Pingvinų beieškant – Baltijos jūra

2024 gruodžio 7

Pasibaigus rudeninei paukščių migracijai, pajūrio miškai ir laukai nutyla, tik krūmynuose sucirpia viena kita zylė, o danguje praskrenda nebent suopis, kranklys, pilkoji varna ar kiras. Į Lietuvą ateina rimties metas ir tęsis iki pat vasario. Tačiau jūroje ir mariose – tikrai ne paukščių štilis. Čia nuo lapkričio mėnesio su kiekviena diena ima daugėti jūrinių paukščių. Nuo mums įprastų iki retų svečių iš tolimosios šiaurės – pingvinais vadinamų alkų ir laibasnapių narūnėlių, juodųjų ančių ir ledinių ančių, nuodėgulių, vidutinių dančiasnapių ir kitų. Šioms sparnuotoms retenybėms šis turas ir skirtas.


Kaunas – žiemojančių paukščių širdis

2024 sausio 13

Kiekvienais metais Kauno miestas tampa žiemojančių vandens paukščių širdimi. Net ir šalčiausiomis žiemomis dėl Kauno hidroelektrinės veiklos, Nemunas žemiau jos neužšąla, dėl to čia galima stebėti vienas didžiausių žiemojančių vandens paukščių santalkas. Kaunas, nors ir būdamas antru pagal dydį Lietuvos miestu, yra rojus vandens paukščiams, ypatingai žiemą – pro miestą tekantis Nemunas dėl patvankos neužšąla ir sulėtina savo srovę, todėl ramiuose vandenyse mielai ilsisi įvairios ančių rūšys, telkiasi lengvo maisto randantys kirai ir kiti paukščiai, besimėgaujantys žmonių kaimynyste.


Pavasario šaukliai – Žuvintas

Vasario 24 (grupė pilna)

Vasario 25 (vietų yra)

Kai vasaris persirita į antrąją pusę, su kiekviena diena ima daugėti pavasario ženklų. Būtent šiomis dienomis mūsų krašte pasirodo ir pirmieji migruojantys paukščiai. Tai dažniausiai būna vadinamieji artimieji migrantai – gulbės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai vieversiai. Jie žiemoja Vakarų arba Centrinėje Europoje, todėl pajutę šilumos bangą į Lietuvos laukus ir ežerus sugrįžta vos per kelias dienas. Būtent šiems sparnuotiems pavasario šaukliams ir bus skirtas turas. Jų ieškosime ir apie juos papasakosime keliaudami po pirmąją Lietuvos saugomą teritoriją – Žuvintą – ir jo apylinkes, kurios gamtos turtais stebina visais metų laikais.


Kai pievos po vandeniu - Nemuno delta

2024 kovo 23-24 (vietų liko tik savo transportu)

Ar kada lankėtės Nemuno deltoje ankstyvą pavasarį, kai Nemunas ištvinsta ir vanduo užlieja kelių dešimčių tūkstančių hektarų pievų plotus? Kai čia leidžiasi iš pietinių kraštų į šiaurę grįžtantys tūkstantiniai vandens paukščių būriai? Kai gulbių ir žąsų girgsėjimai ir trimitavimai pripildo visą padangę? Kai savo akimis ir ausimis galima patirti, ką reiškia pasakymas „vandens paukščių karalystė“?


Lietuvos sengirė - Punios šilas

2024 balandžio 1 (grupė pilna)

Šio turo metu į Punios šilą – vieną seniausių Lietuvos girių – vyksime pajusti bundančios gamtos dvelksmo, pasiklausyti pirmųjų paukščių giesmių, pakvėpuoti žibučių žiedadulkėmis, aplankyti didingas šilo vietas ir išgirsti apie šią teritoriją daug įdomios informacijos iš ją puikiai pažįstančių gamtininkų. Po rytinio žygio šile popiet patrauksime susipažinti su migruojančiais paukščiais prie netoliese esančio Žuvinto.


Pavasaris Žuvinte

Balandžio 6 (gidas Arūnas Pranaitis, grupė pilna)

Balandžio 13 (gidas Arūnas Pranaitis, grupė pilna)

Balandžio 14 (gidai Laimonas ir Milda Šniaukštos, grupė pilna)

Pavasarinės išvykos į Žuvinto biosferos rezervatą – pirmąją saugomą teritoriją Lietuvoje – metu aplankysime pačias įdomiausias jo vietas ir stebėsime čia sugrįžusius bei per šią teritoriją migruojančius paukščius – būrius žąsų, įvairių rūšių antis, impozantiškus gaidukus, retąsias kuolingas, javines linges, sakalus ir kitus plėšrūnus.


