2026 gegužės 16

Įsisiūbavęs kalvomis, apglėbtas beržynų gojeliais, pasidabinęs pievomis ir paramstytas senolių viensėdžiais – Aukštaitijos kraštas keliautojus pasitinka įvairiomis gamtos buveinėmis ir jose perinčiomis paukščių rūšimis. Šiame krašte prieglobstį randa retos giesmininkės mažosios musinukės, brandžių miškų ramybę mėgstantys juodieji gandrai, tobuli žvejai žuvininkai, retos dryžagalvės kryklės ir daugelis kitų. Šiame ture patirsite žydinčią, kvepiančią ir skambančią Aukštaitiją. Nuo ežerų pakrančių iki įstabių kalvų, nuo brandžių girių iki šlapių pievų, nuo šaltiniuotų upių iki jų apglėbtų senųjų kaimų. Stebėsite, klausysitės ir namo grįšite perbraižę pažinimo ribas.

2026 gegužės 30

2026 gegužės 31

Šis turas – išskirtinė galimybė iš arčiau susipažinti su vienais spalvingiausių ir ryškiausių Lietuvos paukščių – bitininkais, pasigrožėti jų akrobatiniais skrydžiais ir išgirsti apie juos įdomių istorijų, o kartu – pakeliauti po abipus Nemuno plytintį Panemunių regioninį parką, kuris garsėja savo slėniais, natūraliomis pievomis, piliakalniais ir pilimis. Žydintis, kvepiantis, dūzgiantis ir čiulbantis birželis – tikras medaus mėnuo – šiai kelionei yra idealus laikas.

2026 birželio 13

Ar vasarą braidydami po pievas atskiriate, kur žydi katilėlis ar smaliukė? Kur žiedus kelia bajorės, vingiorykštės ir naktižiedės? Ar kada buvote išties natūralioje ir rūšimis turtingoje pievoje? Kuo tokia pieva skiriasi nuo kitų? Šis turas skirtas pažinčiai su gražiausiais ir įdomiausiais Lietuvos augalais jų klestėjimo metu. Kartu su mokslininke, botanike leisitės į žydinčias ir kvepiančias birželio pievas ir ūksmingus miškus, kur ieškosite dar nematytų žiedų ir artimiau susipažinsite su tais, kuriuos galbūt matydavote visą savo gyvenimą, bet taip ir nežinodavote jų pavadinimų.

2026 birželio 20

Vidurvasaris yra puikus laikas pabraidyti žydinčiomis pievomis, pavaikščioti saulės išdegintomis sauspievėmis, apsilankyti ežerų ir pelkių prieigose ir atverti duris į atradimų pilną gamtos pasaulį. Tai ypatingas turas, kurio metu artimiau susipažinsite lietuvių vis dar mažai atrastu Vištyčio regioniniu parku, kuris garsėja išraiškingomis kalvomis, žmogaus neliestais miškų masyvais, natūraliomis pievomis ir rieduliais. 

2026 birželio 27

Kai į žemę nusileidžia sutemos, vieniems paukščiams stoja ramybės metas, o kitiems, priešingai, prasideda aktyvusis laikas. Šis turas būtent ir dedikuotas paslaptingiems sutemų skrajūnams – lėliams. Šių slapukų paukščių keliausime ieškoti į Dzūkijos nacionalinį parką, kur praleisime visą popietę, lankysime ypatingus nacionalinio parko etnografinius kampelius ir grožėsimės unikalia gamta, o temstant patrauksime į Čepkelių raistą supančius sausus pušynus, kuriuos ypač mėgsta lėliai. Čia lauks įdomybių pilnas vakaras...

