2026 kovas (tikslią datą paskelbsime artėjant turui)

Atogrąžų miškai, dieną stebinantys ryškiomis spalvomis, o naktį – paslaptingais gamtos garsais. Mangrovių džiunglės, kur namus randa vandens sparnuočiai, krokodilai, tinginiai ir nenuoramos beždžionės. Vadinamieji debesų arba rūko miškai, slepiantys neregėtą augalų, žiedų ir juos lankančių paukščių įvairovę. Didingi ugnikalniai, kriokliai, tropinės upės, pelkės ir lagūnos. Visa tai yra egzotiškoji Kosta Rika – didžiausio biologinės įvairovės tankumo šalis pasaulyje, kur randama net 5 proc. visos planetos biologinės įvairovės.

Kosta Rikos atogrąžų miškai (kevin nuotrauka)

Per dviejų savaičių nuotykį aplankysite gražiausius šio krašto gamtos kampelius. Jūsų lauks žygiai po drėgnuosius atogrąžų miškus, kelionė laivais po mangrovių džiungles, naktinės išvykos klausytis gamtos garsų, ekspedicija į ugnikalnių prieigas, apsilankymas debesų miškuose ir, žinoma, stulbinančios paukščių įvairovės stebėjimas ir pažinimas.

Skaičiuojama, kad Kosta Rikoje gyvena net 900 paukščių rūšių. Dalis jų yra endeminės – sutinkamos tik Kosta Rikoje, todėl ši šalis pelnytai vadinama paukščių stebėtojų rojumi. Kviečiame į šį sparnuotą rojų nusikelti su mūsų gidu – vienu universaliausių Lietuvos gamtininkų ir entuziastingu keliautoju Žydrūnu Preikša.

Raudonoji ara (Ondřej Prosický nuotrauka)

1 diena: Vilnius – Chuan Santamarija – San Chosė

Mūsų lėktuvas nusileis Chuan Santamarija oro uoste – vos pusvalandis kelio nuo Kosta Rikos sostinės San Chosė. Kai atliksime visus formalumus ir susitiksime su mus lydėsiančiu vietiniu gidu, patrauksime į viešbutį.

Centrinėje šalies dalyje įsikūrusi sostinė, palyginti su kitų Lotynų Amerikos valstybių sostinėmis, yra pakankamai moderni. Joje nėra pastatų, senesnių nei 100 metų amžiaus, tačiau nereiškia, kad mieste nėra ką pamatyti ir patirti – čia daug kultūros, meno, muziejų ir akį traukiančio gatvės meno, freskų ir grafičių. Jei turėsime laiko, po įsikūrimo viešbutyje aplankysime Nacionalinį teatrą, muziejus ir vietinius turgelius. Vakare prisėsime jaukiame restorane paskanauti vietinių virtuvės patiekalų.

Kosta Rikos nacionalinis teatras (Saintdags nuotrauka)

2 diena: Puerto Vjechas – La Selvos biologinė stotis

Nuo šios dienos prasidės nuotykiai laukinėse atogrąžose. Po pusryčių sėsime į privatų autobusą ir keliausime į Puerto Vjecho miesto apylinkes – vieną iš pagrindinių krypčių paukščių stebėtojams. Ši gyvybinga vietovė garsėja turtinga biologine įvairove ir nepaliestomis natūraliomis buveinėmis – nuo atogrąžų miškų iki pelkių. Visa tai suteikia idealias sąlygas tarpti gyvybei.

Pakeliui į La Selvos biologinę stotį, kur praleisime naktį, stabtelėsime pasižvalgyti Donde Cope miesto apylinkėse. Užgesusių vulkanų, tropinių miškų ir krateriuose telkšančių ežerų apsuptame regione galima išvysti krokodilus, beždžiones koatas, įvairių rūšių vėžlius, tūkstančius skirtingų augalų ir, žinoma, egzotinių paukščių. Visų šių įdomybių dairysimės regione esančiame Tortuguero nacionaliniame parke.