Kur ūbauja pelėdos - Biržų giria

2024 balandžio 6-7

Po ilgos ir tamsios žiemos tiek gamtai, tiek žmonėms norisi kuo greičiau pajusti pavasario dvelksmą ir gyvybę. Kol vieni paukščiai dar tik ruošiasi ilgai kelionei namo iš savo žiemaviečių, kiti jau skuba pakeliui, o treti, ištvėrę nelengvą žiemą Lietuvoje ir vos pajutę ilgėjančią dieną bei artėjančią šilumą, pradeda ieškoti sau porų, taisyti lizdus ir dėti kiaušinius. Vieni tokių – pelėdos ir geniai. Šių paukščių keliausime stebėti į pelėdingiausią ir geniškiausią Lietuvoje – Biržų – girią.


Bundanti gamta prie Vilniaus

2024 balandžio 20

Dažniausiai įsivaizduojame, kad norint stebėti gamtą, atrasti ką nors unikalaus reikia keliauti šimtus kilometrų, į miškų glūdumas, į žmogaus neįžengtas pelkes ir raistus ar ten kur niekada nebūta, o iš tiesų gyvename šalyje, kurios sostinės centre neršia lašišos, gyvena bebrai, senamiesčio vienuolynų parkuose peri didieji dančiasnapiai, o pavažiavus vos 30 kilometrų už jos ribų galima rasti itin vertingas pievas, ornitologinius draustinius ir girias, kurias turbūt esame pravažiavę dešimtis jei ne šimtus kartų. Šis turas nekvies keliauti toli, bet tuo pačiu atrasime labai gražias vietas, kur sutiksime iš tiesų retų paukščių.


Belovežo girios glūdumoje – Lenkija

Balandžio 20-21 (grupė pilna)

Birželio 1-2 (liko 2 vietos mūsų arba savo transportu)

Birželio 15-16 (vietų yra)

Šimtamečiai ąžuolai, menantys karalių ir kunigaikščių laikus. Didžiausi Europos gyvūnai stumbrai, klajojantys girios paunksmėse. Tamsūs eglynai, kuriuos mėgsta gausios šernų šeimynos, lūšys, vilkai ir miškų vištelės jerubės. Drėgni juodalksnynai, šaknis įmerkę į gyvybės pilnas pelkes ir upelius – tikrą oazę bebrams ir juodiesiems gandrams. Saulės nušviesti skroblynai ir beržynai, tauriųjų elnių ir briedžių šventovė, ir sausi pušynai, kuriuose peri kurtiniai, lututės, lėliai, skėtsakaliai. Šis dviejų diennų turas – unikali galimybė pamatyti ir patirti seniausią ir didžiausią Europos girią – Belovežą. 


Paukščių rojus - Nemuno delta

2024 balandžio 27–28 (gidas Marius, grupė pilna)

2024 balandžio 27-28 (vietų yra, gidas Antanas)

Daugiausiai paukščių rūšių saugančioje Lietuvos teritorijoje – Nemuno deltoje – kviečiame praleisti net dvi dienas! Po šią paukščių ir ornitologų rojumi vadinamą vietą keliausime ne tik sausuma, bet ir vandeniu. Antrąją turo diena jūsų lauks specialus pasiplaukiojimas laivu, kurio metu aplankysime sausumos keliais nepasiekiamas atokiausias deltos vietas ir išvysime vandens paukščius jų slėpiningoje karalystėje. 


Biebžos slėnio šlapynės – Lenkija

2024 gegužės 4-5

Netoli Lietuvos sienos plytinti Biebža – lyg burtažodis kiekvienam gamtos mylėtojui. Jį ištarus prieš akis atsiveria į horizontą besidriekiantis Bebros upės slėnis, mozaikiškai išraižytas bebrų kanalais, įspūdingi šlapynių plotai, kuriuos supa drėgni juodalksnynai, užliejamos sodriai žalios pievos, žmogaus žingsnių nepatyrusios aukštapelkės ir sausi, bet gyvybės pilni pušynai. Šis dviejų dienų turas – išskirtinė galimybė patirti tai, ką geriausio, įdomiausio ir rečiausio gali pasiūlyti didžiausias kaimyninės šalies nacionalinis parkas.


