Mokytojas: Marius Karlonas

Fokusas: tilvikų ir plėšriųjų paukščių identifikacija lauko sąlygomis, rudeniniai apdarai, rudeninė migracija

 

Tilvikai ir plėšrūnai – vienos sunkiausiai identifikuojamų paukščių grupių. Ypač rudenį, kai gamtoje pilna jaunų pirmamečių paukščių, suaugę individai keičia tuoktuvinę išvaizdą į poilsio apdarą, o iš šiaurės pro Lietuvą migruoja rūšys, kurių kitais metų laikais nepamatysi. Visus šiuos paukščius pažinti lauko sąlygomis – daug praktikos reikalaujantis procesas, kuriam dalis specialistų pašvenčia visą savo gyvenimą. Apie tai bus ir pirmoji pamoka. Apsišarvavę turimomis žiniomis ir kantrybe į identifikacijos subtilybes su mokytoju nersite dar giliau. Mokysitės, kaip pažinti skirtingos rūšies, lyties ir amžiaus individus, gilinsitės į rudeninius apdarus, išgirsite daug praktinių patarimų ir patys juos išbandysite. Lengva nebus, bet įdomu – tikrai.

 

Lokacija: Birvėtos biosferos poligonas

Mokytojas: Vytautas Eigirdas

Fokusas: paukščių žiedavimas, rudeninė migracija, kontaktiniai balsai

 

Žiedavimas yra laiko patikrintas mokslinių tyrimų metodas, leidžiantis nustatyti paukščių žiemovietes, migravimo kelius, kryptį, laiką, greitį ir įvairius demografinius parametrus: nuo paukščių gyvenimo trukmės iki ištisų populiacijų būklės. Antrąją pamoką su šiuo metodu susipažinsite iš pagrindų – kitaip tariant, praktiškai. Migracinių srautų susiliejimo vietoje patys įkursite laikiną žiedavimo bazę, tiesite tinklus, pasikeisdami, dieną ir naktį, budėsite laukdami paukščių, trauksite juos iš tinklų ir su mokytojo pagalba žieduosite. Dalį pamokos skirsime rudeninės migracijos stebėjimui, srautų skaičiavimo metodikoms ir kontaktinių balsų mokymuisi.

 

Lokacija: Rusnės sala (Nemuno deltos regioninis parkas)

Mokytojas: dr. Julius Morkūnas

Fokusas: jūros paukščių identifikacija, ekologinės problemos, jūros paukščių apskaitos, tyrimai laboratorijoje

Ledinės antys, juodosios antys, nuodėgulės, juodakakliai narai, laibasnapiai narūnėliai, vidutiniai dančiasnapiai, alkos – tai vadinamieji jūros paukščiai, kurių didžioji dalis Lietuvoje neperi, o užklysta tik migracijų metu. Ši pamoka bus sudaryta iš kelių dalių. Pirmoji – praktinė rūšių identifikacija Baltijos jūroje nuo kopų. Antroji – pažintis su migruojančių bei žiemojančių jūros paukščių apskaitų metodika ir jos išbandymas gamtoje. Trečioji – viešnagė laboratorijoje, kur susipažinsite su čia atliekamais jūros paukščių tyrimais. Nuo žymėjimo siųstuvais iki žmogaus veiklos, pavyzdžiui, priegaudos, vandens taršos ir kitų faktorių, poveikio vertinimų.

Lokacija: Baltijos jūra, Kuršių nerija

Mokytojas: Saulius Karalius

Fokusas: kirų rūšių identifikacija lauko sąlygomis

Norint mokėti atpažinti Lietuvoje sutinkamas kirų rūšis, reikia būti itin atidžiam ir kritiškam, žinoti morfologines kirų subtilybes, o svarbiausia – šimtų valandų praktikuotis. Kirų rūšių daug, jos viena į kitą panašios, rudenį suaugėliai numeta veisimosi apdarus, padaugėja jauniklių, kurie iki pilnos brandos pakeis net keturis „rūbus“, vadinasi, bus dar sunkiau identifikuojamais. O kortas galutinai sumaišo faktas, kad dalis kirų rūšių kryžminasi, vadinasi, gamtoje yra individų, kurių negalime priskirti nei vienai rūšiai. Skamba kaip neįmanoma užduotis? Taip tikrai nėra. Per šią pamoką suprasite, kad kirų identifikacija yra ne tik daug pastangų ir kantrybės reikalaujantis užsiėmimas, bet ir azartiškas, įtraukiantis užsiėmimas, nuvedantis į netikėčiausias vietas. Pavyzdžiui, sąvartynus.