Žofrua koata (Hodossy nuotrauka)

Vėliau patrauksime į garsų tyrimų centrą – La Selvos biologinę stotį. Jo apylinkėse specialiai paukščių stebėtojams įrengti patogūs pažintiniai takai. Jais ir pasivaikščiosime. Čia jūsų lauks pažintis su sparčiai nykstaančiomis didžiosiomis žaliosiomis aromis (Ara ambiguus), įspūdingų raštų sparnų plunksnomis pasipuošusiais sauliapaukščiais (Eurypyga helias), spalvingais plokščiasnapiais tukanais (Ramphastos sulfuratus) ir daugeliu kitų.

Sutemus leisimės į specialų naktinį žygį su gidu pasiklausyti džiunglių garsų.

Sauliapaukštis (jos nuotrauka)

3 diena: Boca Tapada apylinkės

Po turiningos rytinės ekskursijos biologinės stoties apylinkėse, kur sutinkama daugiau nei 400 skirtingų paukščių rūšių, patrauksime į Boca Tapada. Tai šiaurinėse šalies žemumose, netoli San Karloso upės žiočių plytinti teritorija, kuri dėl išskirtinės biologinės įvairovės kasmet traukia šimtus gamtos entuziastų.

Ananasų ir cukranendrių plantacijos, vešlūs atogrąžų miškai, plačios pelkės – šiose skirtingose buveinėse namus randa įvairių dydžių, spalvų ir raštų sparnuočiai. Tai viena iš paskutinių vietų, kur vis dar veisiasi didžiosios žaliosios aros.

Žalioji ara (Albert Schweitzer nuotrauka)

Boca Tapada teritorijoje taip pat peri karališkieji grifai (Sarcoramphus papa), gyvena apykaklėtieji arakariai (Pteroglossus torquatus), šlapynėse žuvų tyko marmuriniai tigriniai garniai (Tigrisoma lineatum) triukšmauja raudongalvės pipros (Ceratopipra rubrocapilla), po tankmę šmirinėja tamsiosios krūmyninės skruzdinukės (Cercomacroides tyrannina) ir snieginės baltosios kotingos (Carpodectes nitidus).

Apykaklėtasis arakaris (Ivan Kuzmin nuotrauka)

Apie šiuos paukščius gidai papasakos, padės juos surasti ir atpažinti tiek pagal išvaizdą, tiek pagal balsus. Sužinosite apie šių paukščių gyvenimo būdą, apie jų populiacijų būklę, apie daliai rūšių kylančias grėsmes.
 
Po ekspedicijos po Boca Tapada miškus pajudėsime į Laguna del Lagarto lodžiją, kur iš viso praleisime dvi naktis. Pasiekę nakvynės vietą dar spėsime susipažinti su viešbučio apylinkėmis ir pasidairyti paukščių.

4 diena: Safaris laivu po San Karloso upę

Šią dieną lauks pažintinis gamtos stebėjimo turas laivu San Karloso upe. Pajudėsime iš Boca Tapada apylinkių ir plauksime Nikaragvos sienos link. Trijų valandų ekspedicija suteiks galimybę atogrąžų džiungles patyrinėti ir pažinti iš kitos pusės, t.y. ne žygiuojant apsuptiems medžių, o plaukiant upe ir stebint pakrančių pasaulį.

Paprastasis baziliskas (donyanedomam nuotrauka)

Plaukdami laivu dairysimės krokodilų, vėžlių ir endeminių driežų, pavyzdžiui, paprastųjų baziliskų (Basiliscus basiliscus). Šie Centrinėje ir Pietų Amerikoje sutinkami driežai gali užaugti iki 80 centimetrų ilgio. Patinai ant galvų bei nugarų turi išskirtines keteras, o jų spalvos gali varijuoti nuo sodriai salotinių su melsvais taškeliais iki geltonai žalių. Paprastieji baziliskai mėgsta įsikurti prie atogrąžų miškų upių, kur gaudo įvairius vabzdžius, pavyzdžiui, laumžirgius. Kartais jie dar vadinami Jėzaus Kristaus driežais, kadangi pajutę pavojų gali bėgti vandens paviršiumi. Kartais – net 5 metrus.

Plokščiasnapis tukanas (Jim Cumming nuotrauka)

Nepraleisime pro akis ir paukščių – girnovių, ibių, garnių, papūgų arų, tukanų ir, žinoma, sparnuotų plėšrūnų, kurie virš upės vandenų medžioja ir žuvauja.
 
