvairių rūšių tulžius ir bitininkus, gausybę tilvikų ir net 8 skirtingas žuvėdrų rūšis.

Gandrasnapis pelargopsis

Po paukščių stebėjimo dienos vakarop išsitiesime smėlėtame Bentotos paplūdimyje. Dangų siekiančios palmės, baltas smėlis ir šiltas smaragdo spalvos vandenynas bus tai, ko labiausiai reiks po intensyvaus keturiolikos dienų turo.

Bentotos papplūdimys (Andrei Pozharskiy nuotrauka)

14 diena: Kolombas – Vilnius

Turo pratęsimas:

Jei po intensyvaus gamtos stebėjimo turo norėsite Šri Lankoje pasilikti ilgiau ir atgauti jėgas viešbutyje netoli vandenyno, galėsite užsisakyti 3 dienų turo pratęsimą.

Nakvynės kaina:

Vienvietis aukščiausios klasės kambarys su nakvyne ir pusryčiais – 145,00 EUR už naktį.
Dvivietis aukštesnės klasės kambarys su nakvyne ir pusryčiais – 175,00 EUR už naktį.

Vienvietis aukštesnės klasės kambarys su pusryčiais ir vakariene – 165,00 EUR už naktį.
Dvivietis aukštesnės klasės kambarys su pusryčiais ir vakariene – 215,00 EUR už naktį.

Transporto iki oro uosto kaina:

Privačiu automobiliu – 180,00 EUR į vieną pusę. Maksimalus keleivių skaičius – 2.
Privačiu mikroautobusu – 200,00 EUR į vieną pusę. Maksimalus keleivių skaičius – 2–6. 

„Liūto uola“

Nauja kaina: 3290 Eur (3590 Eur) + skrydžių bilietai

Į turo kainą įskaičiuota:

• lydintis gamtos gidas iš Lietuvos
• patyręs vietinis gidas, kalbantis anglų kalba
• transportas (patogus 26 vietų autobusas ir visureigiai nacionaliniuose parkuose)
• nakvynės viešbučiuose (dviem asmenims viename kambaryje)
• maitinimas: pusryčiai ir vakarienė kiekvieną dieną (pirmą dieną tik vakarienė, paskutinę dieną tik pusryčiai), pietūs dvi turo dienas
• geriamasis vanduo viso turo metu (2x500 ml buteliukai žmogui per dieną)
• įėjimo mokestis į parkus ir saugomas teritorijas
• paukščių ir gyvūnų sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis

Į kainą neįskaičiuota:

• 3 dienų turo pratęsimo mokestis
• skrydžių bilietai į/iš Šri Lankos 
• vizos mokesčiai: pasirūpinti patiems (https://eta.gov.lk/slvisa/visainfo/center.jsp, kaina apie 60 USD) arba už papildomą 30 EUR mokestį vizą galime užsakyti mes
• kelionių draudimas
• priemoka už vienvietį kambarį (840 EUR)
• maitinimas, kuris nėra įtrauktas į turo programą
• arbatpinigiai gidams (rekomenduojama apie 30-50 EUR nuo žmogaus), vairuotojui, viešbučių personalui, jei norėsite jiems atsidėkoti 
• asmeninės išlaidos (maistui, gėrimams, suvenyrams, kt.)
• optika, foto įranga, paukščių pažinimo vadovai

Registracija, mokėjimo sąlygos ir skrydžių bilietai:

• Norinčius užsiregistruoti į turą kviečiame užpildyti žemiau esančią registracijos formą;
• Mokėjimo sąlygos:

– registracijos mokestis: 200 EUR už asmenį (įskaičiuotas į turo kainą, negrąžinamas); užsiregistravę, el. paštu gausite išankstinę sąskaitą registracija, bus patvirtinta tik sumokėjus registracijos mokestį;
– avansinis mokėjimas: 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2026 m. gegužės 30 d. (registracijos mokestis įskaičiuojamas į šį mokėjimą);
– likusi suma: likę 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

• Skrydžių bilietai:

– skrydžių bilietus pirksime tik tuomet, kai į kelionę užsiregistruos minimalus dalyvių skaičius ir išvykimas bus garantuotas, bet ne anksčiau, kaip likus metams iki skrydžio
– skrydžių bilietus padėsime įsigyti, jums tereikės pateikti savo duomenis mūsų partneriams, kurie suras patrauklų skrydžių bilietų pasiūlymą, rezervuos bilietus ir išrašys sąskaitas visiems keliautojams. 
– preliminari skrydžio bilietų kaina – apie 1500 EUR

Svarbu žinoti:

• minimalus keliaujančiųjų skaičius – 8 asmenys
• turas skirtas ne jaunesniems nei 16 metų amžiaus dalyviams; 16-18 metų amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda
• turas gali būti atšauktas, jei užsiregistruos mažesnis nei minimalus keliaujančiųjų skaičius
• ne vėliau nei kaip 1 mėnuo prieš kelionę būtina internetu užsisakyti Šri Lankos vizą – kaina apie 60 USD (neįtraukta į turo kainą)
• programa gali būti keičiama dėl valdžios institucijų apribojimų, nepalankių oro sąlygų arba kitų nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių
• bagažui naudokite ne lagaminus, o kelioninius krepšius; juos bus daug lengviau sukrauti į visureigius (džipus)
• turo fizinis sunkumas – lengvas / vidutinis; planuojami pasivaikščiojimai pėsčiomis nuo 2 iki 3 valandų per dieną
• Šri Lankos valiuta – Šri Lankos rupija, 1 EUR = ~350 LKR

Ką būtina turėti:

• vizą
• asmens dokumentą (pasą), kuris turi galioti ne trumpiau kaip 6 mėnesiai po turo
• skrydžių bilietus
• bent minimalų kelionės, sveikatos draudimą
• žiūronus (jeigu neturite – galėsime išnuomoti)
• nedidelę kuprinę dienos žygiams
• patogius žygio batus, sandalus/basutes dienos žygiams
• šiltesnę kepurę, kaklo movą ir ilgus (termo) apatinius drabužius šaltesniam orui Hortono plynaukštėje
• apsiaustą / striukę nuo lietaus
• apsaugą nuo saulės (įskaitant galvos apdangalus, kremą, lūpų balzamą, akinius)
• gertuvę
• repelentus nuo uodų, vabzdžių
• prožektorių ant galvos žygiams naktį
• būtinus medikamentus ir higienos reikmenis

Ką rekomenduojame turėti:

• fotoaparatą
• paukščių stebėjimo monoklį
• išorinę bateriją (power bank)
• ausų kištukus
• Šri Lankos paukščių pažinimo vadovą
• Šri Lankos žvėrių pažinimo vadovą