2027 gegužė – birželis

Įsivaizduokite kraštą, kuriame galima patirti net šešias gamtines zonas. Šiaurėje tarpsta gyvybingi taigos miškai, centrinėje dalyje plyti bekraštės stepės ir stūkso kalnai, o piečiau, kiek akys mato, driekiasi smėlio dykumos, kuriose tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog niekas negyvena.

Šis kraštas – tai „mėlyno dangaus žeme“ vadinama Mongolija. Aštuoniolikta pagal dydį pasaulio valstybė, tačiau apgyvendinta rečiausiai. Čia, kur išsitrina mums įprasti erdvės ir laiko orientyrai, galima iš tiesų pajusti, kaip atrodo gyvenimas pasaulio pakraštyje, toli nuo civilizacijos.

Mongolijos stepėse

Net šešiolikos dienų ture kviesime patirti klajoklišką gyvenimą ir kvapą gniaužiantį laukinių žvėrių ir paukščių stebėjimą. Nuo kupranugarių iki stepinių vėžlių. Nuo džeiranų iki mongolinių kiškėnų. Nuo grifų iki altajinių uralų. Nuo stepinių suopių iki mažasnapių kurtinių. Nuo retųjų daūrinių gervių iki sibirinių raudongurklių.

Leisitės su gidais per gražiausius nacionalinius parkus. Tyrinėsite taigas, stepes ir kalnų pievas. Dalį naktų praleisite Mongolijos simbolį – jurtas – primenančiuose nameliuose. Susipažinsite su klajoklių genčių gyvenimo būdu, kultūra, tradicijomis ir įkelsite koją į smėlingą Gobio dykumą.

Klajokliškas gyvenimas

Junkitės į vieną egzotiškiausių mūsų turų ir atgaukite jėgas toli nuo miestų šurmulio. Patikiname, vietoj pastatų čia dažniau matysite iki pat horizonto nusidriekusią beribę erdvę, vietoj žmonių – laukinius žirgus ir kupranugarius, o vietoj lėktuvų – dangų raižančius didingus plėšrūnus.

Maršrutas:

1 diena: Vilnius – Ulan Batoras – Tuul upės pakrantės
2-3 dienos: Tereljo nacionalinis parkas – Dungobi provincija – Dalanzadgado miestas
4-5 dienos: Gobio dykuma – Gobio Gurvansaikhan nacionalinis parkas
6 diena: Khongoryn Els smėlio kopos
7-10 dienos: Kholboolj ir Buuntsagaano ežerų apylinkės
11-13 dienos: Khangai kalnai – Khukho ežeras
14-15 dienos: Khorgo Terkhiin Tsagaan nacionalinis parkas – Bayan ir Ugii ežerai 
16 diena: Bayano ežero pakrantės – Ulan Batoras – Vilnius

1 diena: Vilnius – Ulan Batoras – Tuul upės pakrantės

Iš Vilniaus į Mongolijos sostinę Ulan Batorą atvyksime ankstų rytą ir nieko nelaukę patrauksime stebėti paukščių prie Tuul upės, kurią vietiniai laiko šventa ir dažnai vadina tiesiog „Karaliene Tuul“. Keliausime upės ir netoliese esančių mažų ežerėlių pakrantėmis ir žvalgysimės migruojančių smulkiųjų paukščių.

Tuul upės pakrantė (Petrus Eko Handoyo nuotrauka)

Nustebsite, kokios įvairiaspalvės yra Mongolijoje sutinkamos šarkos ir zylės, kokie margi būna strazdai ir varnėnai. Pavyzdžiui, dairysimės žydrųjų zylių (Cyanistes cyanus), kurios Lietuvoje registruotos vos keturis kartus, o Mongolijoje pakankamai dažnos. Taip pat ieškosime azijinių mėlynųjų šarkų, kurios artimos mūsiškėms, tačiau jų spalvinė gama visai kitokia – kūnas rusvas, uodega ir sparnų galai mėlyni, o galva juoda. Nustebins ir geltonsnapiai varnėnai (Spodiopsar cineraceus) – panašūs į mums įprastus, tik pasipuošę balsvais skruostais.