2026 liepos 4

Lietuvos plėšriuosius paukščius žmonės dažnai vadina tiesiog vanagais. Suka ratus virš miško – vanagas. Atskrido žiemą prie lesyklos – vanagas. Nusinešė vištą – vanagas. Linguoja sparnais virš pievos – vanagas. Tačiau tai – tik dalis tiesos. Mūsų krašte registruota apie 20 vanaginių šeimos paukščių, tačiau su vanagiškais vardais yra tik du – paukštvanagis ir vištvanagis. Visi kiti šios šeimos atstovai yra ereliai, suopiai, lingės, pesliai, vapsvaėdžiai, gyvatėdžiai. Be šių plėšrūnų Lietuvoje peri dar pelėsakaliai ir skėtsakaliai, priklausantys jau visai kitai, sakalų, šeimai.  Skamba sudėtingai? Šis turas išsklaidys nežinomybę ir įneš aiškumo apie daugelį Lietuvoje perinčių arba tik užskrendančių padangių plėšrūnų. 

2026 liepos 18

Kai ant pievų, miškų ir pelkių nusileidžia sutemos, kai nutyla paukščiai, o dieniniai drugeliai suglaudžia sparnus ir išsislapsto žolėse, pabunda paslaptingi naktiniai sutvėrimai – pelėdgalviai, pūkanugariai, sfinksai, dviuodegiai, verpikai, lenktasparniai. Skamba kaip pasakų būtybės? Jie taip ir atrodo. Šis turas – paslaptingas naktinis nuotykis šalia Vilniaus, dedikuotas keistų formų, įmantrių raštų ir gražių spalvų naktiniams drugiams ir mikrodrugeliams, kurių Lietuvoje skaičiuojama apie 2500 rūšių.

2026 rugpjūčio 22

Į Punios šilą keliausime gamtos ramybės metu, todėl kaip įprasta ilgo paukščių rūšių sąrašo tikėtis nereikėtų, nes pagrindinis šio turo tikslas – susipažinti su Lietuvos sengire, jos reta flora, vertingomis buveinėmis ir visa miško ekosistema. Kas čia auga ir gyvena? Kokie gamtos dėsniai ir įstatymai girioje galioja?  Kelionės metu po draustinio teritoriją lydės Punios šilo ekspertas.

2029 rugpjūčio 29

Vos pusvalandis kelio nuo Vilniaus ir jau atsiduriame įspūdingame Rūdininkų girios, pamerkiais besidriekiančių Paluknio pievų, Papio ežero ir Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinių bei durpyno komplekse. Vilniaus apylinkėse tai viena iš ornitologiniu požiūriu įdomiausių ir vertingiausių teritorijų, todėl rugpjūčio antroje pusėje čia prasidėjus intensyvesnei rudeninei migracijai kviečiame vėl važiuoti kartu į šią teritoriją ir atrasti ją kitomis spalvomis vasaros pabaigoje.

2026 kovo 8-23 (grupė pilna)

2026 rugsėjo 1-16 (grupė pilna)

2027 kovo 4-18 (vietų yra)

Atogrąžų miškai, dieną stebinantys ryškiomis spalvomis, o naktį – paslaptingais gamtos garsais. Mangrovių džiunglės, kur namus randa vandens sparnuočiai, krokodilai, tinginiai ir nenuoramos beždžionės. Vadinamieji debesų arba rūko miškai, slepiantys neregėtą augalų, žiedų ir juos lankančių paukščių įvairovę. Didingi ugnikalniai, kriokliai, tropinės upės, pelkės ir lagūnos. Visa tai yra egzotiškoji Kosta Rika – didžiausio biologinės įvairovės tankumo šalis pasaulyje, kur randama net 5 proc. visos planetos biologinės įvairovės. Per dviejų savaičių nuotykį aplankysite gražiausius šio krašto gamtos kampelius.

2026 rugsėjo 12

2026 rugsėjo 13

Kai saulė ima krypti vakarop, virš Žuvinto ežero pasirodo gervės. Iš pradžių viena virtinė, vėliau – dvi, trys, keturios, kol galiausiai padangę pripildo būriai ilgakaklių. Artėjant vakarui jos iš aplinkinių laukų skrenda į Žuvinto pelkę nakvoti. Reginys, kai gervės skrodžia dangų, o jų trimitai užpildo erdvę rudeniška melancholija, nepalieka abejingų. Jo ir keliausime patirti.

