2026 balandžio 24-26

Netoli Lietuvos sienos plyti du nuostabūs gamtos kampeliai – Biebžos nacionalinis parkas, vardą gavęs nuo Biebžos (Bebros) upės pavadinimo, ir legendinė Belovežo giria, kurią senovės lietuviai vadino Baltvydžių giria. Kadaise jotvingių genties apgyventos teritorijos šiandien alsuoja laukinės gamtos didybe. Šis net trijų dienų turas kvies atrasti gražiausius ir vertingiausius šių teritorijų gamtos turtus.

Bebros upės slėnis (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)

Beveik 60 tūkst. hektarų užimančiame Biebžos nacionaliniame parke grožėsitės plačiomis slėnio pievomis ir stebėsite tūkstančius migruojančių tilvikų, ančių, žuvėdrų, žąsų. O legendomis apipintoje Belovežo girioje, didžiausiame Europos reliktiniame miške, patirsite, kaip mūsų platumų girios atrodė karalių ir kunigaikščių laikais.

Didžioji kuolinga (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Pirmąją turo dieną praleisime Biebžos parke. Ši vieta – lyg burtažodis kiekvienam gamtos mylėtojui. Jį ištarus prieš akis atsiveria į horizontą besidriekiantis Bebros upės slėnis, mozaikiškai išraižytas bebrų kanalais, įspūdingi šlapynių plotai, kuriuos supa drėgni juodalksnynai, užliejamos sodriai žalios pievos, žmogaus žingsnių nepatyrusios aukštapelkės ir sausi, bet gyvybės pilni pušynai.

Briedis (Kęstučio Čepėno nuotrauka)

Parkas nuo seno buvo saugiu prieglobsčiu šimtams rūšių retų paukščių. Čia peri ir medžioja balinės pelėdos ir didieji ereliai rėksniai. Lizdus krauna juodieji gandrai. Pamiškėse tuoktuves kelia tetervinai. Šlapynėse namus randa retos kuolingos, gaidukai ir baltaskruostės žuvėdros. O pievose gieda meldinės nendrinukės – rečiausias Europos giesmininkas. Būtent Bebros upės užliejamose pievose gyvena didžiausia šios sparčiai nykstančios rūšies populiacijos dalis pasaulyje – net 25 proc.

Biebžos gandrai (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)

Visą dieną pasimėgavę Biebžos slėnio gamta, pavakarį trauksime į nakvynės vietą pailsėti. Ryte trumpai papaukštinėsime viešbučio apylinkėse ir iškeliausime į Belovežo girią, kur praleisime net dvi dienas.

Juodalksnynas (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)

Senovės laikus menantys šimtamečiai ąžuolai, tamsūs eglynai, kuriuos mėgsta slėptis žvėrys, drėgni juodalksnynai, šaknis įmerkę į gyvybės pilnas pelkes, saulės nušviesti skroblynai ir beržynai, tauriųjų elnių ir briedžių šventovė, ir sausi pušynai, kuriuose peri kurtiniai, lututės, lėliai ir skėtsakaliai – visos šios skirtingos miško buveinės yra legendomis apipinta Belovežo giria.

Belovežo giria (Przemek Oginski nuotrauka)

Žmogaus nepaliesti tikros sengirės plotai šiandien įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą ir čia draudžiama bet kokia žmogaus veikla, tačiau esama buveinių, kurios atviros smalsiems, bet atsakingiems gamtos tyrinėtojams. Jas ir aplankysime.

Jūsų lauks žygiai po skirtingus Belovežo girios kampelius, čia gyvenančių retų paukščių stebėjimas ir klausymasis, apsilankymas girios pakraščiuose plytinčiose pievose, rytinis stumbrų stebėjimo safaris.

Baltakaklė musinukė (Sauliaus Karaliaus nuotrauka)

Po girią keliausime tuo metų laiku, kai jau bus sugrįžę smulkieji giesmininkai. Būsime apsupti jų melodingų giesmių. Strazdai, liepsnelės, kikiliai, miškiniai kalviukai, lygutės, devynbalsės – visų net nesuminėsi. Ieškosime ir ypatingo giesmininko, kurio Lietuvoje beveik nesutiksi – baltakaklės musinukės.

Tripirštis genys (Aleksander Bolbot nuotrauka)

Turo metu žygiuodami girios takeliais pabandysime išvysti ir čia gyvenančius genius – net devynias jų rūšis. Nuo didžiųjų iki mažųjų, nuo juodųjų iki žaliųjų meletų, nuo baltnugarių iki itin retų tripirščių. 

Juodasis gandras (Roberto Patronaičio nuotrauka)

Beloveže gyvena ir reti juodieji gandrai. Pastarieji yra tikri slapukai, vengia žmogaus kaimynystės, todėl lizdą krauna medžių glūdumoje. Šių nykstančių sparnuočių ramybės netrikdysime, tačiau pabandysime juos pamatyti skrydyje. Pasiekę girios laukymę ir užvertę galvą į dangų, dairysimės, ar nesuka ratų danguje ir neieško, į kurią girios šlapynę nusileisti pavarlinėti.