Sibirinė raudongurklė

Pakrančių krūmynuose turėtume išvysti vieną labiausiai paukščių stebėtojų trokštamų paukščių sibirines raudongurkles (Luscinia calliope), kurios panašios į mums pažįstamas mėlyngurkles, tačiau, kaip sufleruoja pavadinimas, šių paukštelių gerklė švyti ne mėlyna, o ryškia raudona spalva, taip pat rudąsias medšarkes (Lanius cristatus), nykštukines, tamsiąsias ir sibirines pilkąsias pečialindas.

Žydroji zylė

Nepraleisime pro akis ir strazdų. Mongolijoje galima sutikti įdomių ir lietuviams negirdėtų rūšių. Tai dūminis strazdas, Naumano strazdas, baltadryžis strazdas, juodagurklis strazdas, raudongurklis strazdas. Tokių Europoje tikrai nepamatysite.

Po rytinio paukščių stebėjimo popiet pajudėsime į Tereljo nacionalinį parką. Pirmąją naktį parke praleisime palapinėse.

2 diena: paukščių stebėjimas Terelj nacionaliniame parke ir Dungobi provincijos apylinkėse

Beveik 70 km nuo sostinės Ulan Batoro nutolęs parkas garsėja vaizdingais granitiniais kalnais, šlaituose augančiais spygliuočių miškais, srauniomis kalnų upėmis ir žydinčiomis papėdžių pievomis. Šioje vietoje patirsite visai kitokią Mongoliją. Tai ne plačių stepių, bet žalios taigos kraštas.

Terelj nacionalinis parkas

Čia jūsų lauks susitikimas su spygliuočių miškų paukščiais. Ankstų rytą dairysimės vieno rečiausio ir įdomiausio šių miškų paukščio – mažasnapio kurtinio (Tetrao parvirostris). Jis dar kartais vadinamas Sibiriniu kurtiniu ir yra artimas mūsų platumose gyvenančiam vakariniam kurtiniui. Tiesa, už jį kiek mažesnis, pilkai rudų atspalvių ir trumpesniu snapu. Pabandysime ne tik jį išvysti, bet ir išgirsti jo tuoktuvių giesmę.

Mažasnapis kurtinys (turo partnerių nuotrauka)

Keliaudami eglynais, pušynais, maumedynais ir kedrų giraitėmis stebėsime baltagalves startas (Emberiza leucocephalos), žilagalves startas (Emberiza spodocephala), daūrines kuosas (Corvus dauricus), sibirines sniegenas (Carpodacus sibiricus), sibirines raudongurkles, jerubes ir kitus šių buveinių paukščius.

Daūrinė pika (Martin Grimm nuotrauka)

Jei pasiseks, į akiratį turėtų pakliūti ir vienas kitas žvėris – elniams giminingos kabargos, sibirinės stirnos, burundukai, daūrinės pikos. 

Popiet pajudėsime į pietus, Dungobi provincijos apylinkes, kur nakčiai apsistosime palapinėse.

Baltagalvė starta (turo partnerių nuotrauka)

Trečią turo rytą vėl leisimės į kelią iki pat Dalanzadgado miesto, įsikūrusio Gobio dykumoje. Keliaudami grožėsimės pamažu besikeičiančiu kraštovaizdžiu, išvydę įdomesnių paukščių, pavyzdžiui, plėšrūnų, sustosime atidžiau į juos pasižiūrėti.

O vakare, pasiekę stovyklavietę, išeisime pasidairyti po apylinkes, kur atidžiai tikrinsime kiekvieną medį, kadangi šioje augmenija skurdžioje žemėje kiekvienas didesnis medis ir krūmas tampa saugiu prieglobsčiu migruojantiems paukščiams.

Dalanzadgado miesto vartai

4-5 dienos: Gobio plynaukštės ir „Grifų slėnis“

Penkta pagal dydį pasaulio dykuma – Gobis – tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti monotoniška. Tai ne tik smėlis ir kopos. Šią teritoriją sudaro akmeningos ir molingos dykumos (vadinamieji gamad), platūs stepių slėniai, uolingi kalnai, įdubos su retomis oazėmis ir druskožemiai. Nors dykumos pavadinimas kilo iš mongolų kalbos žodžio „gav“, reiškiančio „be vandens“, čia galima išvysti net ežerus.