2026 rugsėjo 19-20

Patirkite paukščių migraciją viename unikaliausių Lietuvos gamtos kampelių – smėlio, bangų ir vėjo sukurtoje Kuršių nerijoje. Ši siaura smėlio juosta rudenį tampa greitkeliu į žiemovietes traukiantiems paukščiams. Būtent čia susilieja net keli migracijos keliai, kuriais kasmet praskrenda šimtai milijonų sparnuočių. Turo maršrutas drieksis nuo pat Klaipėdos uosto iki Nidos kopų. Vienus paukščius stebėsime prie jūros, kitų ieškosime prie marių krantų, o dar kitų dairysimės nerijos pušynuose.

2026 rugsėjo 25-27

Baltijos jūra. Laukiniai paplūdimiai. Penkių šimtų metų istoriją menantys švyturiai. Jaukūs senoviniai kaimeliai. Natūralios pievos įlankų krantuose. Taip atrodo Hyjuma – septinta pagal dydį Baltijos ir antra pagal dydį Estijos sala, kurioje apsilankyti kviečiame rudenį, kai tūkstančiai paukščių palieka perėjimo vietas šiaurėje ir būriais traukia šiltesnių kraštų link. Tuo metu sala tampa sparnuota. Trijų dienų maršrutas drieksis pro vaizdingą Matsalu nacionalinį parką, kurio teritorijos paskelbtos ornitologiniu draustiniu, ir Hyjumos salos kopas, pievas ir pakrantes, kur maitinasi jūrų sparnuočiai.

2026 spalio 3-4 (gidas Marius Karlonas)

2026 spalio 10-11 (gidai Milda ir Laimonas Šniaukštos)

Šio vieno populiariausių mūsų turų pavadinimas – neatsitiktinis. Jo metu išties patirsite, ką reiškia sparnuotas dangus. Rudenį virš Nemuno deltos praskrenda milijonai į šiltuosius kraštus traukiančių paukščių, o į Ventės rago ornitologinės stoties gaudykles rekordiniais metais jų pakliūva iki 8000 per dieną! Jūsų lauks dvi įkvepiančios dienos su paukščiais ir apie paukščius.

2026 spalio 3-4

Netoli Lietuvos plyti ypatinga vieta, kur susiduria dviejų vandenų – Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangos, kur prieš akis atsiveria begalinis horizontas, o rudenį ją aplanko migruojantys paukščiai. Šimtai, tūkstančiai jų! Tai – Kolkos ragas Latvijoje. Kadaise ši vandens, smėlio ir vėjų sukurta vieta buvo naudojama kariuomenės, aplink ją buvo nemažai apleistų kaimų, o šiandien ji traukia paukščių stebėtojus iš aplinkinių šalių. Į šį laukinės gamtos kampelį su mumis kviečiame keliauti rugsėjo pabaigoje, kai paukščių migracija į pietus pasiekia pačią kulminaciją.

2026 spalio 3

Spalio pradžioje Europoje vyksta paukščių palydėtuvių šventės. Sparnuočiams neabejingi entuziastai keliauja į gamtą, stebi migruojančius paukščius, juos skaičiuoja ir taip simboliškai atsisveikina su jais iki pavasario. Šio turo metu sužinoti daugiau apie paukščių migraciją kviečiame į Birvėtos biosferos poligoną – labiausiai į rytus nutolusią Lietuvos vietą.

2026 spalio 17

Paukščių ežeru vadinamame Žuvinte gyvybės pilna visais metų laikais, tačiau rudenį jis tiesiog skamba nuo sparnuočių, traukiančių į pietus. Šis turas dedikuotas paukščiams, kurie rezervatą aplanko spalį, rudeninei migracijai rimstant, bet toli gražu nesibaigiant. Išvysite tūkstančius žąsų, ančių, dirvinių sėjikų ir pempių. Pasigrožėsite didingais jūriniais ereliais. Dairysitės retų svečių iš šiaurės – tūbuotųjų suopių ir javinių lingių – ir atgausite jėgas viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.