Laivu nukeliausime iki atokaus Boka San Karloso miestelio netoli Nikaragvos sienos. Būtent čia San Karloso upė įteka į San Chuano upę. Pasigrožėsime kraštovaizdžiu ir aplankysime Indio Maíz biologinį rezervatą, kuriame įvairių medžių, paukščių ir vabzdžių rūšių skaičiuojama daugiau nei visoje Europoje.

5 diena: Arenalio ugnikalnio nacionalinis parkas

Šią dieną pradėsime rytiniu pasivaikščiojimu Boca Tapada apylinkėse, pasidairysime baltųjų kotingų, papūgų arų, tukanų ir sauliapaukščių, o išsiregistravę iš viešbučio patrauksime į vaizdingas Arenalio ugnikalnio apylinkes, kur praleisime net dvi dienas.

Arenalio ugnikalnis (Tony Northrup nuotrauka)

Arenalis yra jaunausias ir aktyviausias Kosta Rikos ugnikalnis. Jis virš džiunglių iškilęs 1670 metrų. Kūgio formos stratovulkanas apie 400 metų buvo neaktyvus, tačiau praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje žemės drebėjimas ugnikalnį pažadino, susiformavo trys nauji krateriai ir šiandien jis karts nuo karto parodo savo jėgą. Tiesa, išsiveržimai būna nestiprūs, nors labai dažni – kartais kas 5-10 minučių. Dėl šios priežasties Arenalį labai mėgsta lankyti turistai.
 
1991 metais šiose apylinkėse buvo įkurtas Arenalio ugnikalnio nacionalinis parkas, kur namus randa šimtai paukščių, žinduolių, roplių ir augalų rūšių.

Tripirštis tinginys (lukas nuotrauka)

Be paukščių, kurių čia skaičiuojama daugiau nei 850 skirtingų rūšių, džiunglėse slapstosi įvairių rūšių žinduoliai – beždžionės (koatos, staugūnai, kapucinai), šmirinėja koačiai ir meškėnai, medžioja katės ocelotai, medžiais lėtai karstosi tripirščiai tinginiai (Bradypus variegatus).
 
Parkas garsėja ir ropliais bei varliagyviais. Čia gyvena kabiauodegės palminės angys (Bothriechis schlegelii) ir kitų rūšių gyvatės, iguanos ir driežai, o nuo varliagyvių spalvų tiesiog raibsta akys. Vienos garsiausių čia sutinkamų varlių – raudonakės medvarlės (Agalychnis callidryas) ir mažosios medlaipės (Dendrobates pumilio), iš kitų išsiskiriančios ryškiai mėlynomis kojomis.

Raudonakė medvarlė (Jay Ondreicka nuotrauka)

Pažintį su Arenalio parku pradėsime keliaudami Mistico parko kabančiais tiltais. Žygis truks apie 2 valandas. Šis parkas, įsikūręs 600 metrų virš jūros lygio, suteiks išskirtinę galimybę pasigrožėti atogrąžų miškų ekosistemomis, kurios gyvuoja aukštai medžiuose. Įspūdingi augalai, spalvingi giesmininkai, besikarstančios beždžionės – kad viską išvystumėte nereiks užversti galvos, viską matysite prieš savo akis.
 
Po žygio keliausime į tropiniuose soduose įsikūrusį Paradise Hot Springs kompleksą, kur po įspūdžių pilnos dienos lauks gardi vakarienė.

Mistico parko kabantys tiltai (Danita Delimont nuotrauka)

6 diena: Turas laivu Caño Negro laukinės gamtos parke

Šeštoji diena bus skirta pažinčiai su netoli Nikaragvos sienos plytinčiu Caño Negro laukinės gamtos parku. Tai – viena didžiausių Kosta Rikos šlapynių. Šis įspūdingas miškų, pelkių ir pievų kompleksas įrašytas į pasaulio šlapynes saugančią Ramsaro konvenciją.