Gobio dykuma

Per kelias Gobio dykumoje praleistas paras patirsite gražiausius šios vietovės laukinės gamtos kampelius ir nustebsite, kokia turtinga savo gyvūnija ir buveinėmis gali būti dykuma.

Ketvirtąją dieną jūsų lauks kelionė po Gobio plynaukštes ir pažintis su čia gyvenančiais sparnuočiais. Vieni iš jų – retieji rytiniai kirlikai (Charadrius veredus). Tai elegantiški ilgakojai tilvikai, gyvenantys Azijos dykumose ir stepėse. Perėjimo metu patinai būna ryškiai kontrastingi: krūtinė rudai kaštoninė, nugara smėlio spalvos, o galva vaiskiai balta.

Rytinis kirlikas (Lei Zhu nuotrauka)

Stebėsime ir stepines višteles (Syrrhaptes paradoxus), dar kartais vadinamas sadžomis. Tai tipinis akmeningų pusdykumių ir stepių paukštis, pasipuošęs smėlio spalvos gelsvai rudu apdaru, kuris puikiai paslepia tarp žolių ir akmenų. Stepinės vištelės yra puikios skrajūnės, nes ieškodamos vandens gali nuskristi dešimtis kilometrų. Ankstyvą rytą, saulei dar tik kylant virš horizonto, vaikščiodami po stepę pabandysime ne tik išgirsti, bet ir pamatyti šias gražuoles.

Stepinės vištelės (turo partnerių nuotrauka)

Gobio plynaukštės padovanos susitikimų ir su plėšriaisiais paukšiais. Danguje ratus suks stepiniai suopiai ir kilnieji ereliai, virš stepių medžios pelėsakaliai.

Dar daugiau plėšriųjų paukščių išvysime penktąją turo dieną, kai pasieksime vieną geriausių ornitologinių taškų šalyje  – Gobio Gurvansaikhan nacionalinį parką. Išvertus iš mongolų kalbos, parko pavadinimas reiškia „Gobio Trijų gražuolių kalnai“, nes teritorija apima tris kalnagūbrius – „Vakarų gražuolę“, „Vidurio gražuolę“ ir „Rytų gražuolę“. Mes patrauksime į pastarąją – Zuun Saikhan kalnus.

Yolyn Am tarpeklis

Pagrindinis šios dienos tikslas bus vaizdingas Yolyn Am slėnis, vietinių vadinamas „Grifų slėniu“. Pavadinimas neatsitiktinis: čia driekiasi snieginių grifų (Gyps himalayensis), dar kartais vadinamų Himalajų grifais, medžioklės plotai, slėnyje dažnai pasirodo didingi žvėrių kaulais mintantys barzdotieji grifai (Gypaetus barbatus), vadinami avėdromis, grobio dairosi kilnieji ereliai.

Snieginis grifas

Slėnyje dairysimės ir smulkesnių kalnų paukščių – mongolinių erškėtžvirblių (Prunella koslowi), lipikų (Tichodroma muraria), baltasparnių sniegstarčių (Montifringilla nivalis), įvairių rūšių startų, strazdų ir pečialindų.

Popiet patrauksime dviem mažesniais slėniais, kur grožėsimės kalnų didybe, tarpekliais garmančiais upeliais, sodriomis kalnų pievomis ir paukščiais. 

Ketvirtąją naktį praleisime viešbutyje, o penktąją apsistosime specialioje jurtų stovykloje.

Barzdotasis grifas avėdra (Daniel Jara nuotrauka)

6 diena: kelionė po „dainuojančias kopas“

Šeštąją turo dieną pakviesime į gamtos simfoniją – Khongoryn Els smėlio kopas, kurias vietiniai vadina „dainuojančiomis kopomis“. Kai pakyla vėjas ir smėlis slysta nuo kopų viršaus, galima išgirsti paslaptingą vibravimą. Smėlio grūdeliai trinasi vienas į kitą ir ima leisti garsą, kuris kartais primena dainavimą, kartais vargonų dūzgimą ar tolimą griaustinio aidą.

Khongoryn Els kopos

Šioje įspūdingoje vietoje pabandysime surasti retą mongolinį saksaūlinį kėkštą (Podoces hendersoni). Tai viena iš endeminių rūšių, kurių ornitologai atvyksta ieškoti būtent į Mongoliją. Šis kėkštas išsiskiria smėlio spalvos kūnu, juodais sparnais ir juoda uodega. Tai labai judrus paukštis, mėgsta bėgioti žeme, o skraido retai. Norint jį pamatyti reikės kantrybės, kurios mums, tikėkimės, nepritrūks.