2026 lapkričio 14

Atrodytų, lapkritis ir paukščiai – nesuderinami dalykai. Ką gi įmanoma pamatyti, kai medžiai jau meta lapus, kai rytais paspaudžia šaltukas, o didžioji dalis paukščių, regis, seniausiai šildosi pietuose? Šio turo metu įsitikinsite, kad paukščių stebėjimas įdomus visais metų laikais, o būtent vėlyvą rudenį mus aplanko tokios šiaurinės sparnuočių rūšys, kurių nei vasarą, nei pavasarį tikrai nepamatysite.

2026 lapkričio 28

Kas vyksta paukščių pasaulyje, kai baigiasi vasara, aprimsta intensyvi rudeninė migracija, bet ežerų dar neužtraukia ledas? Šio turo metu tai ir kviečiame sužinoti keliaujant prie didžiųjų Dzūkijos ežerų – Metelio, Dusios ir Žuvinto. Būtent artėjant žiemai šiuos vandens telkinius aplanko sparnuoti svečiai iš tolimosios šiaurės, kuriems mūsų kraštas – lyg tropikai.

2027 sausis

Jei paklaustumėte, kur žiemą rasti vienas didžiausių vandens paukščių santalkų, kiekvienas paukščių stebėjimo entuziastas atsakytų – Kaune. Dėl hidroelektrinės veiklos Nemunas žemiau jos neužšąla ir čia galima pamatyti išskirtinį reginį. Vienoje vietoje, atrodytų, susirenka visi miesto vandens (ir ne tik) paukščiai: gulbės, antys, didieji kormoranai, pilkieji garniai, mažieji kragai, didieji dančiasnapiai, jūriniai ereliai, kirai. Upė tampa panaši į didelę sūkurinę vonią. Būtent tokios žmogaus veiklos sukurtos dirbtinės vandens properšos labai patinka vandens paukščiams ir net keičia jų migracijos įpročius. Apie šį reiškinį ir dar daugiau išgirsite keliaudami po žiemišką Laikinąją sostinę.

2027 metai

Tanzanija – nuostabios laukinės gamtos ir kvapą gniaužiančių safarių šalis. Jūsų lauks turas po savanų platybes, vaizdingas kalnų papėdes, įspūdingų kraterių prieigas ir smaragdinių ežerų pakrantes. Serengečio parke stebėsite savanos žvėris ir egzotiškus paukščius, kurių parke aptinkama net iki 700 skirtingų rūšių. Leisitės į ekspediciją kanojomis po vulkano krateryje susiformavusį Duluti ežerą. Plauksite laivu ir kanojomis po Viktorijos ežero kanalus. Keliausite prie egzotika alsuojančio Ngorongoro kraterio prieigų. Aplankysite Tarangiro parką, garsėjantį didelėmis afrikinių dramblių kaimenėmis ir milžiniškais baobabais. Ir tai – tik dalis nuotykių.

2027 vasaris

Graikija – ne tik Viduržemio jūros, paplūdimių ir salų kraštas. Šalies šiaurėje, prie sienos su Bulgarija, plyti unikalus gamtos kampelis – Kerkinio ežeras. Apsuptas kalnų, žaliuojančių miškų ir gyvybės pilnų pelkių, šis kerinčio grožio ežeras prie savo krantų kasmet sutraukia tūkstančius migruojančių ir perinčių paukščių. Ir neatsitiktinai – virš šios vietovės susikerta net keli paukščių migracijos keliai. Dėl šios priežasties Kerkinio ežeras jau seniai tapo Graikijos paukščių stebėtojų sostine ir gamtos fotografų iš visos Europos rojumi. Septynių dienų turo maršrutas drieksis po Kerkinio ežero apylinkes, Axio upės deltą, laukines pelkes, lagūnas, kalvas ir miškus. Grįšite atgavę jėgas ir pamilę Graikiją, kurią retai pamatysite turizmo reklamose. 

2027 vasaris

Žiemą į Lietuvos miškus ir laukus ateina rimties metas ir tęsiasi iki pat pavasario. Bet jūroje ir mariose – viskas kitaip. Čia tikrai ne paukščių štilis. Jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos, kai baigiasi intensyvi paukščių migracija, čia ima daugėti jūrinių paukščių. Nuo mums įprastų iki retų svečių iš tolimosios šiaurės – pingvinais vadinamų alkų ir laibasnapių narūnėlių, juodųjų ančių ir ledinių ančių, nuodėgulių, vidutinių dančiasnapių ir kitų. Šioms sparnuotoms įdomybėms turas ir skirtas. Jo metu paukščių dairysimės visame Kuršių nerijos pajūryje.