Žabiru (Ondřej Prosický nuotrauka)

Geriausias būdas patirti Caño Negro laukinį pasaulį – leistis į turą laivu Rio Frio upe. Skrosdami vandenis pasigrožėsime čia gyvenančiais paukščiais, žvėrimis ir ropliais. Pabandysime išvysti ant plūduriuojančių lapų vaikštinėjančią „vandenų vištelę“ geltonkaktę žakaną (Jacana spinosa), žuvų tykantį ilgakojį garninių šeimos paukštį žabiru (Jabiru mycteria), akį traukiančias rožines girnoves (Platalea ajaja), ibius ir į kormoraną panašius amerikinius žalčiagalvius (Anhinga anhinga), kurie plaukdami vandeniu į viršių iškiša tik galvą su ilgu snapu, todėl tampa panašūs į plaukiančias gyvates.

Rio Frio upė (Alex Buess nuotrauka)

Jei pasiseks, išvysime pakrantėse besiilsinčius kaimanus, iguanas, upinius vėžlius ir sodria žalia spalva pasipuošusius driežus – plunksnuotuosius baziliskus (Basiliscus plumifrons). O jei sėkmė tą dieną mums dar labiau šypsosis, išvysime didžiąsias skruzdėdas (Myrmecophaga tridactyla), o galbūt net jaguarą.

Didžioji skruzdėda (Ondřej Prosický nuotrauka)

7 diena: Arenalio observatorija – La Tigra atogrąžų miškai

Šią dieną lauks trys atrakcijos – apsilankymas ugnikalnio papėdėje esančioje Arenalio observatorijoje, nuo kurios atsiveria nuostabi panorama, kelionė į La Tigra atogrąžų miškuose įsikūrusią lodžiją ir naktinis pasivaikščiojimas su gidu po lodžiją supančias džiungles.

Observatorijos teritorija apima dvi ekosistemas – drėgnus tropinius miškus ir priekalnių miškus, augančius didelių kalnų šlaituose. Čia tarpstančios skirtingos buveinės lemia ir didelę paukščių įvairovę. Skaičiuojama, kad observatorijos apylinkėse įmanoma sutikti daugiau nei 500 skirtingų paukščių rūšių, t.y. net pusė Kosta Rikos paukščių rušių, todėl tai yra viena iš labiausiai rekomenduojamų paukščių stebėjimo vietų šalyje.

Arenalio observatorijos parkas (imogen nuotrauka)

Vaikščiodami takais stebėsime tukanų šeimai priklausančias geltonauses selenideras (Selenidera spectabilis), amazonines skėtines kotingas (Cephalopterus ornatus), kurios vardą gavo dėl gobtuvą primenančios skiauterės, apykaklėtuosius trogonus (Trogon collaris), egzotiško vardo savininkes kuoduotąsias penelopes (Penelope purpurascens), žeme vaikštinėjančius didžiuosius kraksus (Crax rubra), kilniuosius erelius (Aquila chrysaetos), marmurinius tigrinius garnius, įvairių rūšių kolibrius ir daugelį kitų.

Kuoduotoji penelopė (Ivan Kuzmin nuotrauka)

La Tigra atogrąžų miškuose pabandysime prisiliesti ne tik prie paukščių, bet ir kitų sparnuočių – drugelių – pasaulio. Čia suskaičiuojama net 700 drugelių rūšių. Skirtingų dydžių, spalvų ir formų skrajūnai yra ne ką mažiau įdomi Kosta Rikos bioįvairovės dalis. 

Kai nusileis sutemos, patrauksime į lodžiją supančius miškus pasiklausyti nakties garsų. Pusantros valandos truksiančio žygio metu įsiklausysime į ūbavimus, spygčiojimus, švilpavimus, stūgavimus, zvimbimus, traškėjimus, krebždėjimus ir kitus mūsų ausiai negirdėtus naktinio gyvenimo garsus.

Džiunglės naktį (Erwin Barbé nuotrauka)

8 diena: Costa Pajaros apylinkės prie Nikojos įlankos

Iš ryto pasivaikščiosime lodžijos apylinkėse, pasiklausysime rytinių giesmių, o popiet patrauksime į pajūrį – Costa Pajaros apylinkes. Nikojos įlankos vandenų skalaujamas krantas yra ideali vieta pasidairyti vandens paukščių. Jų čia gyvena visa galybė.
 