Virš medžių viršūnių pabandysime išvysti ir kitus skrajūnus – didžiuosius ir mažuosius erelius rėksnius, vištvanagius, skėtsakalius.

Stumbrai (Szymon Bartosz nuotrauka)

Vakare, kai Belovežą ims gaubti sutemos, leisimės į girios pakraštyje plytinčias pievas, kur klausysimės sutemo koncerto ir pabandysime išgirsti tylią giesmę traukiančius globaliai nykstančius stulgius. Šiuos paukščius Lietuvoje vargiai beišgirsite.  

Stulgiai (Kęstučio Čepėno nuotrauka)

* Mūsų gamtos gidai pasitelkia visas žinias ir ilgametę patirtį, kad jums parodytų kuo daugiau, tačiau laukinė gamta yra nenuspėjama, todėl išlieka tikimybė, kad pamatysime / išgirsime ne visas turo aprašyme minimas rūšis.

Programa:

Pirmoji diena
 
05:30 – išvykimas iš Vilniaus (per Kauną ir Marijampolę)
10:00 – Osoveco pažintinis takas (mėlyngurklė, remeza ir kt. rūšys)
12:00 – kelionė vakariniu Bebros slėniu ir paukščių stebėjimas + žygis pelkių taku netoli Mšichų kaimo
18:00 – vakarienė restorane prie Viznos kaimelio
19:00 – vakarinis meldinių nendrinukių klausymasis Długa Luka pažintiniame take
21:30 – kelionė į viešbutį + sustojimas pasiklausyti lėlių
22:30 – nakvynė viešbutyje Bartlowizna

Antroji diena
 
05:00 – rytinis paukščių stebėjimas
11:15 – genių stebėjimas ir klausymasis centrinėje Belovežo girios dalyje, netoli Teremiskų kaimo
13:00 – pietūs kavinėje
14:00 – žygis aplink Būdų kaimo miškis + genių paieška
15:00 – pasivaikščiojimas Belovežo miesto Rūmų parke + baltakaklės musinukės paieškos
19:00 – vakarienė (į turo kainą neįskaičiuota)
20:00 – stulgių paieška ir jų giesmių klausymasis šiaurinėje girios dalyje
21:30 – nakvynė Belovežo mieste
 
Trečioji diena
 
05:00 – rytinis stumbrų safaris Belovežo pievose ir laukuose
06:00 – trumpas žygis miške + genių paieška
08:00 – pusryčiai
09:00 – kelionė po girią netoli Sacharevo gyvenvietės
12:00 – kelionė per Hainuvkos kaimą, ieškant pilkųjų ir sodinių startų
13:00 – pietūs kavinėje 
15:00 – paukščių stebėjimas aplink Semianuvkos marias (didysis erelis rėksnys, sodinė starta, geltongalvė kielė)
17:30-23:30 – grįžimas į Vilnių

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

Keliauti į turą su augintiniais neleidžiame. 

Turas gali būti atšauktas, jei likus 3 dienoms iki turo pradžios susirinks mažiau nei 10 dalyvių.

Kaina:

• 445 EUR vienam asmeniui vykstant savo transportu ir gyvenant vienviečiame kambaryje
  (405 EUR vienam asmeniui gyvenant dviviečiame kambaryje, jei vykstate dviese)
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 65 EUR / asmeniui
• žiūronų nuoma + 9 EUR / vnt.
• pietūs (kavinėse arba piknikai) tris dienas + 45 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• trys dienos su gamtos gidais – mokslinių žinių ir įdomių istorijų sukaupusiais profesionaliais ornitologais
• paukščių stebėjimo monoklis, pro kurį stebėsime toliau esančius paukščius
• dvi nakvynės su pusryčiais ekonominiame viešbutyje
• saugomų teritorijų lankytojų bilietai
• paukščių sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis

Pasirūpinti:

• žiūronais (juos būtina turėti kiekvienam turo dalyviui, o jei neturite savo – galite išsinuomoti iš mūsų rezervuodami turą)
• tinkama apranga (šiltais, neperpučiamais, neperšlampamais drabužiais)
• žygio batais (per dieną nueisime iki 10 km įvairiais paviršiais); guminiais batais, jei prieš turą informuosime, kad jie bus reikalingi
• geriamu vandeniu, karštais ir gaiviaisiais gėrimais, papildomais užkandžiais
• asmens tapatybės dokumentu
• klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis

Rekomenduojame:

• išsinuomoti monoklį, jei paukščius stebite ne pirmą kartą ir mokate juo naudotis, bet neturite asmeninio; nepaisant to, kad monoklį turės gidas, papildomas monoklis palengvins ir praturtins paukščių stebėjimą, suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų. Monoklio nuoma + 30 EUR / vnt.
• priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų turėti apsaugas nuo saulės (kremas, akiniai), vėjo ir lietaus, priemones apsisaugoti nuo vabzdžių