Lokacija: Kauno miestas, Kauno marios

Mokytojas: dr. Gintarė Grašytė

Fokusas: pelėdų paieška trianguliacijos metodu, miškų  aplinkosauga

Šią pamoką leisitės į sutemų gaubiamą girią ieškoti Lietuvoje perinčių pelėdų rūšių – naminių, uralinių, žvirblinių pelėdų ir lutučių. Susipažinsite su pelėdų paieškose taikomu trianguliacijos metodu, o vėliau, pasiskirstę komandomis ir pabirę po skirtingus girios lopinėlius, šį būdą išbandysite patys. Girioje praleisite visą naktį, todėl reiks tinkamai apsirengti, pasirūpinti šiltais gėrimais, apsišarvuoti kantrybe, o svarbiausia – išmokti likti nepastebėtiems ir neišgirstiems, nes pelėdos yra akyli ir ausyli paukščiai. Po naktinių tyrimų dalinsitės rezultatais, analizuosite ir vertinsite surinktus duomenis. Dalis teorinės pamokos bus skirta aktualiai miškų aplinkosaugos temai: nuo miškams kylančių iššūkių iki galimų jų sprendimo būdų. 

Lokacija: Labanoro giria

Mokytojas: Gintaras Riauba

Fokusas: įprastų paukščių gausos stebėsenos metodika atvirame kraštovaizdyje ir miškuose

Kaip per pastaruosius dešimtmečius kinta Lietuvos paukščių populiacijos? Kokių buveinių paukščiai nyksta sparčiausiai? Kokios nykimo priežastys? Šią pamoką gilinsitės į dviejų skirtingų buveinių paukščių gausos dinamiką – vadinamojo atviro kraštovaizdžio ir miško. Sužinosite, kokios paukščių rūšys yra įtraukiamos į vadinamąją įprastų paukščių gausos stebėseną (ĮPGS) ir kodėl, susipažinsite su stebėsenos metodais ir išbandysite juos praktiniuose mokymuose. Pamoka vyks nuostabaus grožio Lietuvos krašte, kuris garsėja natūraliomis pievomis, senais brandžiais miškais, įspūdingomis kalvomis ir rieduliais.

Lokacija: Vištyčio regioninis parkas

Mokytojas: Marius Karlonas

Fokusas: perinčių paukščių rūšių monitoringas kartografavimo (taškavimo) metodu; pažintis su vištiniais miško paukščiais

Paukščių tyrimuose naudojamos įvairios metodikos. Jau būsite susipažinę su žiedavimu, jūros paukščių apskaitomis ir trianguliacijos metodu, o per šią pamoką pasinersite į vadinamojo kartografavimo (taškavimo) subtilybes. Paskutinį kartą šį metodą mūsų šalies ornitologai plačiai naudojo prieš kelerius metus rengdami Lietuvos perinčių paukščių atlasą (LPPA). Kaip viskas vyks? Keliausime į bene labiausiai nuo civilizacijos nutolusį Lietuvos gamtos kampelį šalies pietuose, kur mokytojas supažindins su metodo specifika, o tada, gavę po apibrėžtą teritorijos lopinėlį (5x5 km), turėsite ištirti, kokios paukščių rūšys jame sutinkamos. Dirbsite komandomis. Visą parą: nuo saulėtekio iki saulėtekio, tik su trumpu poilsiu vidurnaktį. 