Mongolinis saksaūlinis kėkštas (turo partnerių nuotrauka)

Vakarop apsilankysime šiaurinėje kopų pusėje augančiame Saksaūlų miške. Šiai vietai vardą davė pagrindiniai miške augantys medžiai – burnotinių šeimai priklausantys saksaūlai. Žemi, plačios lajos, smulkiais, siaurais ir kietais lyg spygliai lapais pasidabinę krūmingi medžiai, kurių tankmėje mėgsta slapstytis ne vienas dykumos paukštis.

Sutemus grįšime į jurtų stovyklą.

Kupranugariai saksaūlų krūmynuose (Massimo Pizzotti nuotrauka)

7-10 dienos: kelionė prie dykumos ežerų

Septintąją dieną pajudėsime prie dykumų ežerų – tikrų gyvybės oazių Gobio dykumoje. Keliaudami prie pirmojo – Kholboolj – ežero dar stabtelsime pasidairyti medžiojančių plėšriųjų paukščių ir kitų pusdykumių paukščių. Žiūronais skenuodami dangų mėginsime išvysti stepinius suopius, pelėsakalius, o dairydamiesi po smėlynus ir akmenis, ieškosime stepinių vištelių, plėšriųjų medšarkių, kalninių karvelių, saksaūlinių žvirblių (Passer ammodendri) ir kitų sparnuočių.

Saksaūlinis žvirblis (turo partnerių nuotrauka)

Kholboolj ežerą kartais vadina „Gulbių ežeru“. Šis ežeras garsėja druskų ir mineralų sluoksniais, kurie pakrantes nudažo švelnia rožine spalva, ir dideliais paukščių būriais. Net dvi dienas klajodami ežero apylinkėse stebėsime vandens ir šlapynių paukščius: rudakaklius bėgikus (Calidris ruficollis), į griciukus panašius tilvikus juokingu pavadinimu „azijiniai dumbliai“ (Limnodromus semipalmatus), kirus kvatoklius (Ichthyaetus ichthyaetus) ir retus reliktinius kirus (Ichthyaetus relictus), įvairių rūšių kirlikus.

Reliktiniai kirai

Devintąją dieną iškeliausime prie Buuntsagaan ežero, didelio sūraus vandens telkinio pietvakarių Mongolijoje. Čia mūsų tikslas bus išvysti ilgauodegį jūrinį erelį (Haliaeetus leucoryphus) – vieną iš rečiausių jūrinių erelių rūšių pasaulyje. Šios rūšies angliškas pavadinimas – Pallas‘s fish eagle – kilo nuo vokiečių gamtininko Peterio Simono Pallas, kuris XVIII a. tyrinėjo Azijos fauną.

Visas naktis prie ežerų praleisime palapinėse.

Ilgauodegis jūrinis erelis

11-13 dienos: Khangai kalnai ir Khukho ežeras

Atsisveikinę su dykumų ežerais leisimės į Khangai kalnus patyrinėti slėniuose telkšančių ledyninės kilmės ežerų ir čia tarpstančios gyvybės. Jei lydės sėkmė, pakeliui turėtume išvysti dar nematytų plėšrūnų – azijinių suopių (Buteo hemilasius), nepalinių erelių (Aquila nipalensis), tauriųjų sakalų (Falco cherrug).

Khangai kalnai

Kadangi Khangai kalnyne susilieja skirtingos buveinės – alpinės pievos, stepės, miškai ir upės, čia apstu skirtingų rūšių paukščių Jų ieškodami pakilsime beveik į trijų kilometrų aukštį. Žygiuosime kalnų takeliais, poilsio minutėmis išsitiesime alpinėse pievose, trauksime gaivų kalnų orą ir grožėsimės atsiveriančiais peizažais.