Ramių vandenų ir mangrovių miškų apsuptyje slaptosi įvairių rūšių garniai, įspūdingos rausvosios girnovės, ibiai, šmirinėja vištelės ir gieda spalvingi mažieji giesmininkai. Juos stebėdami niekur neskubėsime, lėtai žygiuosime smėlėtu pajūriu, turėsime laisvo laiko savarankiškai tyrinėti lodžijos sodus, miško takus ir trumpam atsipūsti nuo intensyvių pirmųjų dienų.

Nikojos įlanka (wirestock nuotrauka)

9 diena: Plaukimas Abangarės upe ir kelionė į Kararos nacionalinį parką

Pirmąją dienos pusę jūsų lauks ekskursija laivu po Abangarės upę netoli Palo Verde nacionalinio parko. Plaukdami vingiuotais vandens keliais, patyrinėsime plėšriuosius pakrančių sparnuočius.
 
Čia turėtume išvysti pietines kuoduotąsias karakaras (Caracara plancus), dar kitaip vadinamas meksikietiškais ereliais. Šiose apylinkėse sutinkami juodieji krabiniai suopiai (Buteogallus anthracinus), kurių pavadinimas išduoda pagrindinį šių lenktanagių skanėstą – jie minta įvairiais krabais ir vėžiais. Taip pat į šią teritoriją atskrenda medžioti sakalai kvatokliai (Herpetotheres cachinnans), sakalai keleiviai ir žuvininkai. O mangrovių džiungles labai mėgsta mangrovinės amerikinės kregždės (Tachycineta albilinea).

Kuoduotasis karakaras (milan nuotrauka)

Pro akis nepraleisime ir krokodilų, iguanų, meškėnų, kurie mėgsta ant kranto paskanauti krabais.
 
Po pietų paliksime Nikojos įlanką ir leisimės į Kararos nacionalinį parką. Išvertus iš vietinių indėnų kalbos, parko pavadinimas reiškia „driežų upė“. Šis parkas buvo įkurtas 1979 metais, siekiant išsaugoti sparčiai nykstančių raudonųjų arų buveines, tačiau čia galima išvysti kur kas daugiau paukščių ir žvėrių.

Čia susitinka dviejų tipų miškai – drėgnieji atogrąžų ir sauseni miškai, gausu pelkių ir lagūnų, todėl bioįvairovė ypač turtinga. Be gausybės spalvingų paukščių, pavyzdžiui, mėlynavainikių momotų (Momotus momota), apykaklėtųjų arakarių, trogonų ir visomis vaivorykštės spalvomis žibančių kolibrių, mūsų tikslas bus pamatyti ir egzotiškų žvėrių.

Saulėlydis Kararos nacionaliniame parke (Ondřej Prosický nuotrauka)

Šio parko medžiais karstosi dvipirščiai tinginiai, kabiauodegiai meškėnai kinkažu ir gražuolės ilgauodegės katės, po miško paklotę ieškodami maisto tipena šarvuočiai ir skruzdėdos, išdidžiai vaikštinėja baltauodegiai elniai, bėginėja graužikai agučiai ir jų giminaitės pakos, purvynuose knisasi tolimi šernų giminaičiai pekariai, o šlapynėse ilsisi krokodilai.

Kabiauodegis meškėnas kinkažu (phototrip.cz nuotrauka)

10 diena: Piedra Blanca nacionalinis parkas

Šią dieną po rytinio pasivaikščiojimo Kararos nacionaliniame parke paliksime raudonųjų arų karalystę ir patrauksime į kitą Kosta Rikos gamtos perlą – Piedra Blanca nacionalinį parką. Daugiau nei 140 kvadratinių kilometrų užimančios teritorijos pagrindinis tikslas yra išsaugoti atogrąžų miškus ir paplūdimius palei Dulsės įlanką.
 
Ilgą laiką vietovės fauna kentėjo nuo medžioklės, o nemaža dalis parko priklausė privatiems savininkams. Laimei, medžioklę pavyko suvaldyti, o įvairios gamtosauginės organizacijos išpirko dalį žemių ir dabar net 80 procentų parko teritorijos yra saugoma.

