Balandžio 20-21 (grupė pilna)

Birželio 1-2 (grupė pilna)

Birželio 15-16 (vietų yra)

Šimtamečiai ąžuolai, menantys karalių ir kunigaikščių laikus. Didžiausi Europos gyvūnai stumbrai, klajojantys girios paunksmėse. Tamsūs eglynai, kuriuos mėgsta gausios šernų šeimynos, lūšys, vilkai ir miškų vištelės jerubės. Drėgni juodalksnynai, šaknis įmerkę į gyvybės pilnas pelkes ir upelius – tikrą oazę bebrams ir juodiesiems gandrams. Saulės nušviesti skroblynai ir beržynai, tauriųjų elnių ir briedžių šventovė, ir sausi pušynai, kuriuose peri kurtiniai, lututės, lėliai, skėtsakaliai.

Belovežo giria (Tomasz Wilk nuotrauka)

Visos šios skirtingos miško buveinės – legendomis apipinta Belovežo giria. Didžiausias reliktinis miškas Europoje, kuriame dar galima pamatyti ir patirti, kaip mūsų platumų girios atrodė prieš šimtus metų. Žmogaus nepaliesti tikros sengirės plotai šiandien įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą ir čia draudžiama bet kokia žmogaus veikla, tačiau esama buveinių, kurios atviros smalsiems, bet atsakingiems gamtos tyrinėtojams. 

Belovežo simbolis stumbras (Oliwier Myka nuotrauka)

Belovežo giria užima daugiau nei 1,4 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, iš kurio apie 580 kv. km priklauso Lenkijai. Būtent šią teritoriją ir kviečiame su mumis aplankyti, kuomet giria žaliuoja ir ošia, kai netyla skambios paukščių giesmės, kai giria tiesiog alsuoja gamtos reginiais, garsais ir kvapais.

Juodasis gandras (Roberto Patronaičio nuotrauka)

Turas vyks net dvi savaitgalio dienas. Jo metu turėsite progos pamatyti skirtingus Belovežo girios kampelius, stebėti ir klausytis čia gyvenančių paukščių, leistis į žygį po girios pakraščiuose plytinčias pievas, dairytis čia medžiojančių plėšriųjų paukščių ir net sudalyvauti safaryje, kurio metu ieškosite girios galiūnų stumbrų.

Kelionėje jus lydės du gidai – ornitologas Antanas Petraška ir biologas bei ornitologas Oliwieris Myka. Pastarasis gimė ir užaugo visai netoli Belovežo girios, todėl šią teritoriją ir čia gyvenančius žvėris bei paukščius puikiai pažįsta. Jis yra atlikęs ne vieną ornitologinį tyrimą, o pastaraisiais metais šioje ypatingoje vietoje dirba ir gamtos gidu.

Girios šlapynė (Oliwier Myka nuotrauka)

Skaičiuojama, kad garsiausioje Europos girioje ir jos apylinkėse gyvena daugiau nei 50 rūšių žvėrių ir daugiau nei 200 rūšių paukščių, iš kurių nemažai dalis – ypač reti.

Po girią keliausime tuo metų laiku, kai jau bus sugrįžę smulkieji giesmininkai. Būsime apsupti jų melodingų giesmių. Strazdai, liepsnelės, kikiliai, miškiniai kalviukai, lygutės, devynbalsės – visų net nesuminėsi. Tačiau jeigu reikėtų išskirti vieną ypatingą giesmininką, tai būtų baltakaklė musinukė – į Lietuvą retai užklystanti musinukių rūšis. Mūsų tikslas bus ją išgirsti ir pamatyti. Kartu su dar trimis čia gyvenančių musinukių rūšimis – margasparne, pilkąja ir tankius krūmynus mėgstančia mažąja.

Baltakaklė musinukė (Sauliaus Karaliaus nuotrauka)

Turo metu žygiuodami girios takeliais pabandysime išvysti ir čia gyvenančius genius – net devynias jų rūšis. Nuo didžiųjų iki mažųjų, nuo baltnugarių iki itin retų tripirščių, nuo juodųjų iki žaliųjų meletų.