Stepinis suopis

Kas kalnuose gyvena? Pirmiausiai mums rūpės surasti altajinius ularus (Tetraogallus altaicus). Šie gražūs tetervinams giminingi paukščiai prisirišę prie kalnų, todėl į lygumas nusileidžia labai retai. Juos pamatyti ir išgirsti bus tikra ornitologinė šventė! Dar dvi vištelės, kurių ieškosime, bus tundrinė žvyrė (Lagopus muta) ir jos giminaitė paprastoji žvyrė (Lagopus lagopus). Pastaroji kažkada gyveno ir Lietuvoje, bet šylant klimatui pasitraukė į šiaurę.

Tundrinė žvyrė

Netruks ir smulkiųjų paukščių, stebinančių savo raštais ir giesmėmis. Mūsų žingsnius lydės vikrūs vandeniniai kalviukai, sibiriniai kalniniai kikiliai (Leucosticte arctoa), blyškieji erškėtžvirbliai (Prunella fulvescens), himalajiniai erškėtžvirbliai (Prunella himalayana), rausvanugarės raudonuodegės (Phoenicurus erythronotus), ledyninės raudonuodegės (Phoenicurus erythrogastrus) ir Hodžsono kiauliukės (Saxicola insignis).

Džeiranai (Martin Grimm nuotrauka)

Klajodami apylinkėmis dairysimės ir žvėrių – sibirinių ožių, gazelių džeiranų, graužikų mongolinių kiškėnų, kupranugarių ir laukinių arklių.

Visas tris naktis apsistosime palapinėse.

Ledyninė raudonuodegė

14-15 dienos: Khorgo Terkhiin Tsagaan nacionalinis parkas – Bayan ir Ugii ežerai

Paskutinėmis dienomis leisimės į Khorgo Terkhiin Tsagaan nacionalinį parką, vieną įspūdingiausių vietovių centrinėje Mongolijoje. Čia susijungia vulkaninis kraštovaizdis, kalnų ežerai ir klajoklių kultūra. Khorgo ugnikalnis, įspūdingas krateris, lavos laukai, Terkhiin Tsagaan Nuur ežeras („Didysis baltasis ežeras“) – viskas alsuoja laukinės gamtos didybe ir ramybe.

Khorgo vulkanas ir Terkhiin Tsagaan Nuur ežeras

Čia aplankysime Bayan ežerą, kurio pavadinimas, išvertus iš mongolų kalbos, reiškia „turtingas“. Atsiveriančios platybės su smėlio kopomis, medžių giraitės, kanjonai ir tarpekliai, akmenuoti šlaitai ir dešimtys įdomių sparnuočių rūšių – šio ežero apylinkės tikrai gali pasigirti gamtos turtais.

Kalninė žąsis

Keliaudami prie šio ežero trumpam stabtelsime prie kito ypatingo vandens telkinio – Ugii ežero, kur mėgsta ilsėtis gulbinės žąsys (Anser cygnoides), kalninės žąsys (Anser indicus), juodakakliai narai, sibirinės nuodėgulės.

Naktį praleisime viešbutyje.

Bayan ežeras

16 diena: Bayan ežero pakrantės – Ulan Batoras

Paskutinę dieną dar turėsime laiko paukščių sąrašą papildyti naujomis rūšimis. Iš pradžių pasivaikščiosime palei Bayano ežero, o tada riedėdami klajoklių keliais leisimės Ulan Batoro link. 

Laisvai besiganantys arkliai

Šią dieną bandysime išvysti vienas rečiausių pasaulyje gervių – daūrinę gervę (Grus vipio). Skaičiuojama, kad šių grakščių elegentiškų paukščių pasaulyje liko tik apie 5000 individų. Mongolijoje daūrinės gervės tapo gamtosaugos – atkūriamų šlapynių – ambasadorėmis ir simboliais.

Daūrinė gervė (turo partnerių nuotrauka)

Be jau matytų paukščių, dairysimės ir rytinių lingių (Circus spilonotus), klausysimės rytinių nendrinukių (Acrocephalus orientalis), indinių nendrinukių (Acrocephalus agricola), poliarinių startų (Emberiza pallasi), mongolinių stepinių vieversių (Melanocorypha mongolica). 

Pavakary atvyksime į Ulan Batorą ir apsistosime viešbutyje.

Mongolinis stepinis vieversys

17 diena: Ulan Batoras – Vilnius

Keliaujame į oro uostą ir kylame skrydžiui į Vilnių.

