2025 rugsėjo 27-28

Netoli Lietuvos plyti ypatinga vieta, kur susiduria dviejų vandenų – Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangos. Čia prieš akis atsiveria begalinis horizontas, todėl iš to paties taško ryte galima pamatyti saulėtekį, o vakare – saulėlydį. Kasmet rudenį šią vietą aplanko migruojantys paukščiai. Šimtai! Tūkstančiai jų!
 
Tai – Kolkos ragas. Kadaise ši vandens, smėlio ir vėjų sukurta vieta buvo naudojama kariuomenės, aplink ją buvo nemažai apleistų kaimų, o šiandien ji traukia paukščių stebėtojus iš visos Latvijos ir kitų kraštų. Į šį laukinės gamtos kampelį su mumis kviečiame keliauti rugsėjo pabaigoje, kai paukščių migracija į pietus pasiekia kulminaciją.

Kolkos ragas (Raimond Klavins nuotrauka)

Dviejų dienų turo maršrutas drieksis nuostabiomis Latvijos ežerų pakrantėmis, slėpiningų pelkynų pažintiniais takais, plačiomis paežerių ganyklomis, pajūrio kopomis iki pat garsiojo rago, kuris rudenį tampa saugiu uostu sparnuočiams.
 
Čia mėgsta leistis ir ilsėtis juodkrūčiai, islandiniai, lenktasnapiai, jūriniai, mažieji ir Teminko bėgikai. Taip pat smiltinukai, laplandiniai ir paprastieji griciukai, gaidukai, akmenės, įvairių rūšių kirai, jūriniai ereliai, paukštvanagiai, lingės, suopiai, būriai mažųjų skrajūnų. Čia jie leidžiasi pailsinti sparnų ir pasistiprinti, todėl susidaro išskirtinės sąlygos jais pasigrožėti.

Juodkrūčiai bėgikai (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Tiesa, kol pasieksime Kolką, pirmąją turo dieną dar aplankysime ne ką mažiau įspūdingas mūsų kaimyninės šalies vietas. Pirmoji iš jų – Kemerių nacionalinis parkas. Ši daugiau nei 380 kvadratinių kilometrų užimanti teritorija – daugybės žvėrių, paukščių ir augalų namai.
 
Per Kemerių raistą, kuris skaičiuoja net 8000 metų istoriją, yra nutiestas pažintinis takas, kuriuo žygiuodami susipažinsime su pelkių augalija ir pasigrožėsime rudenėjančiu kraštovaizdžiu, kuris geriausiai atsiveria nuo tako pabaigoje įrengtos apžvalgos aikštelės.

Kemerių nacionalinis parkas

Žinoma, pagrindinis mūsų tikslas bus pamatyti kuo daugiau paukščių. Šią vietą – ypač pelkėje telkšančius ežerėlius – mėgsta migruojančios žąsys (tundrinės, baltakaktės), antys (kuoduotosios, rudagalvės, kryklės, cyplės), gulbės giesmininkės, baltieji ir pilkieji garniai, nendrinės lingės, jūriniai ereliai. Apie visas rūšis gidai papasakos plačiau, supažindins su jų gyvenimo ypatumais ir pamokys, kaip atskirti kartais vienas į kitą labai panašius paukščius.

 Baltakaktės žąsys (Mariaus Karlono nuotrauka)

Popiet patrauksime prie kitų nacionalinio parko įžymybių – lagūninės kilmės Kanierio ir Engurės ežerų. Šie seklūs vandens telkiniai yra labai svarbūs paukščiams visais metų laikais. Prie Kanierio stebėta daugiau nei 200 sparnuočių rūšių (Latvijoje iš viso registruota 342 rūšys), o lankantis prie Engurės įmanoma pamatyti beveik visas Latvijoje rastas migruojančių paukščių rūšis.

Kanierio ežero pažintinis takas

Kanieris yra įtrauktas į paukščiams svarbiausių Europos vietų sąrašą, o Engurės ežero teritorijoje įkurtas ornitologinis rezervatas ir Latvijos mokslų akademijos Biologijos instituto Ornitologijos laboratorijos bazė.