Pušų apsupty - Dzūkijos nacionalinis parkas

2024 gegužės 4 

Gegužės pabaiga yra tikrosios vasaros pradžia – medžiai pasidabinę šviežiausiais lapeliais, vešliai sužaliavusios ir pirmaisiais žiedais pasipuošusios pievos, visos pakrūmės skamba nuo sugrįžusių giesmininkų paukščių, jei norite įsimylėti gyvenimą ar bent jau gamtą iš naujo – tai laikas kada reikia keliauti! O kur geriau keliauti, jei ne į svetingą, visada laukiančią ir kiekvieną sveikinančią Dzūkiją!


Tarp ežerų - Aukštaitija

2024 gegužės 18

Zarasų ir Ignalinos rajonai dažnai vadinami vienais gražiausių regionų mūsų krašte. Kalvomis įsisiūbavęs kraštovaizdis vienur pasidabinęs žydinčiomis pievomis, kitur beržynėlių gojeliais apglėbtas, senolių viensėdžiais paramstytas, giriomis ošiantis. O ežerų gausumas ir grožis! Į šį ypatingą kraštą kviečiame ornitostogauti gegužės pabaigoje, kai gamta pačiame žydėjime ir giesmių skambėjime. Vienos dienos turo metu aplankysime šiaurinėje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje esantį Gražutės regioninį parką ir Apvardų ežero užliejama spievas.


Kur kurkia medvarlės – Dzūkija

2024 gegužės 18

Nebūtina keliauti į atogrąžų miškus, kad pamatytumėte ir išgirstumėte ryškiai salotine spalva ir lipniais pirštų galiukais pasipuošusias varles – medvarles. Mažas pietinių kraštų šaltakraujes, užaugančias tik iki penkių centimetrų, galima sutikti ir Lietuvoje. Šis turas skirtas artimesnei pažinčiai su retomis europinėmis medvarlėmis ir jų giminaitėmis – raudonpilvėmis kūmutėmis, žaliosiomis rupūžėmis, mažosiomis kūdrinėmis varlėmis ir skiauterėtaisiais tritonais. O šalia Lietuvos varliagyvių pro akis nepraleisime gegužės mėnesį giedančių miškų, pievų ir šlapynių paukščių bei dangų raižančių lenktasnapių – nuo raudongalvių sniegenų iki lakštingalų, nuo ilgasnapių vištelių iki krakšlių, nuo mažųjų erelių rėksnių iki vapsvaėdžių.


Aplink Platelių ežerą

2024 gegužės 25-26

Žemaitija – vienas iš penkių Lietuvos etnokultūrinių regionų. Šis kraštas visais laikais galėjo didžiuotis unikalia istorija, ypatingas jis ir dabar. Norint pajusti Žemaitijos išskirtinumą, pakanka pabendrauti su vietiniais žmonėmis, išgirsti jų savitą tarmę ir pakeliauti aplink Žemaitijos nacionaliniame parke tyvuliuojantį Platelių ežerą. Šio turo metu aplankysime svarbiausias nacionalinio parko teritotijas, stebėsime čia gyvenančius paukščius ir dairysimės tikrų retenybių – judojo gandro, žuvininko, vapsvaėdžio, mažųjų erelių rėksnių, pievinių lingių, paprastųjų purplelių, rudakaklių ir raguotųjų kragų. 


Belovežo girios glūdumoje – Lenkija

Balandžio 20-21 (grupė pilna)

Birželio 1-2 (liko 2 vietos mūsų arba savo transportu)

Birželio 15-16 (vietų yra)

Šimtamečiai ąžuolai, menantys karalių ir kunigaikščių laikus. Didžiausi Europos gyvūnai stumbrai, klajojantys girios paunksmėse. Tamsūs eglynai, kuriuos mėgsta gausios šernų šeimynos, lūšys, vilkai ir miškų vištelės jerubės. Drėgni juodalksnynai, šaknis įmerkę į gyvybės pilnas pelkes ir upelius – tikrą oazę bebrams ir juodiesiems gandrams. Saulės nušviesti skroblynai ir beržynai, tauriųjų elnių ir briedžių šventovė, ir sausi pušynai, kuriuose peri kurtiniai, lututės, lėliai, skėtsakaliai. Šis dviejų diennų turas – unikali galimybė pamatyti ir patirti seniausią ir didžiausią Europos girią – Belovežą. 