Ilgauodegė katė (Ondřej Prosický nuotrauka)

Prieš dvidešimt metų austrų mokslininkai, tyrinėdami šio parko žinduolius, iš viso jų suskaičiavo net 96 rūšis. Nuo baaltanosių koačių iki meškėnų, nuo olingų iki kinkažu, nuo kiaunių giminaičių grizonų iki skunkų, nuo jaguarų iki ocelotų. Jau nekalbant apie įvairių rūšių beždžiones, voveres ir šikšnosparnius. Pastarieji sudaro turtingiausią parko žinduolių grupę – čia sutinkamos net 53 skirtingos šikšnosparnių rūšys.
 
Didžioji dalis parko žinduolių aktyvūs tik naktį, todėl išvysti juos dienos metu nėra lengva, bet nereiškia, jog neįmanoma. Pabandysime dalį savo akimis pamatyti ir mes.

Hondūro baltieji šikšnosparniai (Ondřej Prosický nuotrauka)

11 diena: Paukščių stebėjimas aplink Esquinas atogrąžų lodžiją

Šią dieną paskirsime ramiam pasivaikščiojimui su gidu po mūsų lodžijos teritoriją. Žygiuosime patogiais takais, stabtelsime prie įdomesnių paukščių rūšių, pasiklausysime jų balsų ir gido pasakojamų istorijų.
 
Tikėtina, kad vaikštinėdami pamatysime sniego baltumo baltuosius keršuosius suopius (Leucopternis albicollis), juodaskruosčius tamsianugarius genius (Melanerpes pucherani) ir kaukėtuosius tamsianugarius genius (Melanerpes chrysauchen), papūgas aras ir smulkiuosius paukščius – rusvauodeges žakamaras (Galbula ruficauda), brazilines tanagras (Chlorophanes spiza) ir kitus.

Po pasivaikščiojimo grįšime į lodžiją vakarienės, turėsime laiko ramiai pasėdėti lauke ir pasiklausyti vakarinių džiunglių garsų.

Juodaskruostis tamsianugaris genys (david nuotrauka)

12 diena: San Gerardo de Dota apylinkės ir kecalio paieškos

Po pusryčių kelias valandas patyrinėsime lodžijos teritoriją, suskaičiuosime kolibrius, zujančius aplink žiedus, pasidairysime spalvingų tukanų ir pasiklausysime iš miškų glūdumos atsklindančių beždžionių ir kitų žvėrių balsų, o popiet patrauksime į Paraíso Quetzal lodžiją netoli mažo San Gerardo de Dota kaimelio, įsikūrusio Talamanko kalnuose.
 
Leisimės per kalnuotas vietoves ir vadinamuosius debesų miškus, todėl keturios valandos kelionės neturėtų prailgti – prieš akis atsivers kerintis laukinės gamtos grožis.

Kecalis (Petr Salinger nuotrauka)

Mūsų lodžijos pavadinimas neatsitiktinis – būtent į šią vietovę paukščių stebėtojai iš viso pasaulio traukia ieškoti paslaptingo ir labai reto paukščio kecalio (Pharomachrus mocinno). Pamatyti šįs neįtikėtino grožio sparnuotį bus pagrindinis mūsų paskutinių dviejų dienų tikslas.
 
Dažnai kecalis pavadinamas gražiausiu pasaulio paukščiu. Jį pamatyti savo akimis yra daugelio ornitologų ir paukščių stebėtojų svajonė. Kas lėmė, kad šis paukštis tapo kone ornitologiniu Šventuoju Graliu? Pirmiausiai, kecalio išvaizda išties įspūdinga. Jo nugaros plunksnos blizgiai žalios, krūtinė ryškiai raudona, snapas geltonas (patinų), o uodega dvigubai ilgesnė nei jis pats – apie 65 centimetrai. 

Kecalis (Ondřej Prosický nuotrauka)

Antra, kecaliai majų ir actekų kultūrose buvo laikomi šventais. Juos būdavo draudžiama žudyti ar laikyti narveliuose, o panaudoti būdavo galima nebent tik jų plunksnas. Plunksnomis mėgdavo puoštis didikai, o kartais jas naudodavo kaip mainų objektus. Dėl šios priežasties Gvatemala savo pinigus iki šiol vadina kecaliais, o pats paukštis yra paskelbtas šios šalies nacionaliniu paukščiu.
 