2027 vasario 6-19

Dviejų savaičių ture po tropikų salą jūsų lauks pasakiško grožio nacionaliniai parkai, žygiai po senuosius miestus, dramblių stebėjimas natūraliose buveinėse, leopardų ir kitų egzotiškų žvėrių safaris, vos prieš dvidešimt metų atrastos pelėdos Otus thilohoffmanni ir kitų retų paukščių paieškos. Skaičiuojama, kad Šri Lankoje gyvena daugiau nei 500 paukščių rūšių, iš kurių 39 yra endeminės, vadinasi, sutinkamos tik šioje saloje.

2027 kovas

Kai vasaris persirita į antrąją pusę, su kiekviena diena ima daugėti pavasario ženklų. Būtent šiomis dienomis mūsų krašte pasirodo ir pirmieji migruojantys paukščiai. Tai dažniausiai būna vadinamieji artimieji migrantai – gulbės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai vieversiai. Jie žiemoja Vakarų arba Centrinėje Europoje, todėl pajutę šilumos bangą į Lietuvos laukus ir ežerus sugrįžta vos per kelias dienas. Būtent šiems sparnuotiems pavasario šaukliams ir bus skirtas turas. Jų ieškosime ir apie juos papasakosime keliaudami po pirmąją Lietuvos saugomą teritoriją – Žuvintą – ir jo apylinkes, kurios gamtos turtais stebina visais metų laikais.

2027 kovas

Vakaras girioje. Saulė pasislėpė už medžių, nutilo paskutiniai strazdai, liepsnelės, karietaitės, stojo absoliuti tyla. Bet staiga tolumoje kažkas žemu balsu suūbauja. Vieną, du, tris kartus. Netrukus iš kirtavietės ausis pasiekia švelnus švilpavimas, dar vėliau kažkas kvykteli, o po kelių akimirkų kitoje girios pusėje miaukteli lyg katė. Biržų girioje prasideda paslaptingų sutemų paukščių – pelėdų – naktis… Šio turo metu keliausime po pelėdiškiausią Lietuvos girią, bandysime išgirsti, kaip ūbauja skirtingų rūšių pelėdos, mokysimės pažinti genius, susipažinsime su smulkiaisiais girių giesmininkais ir kitais ankstyvo pavasario paukščiais.  

2027 kovas

Ar kada lankėtės Nemuno deltoje ankstyvą pavasarį, kai Nemunas ištvinsta ir vanduo užlieja kelių dešimčių tūkstančių hektarų pievų plotus? Kai čia leidžiasi iš pietinių kraštų į šiaurę grįžtantys tūkstantiniai vandens paukščių būriai? Kai gulbių ir žąsų girgsėjimai ir trimitavimai pripildo visą padangę? Kai savo akimis ir ausimis galima patirti, ką reiškia pasakymas „vandens paukščių karalystė“?

2027 balandis

2027 balandis

Pavasaris yra geriausias laikas patirti Žuvinto didybę – išvysti ežero simboliu tapusias gulbes, į šiaurę traukiančias žąsis, šlapynes pamėgusius tilvikus, rezervato gyvenimą akylai stebinčius jūrinius erelius, smulkiuosius giesmininkus ir daugybę kitų. Turo metu aplankysite ne tik Žuvinto ežero pakrantes, bet ir susipažinsite su kitomis biosferos rezervato teritorijomis: Buktos mišku, kurio paklotė ankstyvą pavasarį pasipuošia žiedų kilimu, Žaltyčio ežeru, kur mėgsta leistis į šiaurę migruojantys vandens paukščiai, Amalvo polderiu, kuris sutraukia tūkstančius ančių, žąsų ir tilvikų. Viena diena, o įspūdžių patirsite begalę.