Mongolijos peizažas (Dmitry Pichugin nuotrauka)

Stovyklavimas palapinėse:

Kelionės metu dažniausiai nakvosime palapinėse. Pietinė Mongolija idealiai tinka stovyklavimui, nes čia plyti beribės erdvės, leidžiančios laisvai keliauti ir stovyklą įsirengti bet kurioje pasirinktoje vietoje. Pavyzdžiui, arčiau svarbių paukščių stebėjimo taškų. Tai leis neprarasti brangaus laiko kelionei iki tikslinių lokacijų.

Keliautojams bus suteikta visa reikalinga įranga: palapinė, šiltas, aukštos kokybės miegmaišis, savaime prisipučiantis kilimėlis ir pagalvė. Naudojame erdvias ir aukštos kokybės North Face Summit Series palapines (dvivietė – 390 cm ilgio, 270 cm pločio, 130 cm aukščio), kurios puikiai tinka apsaugoti nuo pavasario vėjų. Miegmaišiai – Coleman, tinkami iki -10 °C temperatūros.

Bendrai vakarienei ir poilsiui bus įrengta tradicinė mongoliška erdvi palapinė. Ji efektyviai apsaugos nuo vėjo ir saulės kaitros dienos metu. Didžiojoje palapinėje bus stalai ir kėdės. Lydintis profesionalus ir patyręs virėjas gamins skanius europietiškus, azijietiškus bei tradicinius mongoliškus patiekalus pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Bus įrengtas nešiojamas dušas ir privatumą užtikrinanti tualeto palapinė.

 Stovyklavimas palapinėse (turo partnerių nuotrauka)

Stovyklavimas jurtose:

Jurtos – tradiciniai apvalūs, veltiniu dengti ir lengvai perstatomi būstai, kuriuose mongolai gyvena jau tūkstančius metų. Jurto stovyklos primena palapinių motelius – erdvios, jaukios, dažnai šildomos. Kiekvienoje jurtoje yra lovos su patalyne: antklodėmis, paklodėmis, pagalvėmis, užklotais ir rankšluosčiais Atskiruose pastatuose įrengti karšti dušai ir tualetai. 

Vienoje iš jurtų įrengtas valgomasis, kur tris kartus per dieną bus patiekiamas maistas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Taip pat veiks restoranas, kuriame bus galima įsigyti gaiviųjų gėrimų ir alaus.

Jurtos

Kaina: 4550 EUR + skrydžių bilietai

Į turo kainą įskaičiuota:

• lydintis gamtos gidas iš Lietuvos
• patyręs vietinis gidas-vairuotojas, kalbantis anglų kalba
• patyręs ir profesionalus virėjas
• padėjėjas įkuriantis palapinių stovyklas
• transportas: 4 WD džipai Land Cruiser, atskiras džipas vežti įrangai (palapinės, maisto gamybos priemonės, kt.)
• nakvynė viešbučiuose (3 naktys), jurtų stovyklose (2 naktys) ir palapinių stovyklose (11 naktų) (asmeniui dviviečiame kambaryje / palapinėje)
• palapinių stovyklos įranga: palapinės North Face Summit, miegmaišiai Coleman (-100C), savaime prisipučiantys kilimėliai, pagalvės, valgymui skirta palapinė, kėdutės, staliukai ir kt.
• maitinimas visomis kelionės dienomis: pusryčiai, pietūs ir vakarienė, užkandžiai
• leidimai lankytis saugomose teritorijoje
• paukščių ir gyvūnų sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis

Į kainą neįskaičiuota:

• skrydžių bilietai: Vilnius – Ulan Batoras (Mongolija) – Vilnius
• sveikatos ir kelionės draudimas
• priemoka už vienvietį kambarį/palapinę (400 EUR)
• arbatpinigiai gidams, virėjui ir padėjėjui, jei norėsite jiems atsidėkoti (rekomenduojama 30-50 EUR nuo žmogaus)
• papildomas geriamas vanduo ir papildomi užkandžiai kelionės metu
• skiepai (atvykstant į Mongoliją nėra privalomų skiepų, daugiau informacijos: Azija – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos)
• asmeninės išlaidos (maistui, gėrimams, suvenyrams ir kt.)
• optika, foto įranga, paukščių pažinimo vadovai

Registracija, mokėjimo sąlygos ir skrydžių bilietai:

• Norinčius užsiregistruoti į turą kviečiame užpildyti žemiau esančią registracijos formą;
• Mokėjimo sąlygos:

– registracijos mokestis: 200 EUR už asmenį (įskaičiuotas į turo kainą, negrąžinamas); užsiregistravę, el. paštu gausite išankstinę sąskaitą registracija, bus patvirtinta tik sumokėjus registracijos mokestį;
– avansinis mokėjimas: 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2026 m. birželio 30 d. (registracijos mokestis įskaičiuojamas į šį mokėjimą);
– likusi suma: likę 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2027 m. sausio 30 d.