Lokacija: Katros upės slėnis ties Paramėlio kaimu ir Čepkelių rezervato apylinkės

Mokytojas: Arūnas Čerkauskas

Fokusas: Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vykdomi paukščių apsaugos projektai; tilvikinių paukščių ir griežlių monitoringas atkuriamose teritorijose

Saugoti paukščius – tai pirmiausiai saugoti gamtines buveines, kuriose jie natūraliai peri, maitinasi arba pro kurias migruoja. Deja, dėl žmogaus veiklos (intensyvus žemės ūkis, chemizacija, melioracija, klimato kaita) paukščių buveinės drastiškai nyksta. Ką daryti? Atrodytų, pakakatų buveines grąžinti gamtos savireguliacijai, tačiau – paradoksalu – yra paukščių rūšių, kurios be tradicinės ūkinės veiklos mūsų gamtoje šiandien apskritai neišgyventų. Viskas tampriai susiję. Šioje pamokoje susipažinsite su Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vykdomais aplinkosauginiais projektais, kurių pagrindinis tikslas – atkurti ir palaikyti įvairiems retiems paukščiams (griežlėms, tilvikiniams paukščiams, upinėms ir mažosioms žuvėdroms, mažosioms žąsims) svarbias buveines. O praktinės dalies metu leisitės į šlapias pievas vykdyti retųjų stulgių ir kitų tilvikų monitoringą. 

Lokacija: Svylos upės slėnis, Žemaitiškės slėnis, Kretuono ežero pakrantės.

Mokytojas: dr. Rimgaudas Treinys

Fokusas: pažintis su plėšriųjų paukščių tyrimo metodikomis, apimančiomis porų veisimosi vietų nustatymą, lizdų paiešką ir lizdų užimtumo įvertinimą, plėšriųjų paukščių ženklinimo būdus ir tikslus

Suopių, mažųjų erelių rėksnių, jūrinių erelių, vapsvaėdžių ir kitų plėšriųjų paukščių tyrimai – įdomi ir plati sritis. Ji apima ne tik paukščių paplitimo nustatymą, bet ir paukščių lizdų paieškas, lizdų užimtumo įvertinimą, dirbtinių lizdaviečių įrengimo poreikį ir būdus, paukščių ženklinimą žiedais ir GPS siųstuvais. Prie dalies šių veiklų prisiliesite ir praktiškai. Pradėsite nuo teorinės pamokos apie plėšriųjų paukščių identifikacijos niuansus (pasikartoti niekada nepakenks!), o vėliau trauksite į gamtą, kur pro monoklius stebėsite sklandančius plėšrūnus ir mokysitės nustatyti potencialias lizdų vietas, dalyvausite lizdų paieškoje, lidų užimtumo nustatyme ir, pagal galimybes, paukščių ženklinime.

Lokacija: Šimonių giria

Mokytojas: Eglė Pakštytė

Fokusas: vėjo jėgainių problematika; darbo prie vėjo jėgainių metodika

Kokį konkretų poveikį vėjo jėgainės daro paukščiams – tiek netoliese perintiems, tiek pro jėgainių parkus migruojantiems? Kaip užtikrinti, kad jėgainės nekenktų ne tik paukščiams, bet ir kitiems sparnuočiams – šikšnosparniams? Kokie jėgainių poveikio tyrimai atliekami? Ar jie pakankami? Paskutinę pamoką prisiliesite prie šiuo metu bene karščiausios ornitologinės temos. Dvi dienas gilinsitės į jėgainių problematiką, susipažinsite su jėgainių parkuose vykdomų darbų, pavyzdžiui, žuvusių paukščių paieškų metodiką ir patys ją išbandysite. Tuo pačiu sužinosite apie kito žmogaus kūrinio – elektros perdavimo oro linijų – poveikį paukščiams. Lauks daug įdomios statistikos, įvairių tyrimų rezultatų ir, žinoma, turiningo laiko gamtoje. Pirmą kartą Ornimokyklos istorijoje pamoka vyks centrinėje Žemaitijoje.

Lokacija: Telšių rajonas