Vasaros spalvos – bitininkai

2024 birželio 8 (vietų liko tik savo transportu)

2024 birželio 9 (vietų yra)

Šis turas – išskirtinė galimybė iš arčiau susipažinti su vienais spalvingiausių ir ryškiausių Lietuvos paukščių – bitininkais, pasigrožėti jų akrobatiniais skrydžiais ir išgirsti apie juos įdomių istorijų, o kartu – pakeliauti po abipus Nemuno plytintį Panemunių regioninį parką, kuris garsėja savo slėniais, natūraliomis pievomis, piliakalniais ir pilimis. Žydintis, kvepiantis, dūzgiantis ir čiulbantis birželis – tikras medaus mėnuo – šiai kelionei yra idealus laikas.


Gamta prie Kauno

2024 birželio 15

Birželis – puikus metas po intensyvaus pavasario įjungti vasaros režimą ir neskubant, pasimėgaujant ilgomis ir šiltomis dienomis, leistis į sparnuotą nuotykį Kauno pašonėje. Nors laikinąją sostinę supančios teritorijos iš pirmo žvilgsnio ganėtinai urbanizuotos, tačiau yra keletas vietų, kur pavažiavus vos 20 minučių galima džiaugtis laukinės gamtos glūduma ir paukščių gausumu.


Pievose prie Vištyčio

2024 birželio 29 (liko vietų savo transportu)

Vidurvasaris yra puikus laikas pabraidyti žydinčiomis pievomis, pavaikščioti saulės išdegintomis sauspievėmis, apsilankyti ežerų bei pelkių prieigose ir atverti duris į paslapčių pilną gamtos pasaulį. Tai vienintelis mūsų turas, kurio artimiau susipažinsime ne tik su paukščiais, bet ir kitais sparnuočiais – margaspalviais drugeliais ir vikriais laumžirgiais.


Lėliai – sutemos prie Čepkelių

2024 liepos 6 (liko 1 vieta savo transportu)

2024 liepos 7 (vietų yra)

Kai į žemę nusileidžia sutemos, vieniems paukščiams stoja ramybės metas, o kitiems, priešingai, prasideda aktyvusis laikas. Šis turas būtent ir dedikuotas paslaptingiems sutemų skrajūnams – lėliams. Šių slapukų paukščių keliausime ieškoti į Dzūkijos nacionalinį parką, kur praleisime visą popietę, lankysime ypatingus nacionalinio parko etnografinius kampelius ir grožėsimės unikalia gamta, o temstant patrauksime į Čepkelių raistą supančius sausus pušynus, kuriuos ypač mėgsta lėliai. Čia lauks įdomybių pilnas vakaras...


Gyvačių takais – Čepkelių apylinkės

2024 liepos 13

2024 liepos 14

Aukštapelkės pakraštys. Saulės apšviestoje miško aikštelėje šildosi rečiausia Lietuvos gyvatė – lygiažvynis žaltys. Tolėliau, kur drėgniau, susirangęs varlės tyko jo pusbrolis geltonskruostis žaltys. Šalia tyliai sušnypščia ir urvelyje pasislepia angis – vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė. O pamiškėje, ant įkaitinto akmens, vidudienio šiluma mėgaujasi vikrusis driežas. Ar kada nors matėte šiuos mūsų krašto roplius? Ar lietėte jų žvynuotas nugaras? Ar žinote, kur jie gyvena, kaip elgiasi, kuo minta? Leiskitės su Džiunglių Žmogumi save vadinančiu egzotinių gyvūnų specialistu ir gidu paslapčių pilnais gyvačių takais. 


Ąžuolų pavėsyje - Punios šilas

2024 liepos 27

Į Punios šilą keliausime gamtos ramybės metu, todėl kaip įprasta ilgo paukščių rūšių sąrašo tikėtis nereikėtų, nes pagrindinis šio turo tikslas – susipažinti su Lietuvos sengire, jos reta flora, vertingomis buveinėmis ir visa miško ekosistema. Kas čia auga ir gyvena? Kokie gamtos dėsniai ir įstatymai girioje galioja?  Kelionės metu lydės Punios šilo ekspertas.