• Skrydžių bilietai:

– skrydžių bilietus pirksime tik tuomet, kai į kelionę užsiregistruos minimalus dalyvių skaičius ir išvykimas bus garantuotas, bet ne anksčiau, kaip likus metams iki skrydžio
– skrydžių bilietus padėsime įsigyti, jums tereikės pateikti savo duomenis mūsų partneriams, kurie suras patrauklų skrydžių bilietų pasiūlymą, rezervuos bilietus ir išrašys sąskaitas visiems keliautojams. 
– preliminari skrydžio bilietų kaina – 1000-1500 EUR

Svarbu žinoti:

• minimalus keliaujančiųjų skaičius – 8-10 asmenų
• turas skirtas ne jaunesniems nei 16 metų amžiaus dalyviams; 16-18 metų amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda
• turas gali būti atšauktas, jei užsiregistruos mažesnis nei minimalus keliaujančiųjų skaičius
• būti pasirengus ilgiems pervažiavimams daugiausia duobėtais, neasfaltuotais keliais, dykumoje, kalnuotose teritorijose, kur galime tikėtis daug smėlio dulkių
• fizinis pasirengimas: paukščius dažniausiai stebėsime vaikščiodami pėsčiomis, vienas pasivaikščiojimas gali trukti kelias valandas. Žygiai bus lengvo ar vidutinio sunkumo. Tačiau bus ir pasirinktinai (t.y. bus galima nedalyvauti) sunkesni žygiai prie Khukho ežero ieškant aukštikalnių paukščių, taip pat Gobi dykumoje
• programa gali būti keičiama dėl valdžios institucijų apribojimų, itin nepalankių oro sąlygų arba kitų nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių
• Mongolijos valiuta – Mongolijos tugrikas (MNT), ~10 000 MNT = ~2.50 EUR

Ką būtina turėti:

• asmens dokumentą (pasą), kuris turi galioti ne trumpiau kaip 6 mėn. po turo
• skrydžių bilietus
• bent minimalų kelionės ir sveikatos draudimą (nelaimingų atsitikimų draudimą)
• patogius žygio batus bei tvirtesniu aulinius žygio batus vaikščiojimui per akmenuotas vietoves ir šlapynes
• aprangą (įskaitant galvos apdangalus) karštiems ir vėsesniems orams. Būtina šilta apranga: šilta vėjo neperpučiama striukė, megztinis, flisiniai džemperiai, termo apatiniai (ilgomis rankovėmis ir kelnės), kepurė, kaklaskarė arba šalikas, pirštinės ir kt. Geriausia dėvėti kelis sluoksnius
• lengvą apsiaustą nuo lietaus
• apsaugas nuo saulės (kepurė, kremas, vazelinas lūpoms ir akiniai nuo saulės)
• nedidelę kuprinę dienos žygiams
• gertuvę vandeniui
• rankšluostį
• prožektorių arba galvos prožektorių su atsargine baterija
• repelentus nuo vabzdžių
• ausų kamštukus dėl naktinių garsų; nakvosime laukinėje gamtoje, kur aplink gyvena laukiniai žvėrys
• žiūronus (jei neturite, galime išnuomoti)
• „ziploc“ plastikinius maišus apsaugoti dokumentus, pinigus, žiūronus ir kt. nuo drėgmės, smėlio ir dulkių
• būtinus medikamentus ir higienos reikmenis

Ką rekomenduojame turėti:

• fotoaparatą
• monoklį
• išorinę bateriją (power bank)
• paukščių pažinimo vadovą „Birds of Mongolia”
• žvėrių pažinimo vadovą „A field guide to the mammals of Mongolia” (trečias leidimas)