Baltnugaris genys

Beloveže gyvena ir reti juodieji gandrai. Pastarieji yra tikri slapukai, vengia bet kokios žmogaus kaimynystės, todėl lizdą krauna medžių glūdumoje. Šių nykstančių sparnuočių ramybės netrikdysime, tačiau pabandysime juos pamatyti skrydyje. Pasiekę girios laukymę ir užvertę galvą į dangų, dairysimės, ar nesuka gandrai ratų danguje ir neieško, į kurią girios šlapynę nusileisti pavarlinėti.

Didysis erelis rėksnys

Virš medžių viršūnių galima išvysti ir kitų skrajūnų – didžiųjų ir mažųjų erelių rėksnių, vištvanagių, suopių, skėtsakalių. O pasiekę girios pakraštį, kur plyti upių slėniai, pasimėgausime šlapynių paukščių balsais. Vakare, kai girią ima gaubti sutemos, slėniuose pradeda kreksėti griežlės, „mekenti“ perkūno oželiai ir labai savitą, tylią giesmę traukti globaliai nykstantis stulgys. Šį vargiai Lietuvoje beišgirsi.

Stulgys (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)

Antrąją dieną, dar kylant saulei, leisimės į rytinį stumbrų safarį. Grožėdamiesi miglos apgaubtais laukais, stebėsime, kaip į girios glūdumą po nakties traukia stumbrai. Šią dieną bundančioje girioje toliau ieškosime genių, įdienojus virš pievų dairysimės medžiojančių plėšriųjų paukščių, o popiet ganyklose bandysime surasti geltongalves kieles ir Lietuvoje ne taip dažnai aptinkamas startas – pilkąsias ir sodines.

O kai saulė pamažu ims krypti vakarop, atsisveikinsime su Belovežo prieigomis ir pilni įspūdžių bei įkvėpti pirmykštės girios dvasios patrauksime namo.

Stumbrų poilsio akimirka (Romualdo Barausko nuotrauka)

PROGRAMA:
 
Pirmoji diena
 
5:00 – išvykstame iš Vilniaus (per Kauną ir Marijampolę);
11:15 – genių stebėjimas ir klausymasis centrinėje girios dalyje, netoli Teremiskų kaimo;
12:30 – piknikas šalia Pogoželcės kaimo + mažojo erelio rėksnio paieškos;
13:00 – žygis aplink Budų kaimo miškus + genių paieška;
15:00 – pasivaikščiojimas Belovežo miesto Rūmų parke + baltakaktės musinukės paieškos;
18:00 – vakarienė (į turo kainą neįskaičiuota);
19:00 – stulgių paieška ir jų giesmių klausymasis šiaurinėje girios dalyje;
21:30 – nakvynė Belovežo mieste.

Antroji diena

5:00 – rytinis stumbrų safaris Belovežo pievose ir laukuose;
6:00 – trumpas žygis miške + genių paieška;
8:00 – pusryčiai;
9:00 – kelionė po girią netoli Sacharevo gyvenvietės;
12:00 – kelionė per Hainuvkos kaimą, ieškant pilkųjų ir sodinių startų + piknikas;
14:00 – paukščių stebėjimas aplink Semianuvkos marias (didysis erelis rėksnys, sodinė starta, geltongalvė kielė ir kt.)
17:30-23:30 – grįžimas į Vilnių.

Kaina asmeniui vykstant savo transportu ir gyvenant vienviečiame kambaryje su pusryčiais – 295 Eur (dviviečiame kambaryje su pusryčiais – 275 Eur). Vykstant mūsų transportu +65 Eur. Užsisakant 2 pietų piknikus +20 Eur.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

Į turo kainą įskaičiuota:

• Dvi dienos su gamtos gidais;
• Paukščių stebėjimo monokliai, per kuriuos stebėsime toliau esančius paukščius;
• Nakvynė;
• Pusryčiai.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (galite užsisakyti rezervuodami turą);
• Tinkama apranga (neperšlampamais drabužiais, kepure nuo saulės, saulės akiniais);
• Žygio ir guminiais batais (per dieną nueisime apie 10 km įvairiais paviršiais, gali tekti bristi per balas);
• Papildomais užkandžiais ir maistu, jei neužsisakote piknikų;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 12 žmonių.