Lietuvos sengirė - Punios šilas

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Kur ūbauja pelėdos - Biržų giria

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Pavasaris Žuvinte

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Bundanti gamta prie Vilniaus

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Paukščių rojus - Nemuno delta

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Pušų apsupty - Dzūkijos nacionalinis parkas

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Tarp ežerų - Aukštaitija

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Aplink Platelių ežerą

Turo programa bus paskelbta gruodžio mėnesį. Sekite informaciją.


Gamta prie Kauno

Turo programa bus paskelbta kovo mėnesį. Sekite informaciją.


Birželis Žemaitijos nacionaliniam parke

Turo programa bus paskelbta kovo mėnesį. Sekite informaciją.


Ąžuolų pavėsyje - Punios šilas

Turo programa bus paskelbta kovo mėnesį. Sekite informaciją.


Vasara ant kopos - Kuršių Nerija

Turo programa bus paskelbta kovo mėnesį. Sekite informaciją.


Rudeninė migracija prie Vilniaus

Turo programa bus paskelbta kovo mėnesį. Sekite informaciją.


Trimituose ir gagenime – Žuvintas

Rudeninės migracijos metu Žuvinto ežerą ir jo apylinkes užplūsta migruojantys paukščiai. Čia dideliais būriais leidžiasi migruojančios žąsys, gervės, antys, pempės, tilvikiniai paukščiai. Laukuose medžioja migruojantys plėšrūnai – nendrinės, pievinės, javinės lingės, suopiai, sakalai ir mažieji ereliai rėksniai. Virš ežero nuolatos sklando didžiausi Lietuvoje perintys plėšrieji paukščiai – jūriniai ereliai.


Baubiantys miškai - elnių ruja

Baigiantis vasarai, nutyla paukščiai giesmininkai ir miškas pamažu nuščiūva. O naktimis? O naktimis miškas ima dainuoti: rugsėjo naktį miškas dainuoja, aidi, vaitoja, šėlsta nuo elnių riaumojimo, nuo elnių rujos. Net ir nematydamas gali puikiai skaityti nakties gyvenimą: ten, vidury lauko, aršiai riaumodamas patinas vaiko nuo savo haremo jaunesnius besisukiojančius konkurentus. O štai ten, pamiškėje, girdėti nedrąsus veršelio bliovimas. Ne, tai ne veršelis, tai jaunas plonabalsis antrų–trečių metų elniokas, kuriam brandžių patinų baubimas tarsi dainininkui dainavimo pamoka. O štai už nugaros – duslus, lėtas, dvelkiantis pasitikėjimu seno patino baubimas. Šis elnias atsargus, matęs gyvenimo, gal net savo kūne kulką įstrigusią turįs, todėl ir velniškai atsargus, nelenda be reikalo į atviras vietas, tūno tankynėse, net savo pateles jaunesniems „adjutantams“ palydėti leidžia. Nepasiduos toks senis meilės aistrai, nepames galvos – gal ir kitų metų sulauks.


Paukščių palydos Birvėtoj

Ignalinos rajone, toliausiai į rytus nutolusioje Lietuvos dalyje, greta Baltarusijos sienos driekiasi Birvėtos biosferos poligonas. Ši teritorija turi ir Ramsaro kovencijos  statusą, kuris suteikiamas tik ypatingą reikšmę turinčioms vietovėms – didelio ploto šlapžemėms su aibe perinčių retų vandens paukščių rūšių. Į šį gamtinį kompleksą patenka vieni didžiausių šalyje Birvėtos žuvininkystės tvenkiniai, Dysnos ir Birvėtos upių užliejami slėniai, molio karjerai. Tačiau Birvėtos biosferos poligoną papildo dar dvi gamtiškai itin vertingos teritorijos – Adutiškio miškas ir Svylos upės slėnis. Visas šis, skirtingų buveinių kompleksas, toliausiai į rytus nutolusioje Lietuvos dalyje sukuria ypatingas gamtines sąlygas tarpti ir kurtis įvairiausioms paukščių rūšims, kurias sunku aptikti kitose šalies vietose.


Kol neužtraukė ledas

Žemyninėje Lietuvos dalyje didžiausi vandenų masyvai susitelkę vidurio ir pietų Lietuvoje – tai dirbtinis didžiausias vandens telkinys – Kauno marios ir trys pietų Lietuvos perlai – Metelio, Dusios ir Obelijos ežerai. Didžiuliai ir pakankamai seklūs vandens plotai sukuria idealias sąlygas paukščiams maitintis ir ilsėtis. Gulbių, laukių, klykuolių ir kitų ančių, didžiųjų dančiasnapių, kormoranų būriai lydės visos kelionės metu, tuo pačiu tarp jų ieškosime ir retesnių ar mažiau skaitlingesnių rūšių bei jas "ganančių" plėšriųjų paukščių.


Sparnuotas dangus – Ventės ragas ir Nemuno delta

Kiekvienais metais pro Ventės ragą praskrenda milijonai paukščių, o rudeninės migracijos piko metu per vieną dieną suskaičiuojama iki pusės milijono migruojančių sparnuočių. Intensyviausia migracija Ventės rage vyksta rugsėjo mėnesį ir spalio pirmas dvi savaites, tačiau ir spalio antroje pusėje dar regimi gausūs migruojančių paukščių būriai. Spalio vidurys ir antra pusė geriausias laikas ir tolimiems svečiams iš Sibiro, tokiems kaip baltabruvės, nykštukinės pečialindos, tūbuotieji suopiai.  Rekordinėmis dienomis į Ventės rago paukščių gaudykles pakliūva iki 8000 sparnuočių per vieną dieną! 


Pas pingvinus - Baltijos jūra

Pasibaigus rudeninei paukščių migracijai pajūrio miškai ir laukai nutyla, tik kur ne kur girdisi zylių cirpavimai, o danguje praskrenda nebent suopis, kranklys, pilkoji varna ar kiras. Nors į Lietuvą ateina rimties metas, kuris tęsiasi iki vasario mėnesio, jūroje ir mariose vandens paukščių nestinga ir su kiekviena diena nuo lapkričio pradžios jų pradeda daugėti. Marias sukausčius ledui, jūra lieka vienintelė vieta vandens paukščiams sėkmingai susirasti maisto ir ištverti šaltąjį metų periodą. Priklausomai nuo žiemos šaltumo ir nuo to, ar Rygos ir Suomijos įlankos pasidengia ledu, žiemojančių vandens paukščių skaitlingumas ir rūšinė sudėtis Baltijos jūroje ties Kuršių nerijos priekrante gerokai skiriasi.


Kaunas - žiemojančių paukščių širdis

Kiekvienais metais Kauno miestas tampa žiemojančių vandens paukščių širdimi. Net ir šalčiausiomis žiemomis dėl Kauno hidroelektrinės veiklos, Nemunas žemiau jos neužšąla, dėl to čia galima stebėti vienas didžiausių žiemojančių vandens paukščių santalkas. Kaunas, nors ir būdamas antru pagal dydį Lietuvos miestu, yra rojus vandens paukščiams, ypatingai žiemą - pro miestą tekantis Nemunas dėl patvankos neužšąla ir sulėtina savo srovę, todėl ramiuose vandenyse mielai ilsisi įvairios ančių rūšys, telkiasi lengvo maisto randantys kirai ir kiti paukščiai, besimėgaujantys žmonių kaimynyste.