2027 balandis

Šio turo metu į Punios šilą – vieną seniausių Lietuvos girių – vyksime pajusti bundančios gamtos dvelksmo, pasiklausyti pirmųjų paukščių giesmių, pasigrožėti pavasariniais žiedais (efemeroidais), aplankyti didingų šilo vietų ir patyrinėti jų paslaptis. O po rytinio žygio pakviesime į netoliese plytinį Žuvinto biosferos rezervatą, kur artimiau susipažinsite su migruojančiais vandens paukščiais – žąsimis, antimis, gulbėmis ir tilvikais.

2027 balandis

Netoli Lietuvos sienos plyti du nuostabūs gamtos kampeliai – Biebžos nacionalinis parkas, vardą gavęs nuo Biebžos (Bebros) upės pavadinimo, ir legendinė Belovežo giria, kurią senovės lietuviai vadino Baltvydžių giria. Kadaise jotvingių genties apgyventos teritorijos šiandien alsuoja laukinės gamtos didybe. Šis net trijų dienų turas kvies atrasti gražiausius ir vertingiausius šių teritorijų gamtos turtus.

2027 balandis

Daugiausiai paukščių rūšių saugančioje Lietuvos teritorijoje – Nemuno deltoje – kviečiame praleisti net dvi dienas! Po šią paukščių ir ornitologų rojumi vadinamą vietą keliausime ne tik sausuma, bet ir vandeniu. Antrąją turo diena jūsų lauks specialus pasiplaukiojimas laivu, kurio metu aplankysime sausumos keliais nepasiekiamas atokiausias deltos vietas ir išvysime vandens paukščius jų slėpiningoje karalystėje. 

2027 gegužė – birželis

Įsivaizduokite kraštą, kuriame galima patirti net šešias gamtines zonas. Šiaurėje tarpsta gyvybingi taigos miškai, centrinėje dalyje plyti bekraštės stepės ir stūkso kalnai, o piečiau, kiek akys mato, driekiasi smėlio dykumos, kuriose tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog niekas negyvena. Šis kraštas – tai „mėlyno dangaus žeme“ vadinama Mongolija, kur išsitrina mums įprasti erdvės bei laiko orientyrai ir galima iš tiesų pajusti, kaip atrodo gyvenimas pasaulio pakraštyje, toli nuo civilizacijos.  Net šešiolikos dienų ture kviesime patirti klajoklišką gyvenimą ir kvapą gniaužiantį laukinių žvėrių ir paukščių stebėjimą.

2027 gegužė – birželis

Sakartvelas – nuostabios gamtos, turtingos kultūros ir senos istorijos lopšys Azijos ir Europos sandūroje. Kalnai, slėniai, kanjonai, ledynai, stepės, pievos – viskas viename krašte, vos didesniame už Lietuvą.  Dėl buveinių įvairovės Kaukazo regionas priskiriamas vienai iš 25 biologiškai turtingiausių pasaulio sausumos ekosistemų. Iš viso Sakartvele galima sutikti daugiau nei 400 sparnuočių ir daugiau nei 100 žinduolių rūšių. Nemaža dalis yra endeminės, vadinasi, nesutinkamos niekur kitur pasaulyje – tik Kaukazo regione!  Per vienuolika turo dienų patirsite kerinčią gamtos ir kultūros dermę. 

2027 gegužė

Šiaurės spygliuočių miškai, vadinamoji taiga, kur klajoja rudieji lokiai, slampinėja pilkieji vilkai ir naktimis paslaptingai ūbauja pelėdos, kokių Lietuvoje nesutiksi. Bekraštė Laplandijos tundra, kur namus randa šiauriniai elniai, baltieji kiškiai, šermuonėliai, gyvena reti paukščiai, tarpsta samanų kilimai ir kerpių karalystės. Krištolo skaidrumo ežerai, priglaudžiantys vandens paukščius. Uolynai, nuo kurių atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos. Visa tai – neaprėpiama šiaurės šalis Suomija, kurią kviečiame aplankyti gražiausiu metų laiku – kai viskas pamažu bunda ir atgyja.