Naktis su drugiais – nuotykis prie Vilniaus

2024 rugpjūčio 3

Kai ant pievų, miškų ir pelkių nusileidžia sutemos, kai nutyla paukščiai, o dieniniai drugeliai suglaudžia sparnus ir išsislapsto žolėse, pabunda paslaptingi naktiniai sutvėrimai – pelėdgalviai, pūkanugariai, sfinksai, dviuodegiai, verpikai, lenktasparniai. Skamba kaip pasakų būtybės? Jie taip ir atrodo. Šis turas – paslaptingas naktinis nuotykis šalia Vilniaus, dedikuotas keistų formų, įmantrių raštų ir gražių spalvų naktiniams drugiams ir mikrodrugeliams, kurių Lietuvoje skaičiuojama apie 2500 rūšių.


Rudeninė migracija prie Vilniaus

2024 rugpjūčio 24

Vos pusvalandis kelio nuo Vilniaus ir jau atsiduriame įspūdingame Rūdininkų girios, pamerkiais besidriekiančių Paluknio pievų, Papio ežero ir Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinių bei durpyno komplekse. Vilniaus apylinkėse tai viena iš ornitologiniu požiūriu įdomiausių ir vertingiausių teritorijų, todėl rugpjūčio antroje pusėje čia prasidėjus intensyvesnei rudeninei migracijai kviečiame vėl važiuoti kartu į šią teritoriją ir atrasti ją kitomis spalvomis vasaros pabaigoje.


Gervių išleistuvės – Žuvintas

2024 rugpjūčio 31 (gidas Arūnas Pranaitis)

2024 rugsėjo 8 (gidas Antanas Petraška)

2024 rugsėjo 14 (gidas Arūnas Pranaitis)

Artėjant rudeniui ir pirmomis jo dienomis Žuvinto ežerą ir jo apylinkes užplūsta būriai paukščių. Čia leidžiasi migruojančios gervės, žąsys, antys, pempės ir kiti tilvikai. Aplinkiniuose laukuose medžioja migruojančios nendrinės, pievinės ir javinės lingės, grobio dairosi suopiai, sakalai ir mažieji ereliai rėksniai. O virš ežero nuolatos sklando didžiausi Lietuvoje perintys plėšrieji paukščiai – jūriniai ereliai. Šio turo metu būtent ir kviečiame pasigrožėti rudenine paukščių migracija, kurios fenomenas kiekvienais metais džiugina gamtos mylėtojus.


Palydėkite paukščius Žuvinte (turas vaikams)

2024 rugsėjo 7

Šis turas – tai sparnuotas rudeninis nuotykis vaikams ir jų tėveliams, skirtas patirti vieną įspūdingiausių gamtos reiškinių – paukščių migraciją. Turo metu kartu su gidu ornitologu aplankysite gražiausias paukščių ežeru vadinamo Žuvinto vietas, stebėsite šimtus į pietus traukiančių paukščių, mokinsitės juos atpažinti ir išgirsite įdomių istorijų apie gamtą. Tai lyg gamtos pažinimo pamoka jūsų vaikams, bet ne mokyklos suole, o laukinėje gamtoje. Ten, kur jai ir priklauso vykti.


Gervių išleistuvės– Žuvintas

2024 rugpjūčio 31 (gidas Arūnas Pranaitis)

2024 rugsėjo 8 (gidas Antanas Petraška)

2024 rugsėjo 14 (gidas Arūnas Pranaitis)

Artėjant rudeniui ir pirmomis jo dienomis Žuvinto ežerą ir jo apylinkes užplūsta būriai paukščių. Čia leidžiasi migruojančios gervės, žąsys, antys, pempės ir kiti tilvikai. Aplinkiniuose laukuose medžioja migruojančios nendrinės, pievinės ir javinės lingės, grobio dairosi suopiai, sakalai ir mažieji ereliai rėksniai. O virš ežero nuolatos sklando didžiausi Lietuvoje perintys plėšrieji paukščiai – jūriniai ereliai. Šio turo metu būtent ir kviečiame pasigrožėti rudenine paukščių migracija, kurios fenomenas kiekvienais metais džiugina gamtos mylėtojus.