Atvykę į lodžiją, nieko nelaukę išskubėsime pasidairyti kecalio ir kitų akį traukiančių sparnuočių.

13 diena: Žygis debesų mišku ir kecalio paieškos

Šią dieną lauks bene mistiškiausia viso turo kelionė. Leisimės į netoli viešbučio augančius miglos gaubiamus debesų miškus, kur ieškosime jau minėtojo mitinio paukščio kecalio.

 Debesų miškas – Kosta Rika (dan nuotrauka)

Debesų miškai (kartais juos dar vadina rūko miškais) – tai tropikų ir subtropikų visžaliai drėgnieji kalnų miškai, kuriuose nuolat tvyro tiršta migla. Dažniausiai tokie miškai auga netoli vandenyno esančiose kalnų papėdėse, per kurias nuolat ritasi drėgnos oro masės.
 
Įžengę į mišką pakliūsime į visai kitą pasaulį. Tarp medžių laikosi tirštas rūkas, nuo lapų nuolat laša vanduo, paklotę užkariavę didžiuliai paparčiai, o medžių kamienus dengia įvairiausios samanos ir kiti vadinamieji epifitai – augalai, augantys ant kitų augalų, kurie šiems yra tik atrama, jų maistinėmis medžiagomis epifitai nesinaudoja.

Augalai epifitai (kstipek nuotrauka)

Kartu su lydinčiais gidais tyrinėsime įspūdingą augmeniją ir stebėsime čia gyvenančius paukščius, tarp kurių bandysime išvysti ir vienus gražiausių kolibrių – ugninguosius kolibrius (Panterpe insignis) ir, žinoma, kecalius. Pasiruoškite fotoaparatus, turėsite galimybę šiuos paukščius įamžinti jų natūralioje buveinėje. 

Ugningieji kolibriai (phototrip.cz nuotrauka)

14 diena: Rytas debesų miške ir kelionė į San Chosė

Ryte lauks pasivaikščiojimas debesų miške, kur turo metu matytų ir girdėtų paukščių sąrašą bandysime papildyti naujomis rūšimis, o popiet patrauksime į sostinę. Paskutinę naktį Kosta Rikoje praleisite viešbutyje netoli Chuan Santamarija oro uosto.

15 diena: Skrydis namo

Vakaras prie Arenalio (Lukas nuotrauka)

Kaina: 3450 Eur asmeniui + skrydžio bilietai

Į turo kainą įskaičiuota:

• lydintis gamtos gidas iš Lietuvos;
• patyręs vietinis gidas, kalbantis anglų ir ispanų kalbomis;
• transportas (Toyota Coaster ar panašios klasės autobusas su kondicionieriumi);
• nakvynė viešbučiuose, lodžijose ar palapinių stovyklose, kaip numatyta programoje arba panašaus standarto (asmeniui dviviečiame kambaryje su privačiais patogumais);
• dalinis maitinimas: pusryčiai visuose viešbučiuose, 4 pietūs ir 4 vakarienės (Kitomis dienomis lankysimės maitinimo vietose pagal gido rekomendacijas)'
• geriamo vanduo kelionės metu;
• lankytojų bilietai į saugomas teritorijas ir kitas vietas;
• vakarinis žygis su gidu La Tigra lodžijos takais;
• paukščių sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis.

Į turo kainą neįskaičiuota:

• skrydžių bilietai: Vilnius – San Chosė (Kosta Rika) – Vilnius;
• sveikatos ir kelionės draudimas;
• priemoka už vienvietį kambarį (670 EUR);
• maitinimas išskyrus pusryčius visuose viešbučiuose ir kitą nurodytą maitinimą;
• papildomas geriamas vanduo ir papildomi užkandžiai kelionės metu;
• arbatpinigiai gidams, jei norėsite jiems atsidėkoti (rekomenduojama 30-40 EUR nuo žmogaus);
• asmeninės išlaidos (maistui, gėrimams, suvenyrams, kt.);
• optika, foto įranga, paukščių pažinimo vadovai.