2027 gegužė

Nebūtina keliauti toli už Vilniaus, kad atsidurtumėte laukinės gamtos pasaulyje. Vos 30 kilometrų nuo sostinės driekiasi ornitologiniu požiūriu ypatingas buveinių kompleksas, kasmet sutraukiantis būrius migruojančių ir perinčių paukščių. Brandi Rūdninkų giria, natūralios Paluknio pievos, nendrynų apsuptas Papio ežeras, durpynai ir karjerai – čia namus randa nuo pačių dažniausių iki rečiausių paukščių. Per vieną dieną su gidu aplankysite ir pažinsite įvairias gamtines buveines ir jų sparnuočius. Lauks patyrimų kupina diena.

2027 gegužė

Kai ant miškų ir pievų ima leistis sutemos, pragysta vienas rečiausių ir paslaptingiausių Lietuvos giesmininkų – mėlyngurklė. Šis paukštelis – vos žvirblio dydžio, tačiau jo išvaizda ir giesmė – išskirtinės. Pagurklis spindi ryškiai mėlyna spalva, o giesmė yra viena sudėtingiausių iš visų Lietuvos paukščių. Išgirsti mėlyngurklę laukinėje gamtoje – kiekvieno paukščių entuziasto svajonė, o pamatyti pačią giesmininkę – lyg laimėti aukso puodą. Šio sparnuoto lobio leisimės ieškoti į Birvėtos biosferos poligoną, labiausiai į rytus nutolusį Lietuvos gamtos kampelį. Čia, kur driekiasi vaizdingas Svylos upės slėnis, ošia Adutiškio miškas ir plyti Birvėtos žuvininkystės tvenkiniai, visą dieną stebėsime sugrįžusius paukščius, o leidžiantis saulei patrauksime į šlapynes, kur vakaro tyloje pabandysime išgirsti mėlyngurklę.

2027 gegužė

Uputis, luputis, tutlys, kukucis – vardų daug, o paukštis vienas. Tai oranžinėmis, juodomis ir baltomis plunksnomis pasidabinęs ir impozantišką skiauterę ant galvos pašiaušęs kukutis. Šis paukštis nuo seno minimas Lietuvos liaudies tautosakoje, bet tik nedaugelis jį yra matę, kadangi kukutis yra baikštus paukštis, o ir sutikti jį įmanoma toli gražu ne visuose mūsų šalies kampeliuose. Šio turo metu kukučių kviečiame ieškoti seną istoriją ir laukinės gamtos kampelius globojančioje Dzūkijoje – bene kukutiškiausiame krašte.

2027 birželis

Šimtamečiai ąžuolai, menantys karalių ir kunigaikščių laikus. Didžiausi Europos gyvūnai stumbrai, klajojantys girios paunksmėse. Tamsūs eglynai, kuriuos mėgsta gausios šernų šeimynos, lūšys, vilkai ir miškų vištelės jerubės. Drėgni juodalksnynai, šaknis įmerkę į gyvybės pilnas pelkes ir upelius – tikrą oazę bebrams ir juodiesiems gandrams. Saulės nušviesti skroblynai ir beržynai, tauriųjų elnių ir briedžių šventovė, ir sausi pušynai, kuriuose peri kurtiniai, lututės, lėliai, skėtsakaliai. Šis dviejų diennų turas – unikali galimybė pamatyti ir patirti seniausią ir didžiausią Europos girią – Belovežą. 

Naują datą paskelbsime ateityje

Dešimties dienų maršrutas drieksis per vaizdingus Karpatų kalnus ir vandens paukščių rojumi vadinamą Dunojaus deltą. Kelionėje lauks žygiai kalnų takeliais, lokių ir vilkų paieškos, pažintis su sparnuotais kalnų plėšrūnais, o nusileidus į lygumas – keturios magiškos naktys viešbutyje ant vandens, keliaujant po vieną įspūdingiausių deltų Europoje. Plaukiant laivu-viešbučiu mėgausitės tikromis katino dienomis, kurių metu viskuo bus pasirūpinta, o jums beliks tik išeiti į denį ir grožėtis prieš akis atsiveriančiu reginiu – tūkstančiais paukščių, įspūdingais saulėtekiais bei saulėlydžiais ir neaprėpiamomis deltos platybėmis.