Migracija ant kopos - Kuršių nerija

2024 rugsėjo 14-15

Nuo rugpjūčio vidurio didžiajame Baltijos paukščių migracijos greitkelyje prasideda tikros lenktynės. Šiaurėje perintys sparnuočiai traukia į žiemovietes vidurio ir pietų Europoje arba Afrikoje, o jų migracijos keliai tarsi į piltuvėlį susibėga ne kur kitur, o Kuršių nerijoje. Gamtai pasitinkant rudenį, kviečiame keliauti į šią ypatingą vietą stebėti įspūdingo gamtos fenomeno. Turo metu aplankysime visas ornitologo profesionalo ir mėgėjo stygas virpinančias vietas ir patirsime, ką reiškia instinktų valdomas šauksmas keliauti!


Paukščių uostas – Kolkos ragas

2024 rugsėjo 28-29

Netoli Lietuvos plyti ypatinga vieta, kur susiduria dviejų vandenų – Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangos, kur prieš akis atsiveria begalinis horizontas, o rudenį ją aplanko migruojantys paukščiai. Šimtai, tūkstančiai jų! Tai – Kolkos ragas Latvijoje. Kadaise ši vandens, smėlio ir vėjų sukurta vieta buvo naudojama kariuomenės, aplink ją buvo nemažai apleistų kaimų, o šiandien ji traukia paukščių stebėtojus iš aplinkinių šalių. Į šį laukinės gamtos kampelį su mumis kviečiame keliauti rugsėjo pabaigoje, kai paukščių migracija į pietus pasiekia pačią kulminaciją.


Paukščių palydos Birvėtoj

2024 spalio 5

Spalio pradžioje visoje Europoje vyksta paukščių palydėtuvių šventės. Sparnuočiams neabejingi entuziastai keliauja į gamtą, stebi migruojančius paukščius, juos skaičiuoja ir taip simboliškai atsisveikina iki kitų metų pavasario. Išvysti migruojančius paukščius, jiems pamojuoti ir sužinoti apie rudeninį migraciją daug įdomybių kviečiame ir jus. Ne kur kitur, o labiausiai į rytus nutolusioje Lietuvos dalyje – Birvėtos biosferos poligone prie Baltarusijos sienos.


Sparnuotas dangus – Ventės ragas ir Nemuno delta

2024 spalio 5-6 (gidas Marius Karlonas)

2024 spalio 12-13 (gidas Antanas Petraška)

Nemuno deltos regioniniame parke, Kuršių marių pakrantėje esantis Ventės rago pusiasalis plačiai žinomas dėl čia esančios didžiausios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties. Kiekvienais metais pro ją praskrenda milijonai sparnuočių, o rekordinėmis dienomis į Ventės rago gaudykles per vieną dieną pakliūva iki 8000 sparnuočių! Šis turas ir skirtas patirti šį įspūdingą reginį.


Gagenimų apsuptyje – Žuvintas

2024 spalio 12

Paukščių ežeru vadinamame Žuvinte gyvybės pilna visais metų laikais, tačiau rudenį jis tiesiog skamba nuo sparnuočių, traukiančių į pietus. Šis turas dedikuotas paukščiams, kurie rezervatą aplanko spalį, rudeninei migracijai rimstant, bet toli gražu nesibaigiant. Išvysite tūkstančius žąsų, ančių, dirvinių sėjikų ir pempių. Pasigrožėsite didingais jūriniais ereliais. Dairysitės retų svečių iš šiaurės – tūbuotųjų suopių ir javinių lingių – ir atgausite jėgas viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.


Kol neužtraukė ledas

Lapkričio 11

Kas vyksta paukščių pasaulyje, kai baigiasi vasara, aprimsta intensyvi rudeninė migracija, bet ežerų dar neužtraukia ledas? Šio turo metu tai ir kviečiame sužinoti keliaujant prie didžiųjų Dzūkijos ežerų – Metelio, Dusios ir Žuvinto. Būtent artėjant žiemai šiuos vandens telkinius aplanko sparnuoti svečiai iš tolimosios šiaurės, kuriems mūsų kraštas – lyg tropikai.


Žiemą pasitinkant – Kauno marios ir miškai

Lapkričio 18

Atrodytų, lapkritis ir paukščiai – nesuderinami dalykai. Ką gi įmanoma pamatyti, kai medžiai jau meta lapus, kai rytais paspaudžia šaltukas, o didžioji dalis paukščių, regis, seniausiai šildosi pietuose? Šio turo metu įsitikinsite, kad paukščių stebėjimas įdomus visais metų laikais, o būtent vėlyvą rudenį mus aplanko tokios šiaurinės sparnuočių rūšys, kurių nei vasarą, nei pavasarį tikrai nepamatysite.