Registracija, mokėjimo sąlygos ir skrydžių bilietai:

• Norinčius užsiregistruoti į turą kviečiame užpildyti žemiau esančią registracijos formą;
• Mokėjimo sąlygos: 
  o   registracijos mokestis: 200 EUR už asmenį (įskaičiuotas į turo kainą, negrąžinamas); užsiregistravę, el. paštu gausite išankstinę sąskaitą registracija bus patvirtinta tik sumokėjus registracijos mokestį;
  o   avansinis mokėjimas: 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2025 m. birželio 30 d. (registracijos mokestis įskaičiuojamas į šį mokėjimą);
  o   likusi suma: likę 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2025 m. gruodžio 30 d.
• Skrydžių bilietai:
  o   skrydžių bilietus pirksime tik tuomet, kai į kelionę užsiregistruos minimalus dalyvių skaičius ir išvykimas bus garantuotas;
  o   skrydžių bilietus padėsime įsigyti, jums tereikės pateikti savo duomenis mūsų partneriams, kurie suras patrauklų skrydžių bilietų pasiūlymą, rezervuos bilietus ir išrašys sąskaitas visiems keliautojams.

Svarbu žinoti:

• minimalus keliaujančiųjų skaičius – 10 asmenų;
• turas gali būti atšauktas, jei iki 2025 m. birželio 30 d. užsiregistruos mažesnis nei minimalus keliaujančiųjų skaičius;
• turas skirtas ne jaunesniems nei 16 metų amžiaus dalyviams. 16-18 metų amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda;
• programa gali būti keičiama dėl valdžios institucijų apribojimų, nepalankių oro sąlygų arba kitų nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių;
• skiepai – atvykstant į Kosta Riką nėra privalomų skiepų, tačiau rekomenduojami skiepai nuo galimų infekcijų. Daugiau informacijos https://nvsc.lrv.lt/lt/skiepai-keliautojams/siaures-amerika/)
• būtinas vidutinis fizinis pasirengimas – planuojami pasivaikščiojimai pėsčiomis nuo iki 3-4 val. per dieną;
• Kosta Rikos valiuta – Kosta Rikos kolonas (CRC), 1 EUR = ~585 CRC.

Ką būtina turėti:

• asmens dokumentą (pasą, galiojantį ne trumpiau kaip 6 mėn. po turo);
• skrydžių bilietus;
• bent minimalų kelionės ir sveikatos draudimą (nelaimingų atsitikimų draudimą);
• patogius žygio batus, treko sandalus bei lengvas basutes ar sportbačius dienos ekskursijoms;
• 2-3 lengvai džiūstančias kelnes;
• šortus, jeigu neintegruoti kelnėse ir 1-2 maudimosi (jei mėgstate) kostiumėliai/kelnaitės;
• aprangą (įskaitant galvos apdangalus) karštiems ir vėsesniems orams. Lengvi, ilgomis rankovėmis drabužiai; vakarui/nakčiai šiltesni drabužiai, vėjo neperpučiamas apsiaustas;
• neperšlampamą striukę arba apsiaustą, taip pat labai pasiteisina blauzdinės ir antbačiai;
• plastikinius arba neparšlampmus maišus foto įrangai;
• apsaugą nuo saulės: kepurę, kremą ir akinius nuo saulės;
• nedidelę kuprinę dienos žygiams;
• adapterį (amerikinio tipo, 120 V);
• prožektorių arba galvos prožektorių, su atsargine baterija. Rekomeduojama turėti geros kokybės prožektorių naktiniams stebėjimams;
• repelentus nuo vabzdžių, uodų;
• ausų kamštukus jautriai miegantiems žmonėms dėl naktinių garsų džiunglėse;
• žiūronus (jei neturite, galime išnuomoti);
• būtinus medikamentus ir higienos reikmenis.

Ką rekomenduojame turėti:

• fotoaparatą;
• gertuvę;
• monoklį (jei neturite, galime išnuomoti);
• paukščių pažinimo vadovą „Birds of Costa Rica“, žinduolių pažinimo vadovą „Pocket Guide to the Mammals of Costa Rica“, roplių pažinimo vadovą „Pocket Guide to the Amphibians and Reptiles of Costa Rica“.