Engurės ežere yra trys paukščių stebėjimo bokšteliai, iš kurių geriau apžiūrėsime ežero platybes ir čia besiilsinčius vandens paukščius – antis, žąsis, gerves, nendrynuose galbūt pavyks pamatyti gražiąsias ūsuotąsias zyles ir tulžius bei išgirsti į šiltesnius kraštus išsiruošusios ilgasnapės vištelės žvygčiojimą.

 Ūsuotoji zylė (Alberto Skirpsto nuotrauka)

Kartu šis ežeras garsėja ir šalia jo plytinčiomis ganyklomis, kur laisvai ganosi daugiau nei 30 galvijų – kalninės karvės, šarlotės ir pilkosios alpių karvės, o taip pat raitinių arklių veislės žirgai.

Prie Engurės ežero

Netoliese esančio Mėrsrago kaimo pievose galbūt išvysime ir labai retą veislę – mėlynąsias Latvijos karves. Šios tik Latvijai būdingos karvutės, kurios nebijo nei šalčio, nei lietaus, nei vėjo, yra kilusios nuo Kuržemės pakrantės ir šiuo metu yra arti išnykimo ribos.

 Karvutės (Alberto Skirpsto nuotrauka)

Nakvynei apsistosime vos keliasdešimt kilometrų nuo pagrindinio turo taško – Kolkos rago. Nieko nelaukę skubėsime ilsėtis, kad kitos dienos rytą pilni jėgų galėtume tyrinėti visą teritoriją.
 
Migruojančių paukščių stebėjimą pradėsime anksti ryte, dar saulei nepatekėjus. Skubėsime į Kolkos ragą ir pasinersime į sparnuočių pasaulį. Rytinis laikas – geriausias norint išvysti būrius žvirblinių paukščių, plasnojančių pietų kryptimi, retas jūrines rūšis, besisupančias ant bangų, tilvikus, kurie bėginėja smėlėta pakrante, bei akylus plėšrūnus, kurie neatsisako progos paskanauti lengvo grobio, todėl rudenį visada seka iš paskos migruojantiems sparnuočiams. Vieni iš tokių – vikrūs paukštvanagiai ir už juos dar greitesni sakalai keleiviai.

Smiltinukai (Mariaus Karlono nuotrauka)

Keliaudami paplūdimiu palei baltas kopas papasakosime daugiau apie migracijos fenomeną, pro monoklius stebėsime toliau jūroje esančius paukščius (juodakaklius narus, mažuosius kirus, juodąsiais antis, nuodėgules) ir atidžiai dairysimės retenybių, kurių ši vieta visada būna paruošusi. Pavyzdžiui, smailiauodegių plėšikų.

Laplandinis griciukas (Mariaus Karlono nuotrauka)

Po žvalgytuvių Kolkos rage palei Baltijos pakrantę patrauksime prie lagūninės kilmės Liepojos ežero ir netoli jo besidriekiančių Nycos laukų. Didžiąją ežero dalį užima ornitologinis draustinis, todėl čia visais metų laikais netrūksta paukščių. Rudenį ežere mėgsta apsistoti vandens paukščiai, grobio dairytis plėšrūnai, nendrėse slapstytis migruojantys nendrynų paukščiai – didieji baubliai, ūsuotosios zylės, nendrinės vištelės ir kt. 

Paukštvanagis (Mariaus Karlono nuotrauka)

Jei Lietuvoje geriausias vietas paukščiams stebėti su mumis jau išmaišėte arba jeigu dar nė karto nesimėgavote ornitostogomis, šis turas po rudenėjančią Latvijos pajūrio laukinę gamtą tikrai perbraižys jūsų gamtos pažinimo ribas.

Kolkos ragas

Programa:

Pirmoji diena
 
05:00 – išvykstame iš Vilniaus pro Kauną
10:00 – atvykstame į Kemerų nacionalinį parką
13:00 – pietūs kavinėje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai)
14:30 – paukščių stebėjimas prie Kanierio ežero
17:30 – Engurės ežeras ir aplinkinės ganyklos
19:30 – vakarienė kavinėje Ruojoje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai)
21:30 – kelionė į nakvynės vietą netoli Kolkos rago
 
Antroji diena
 
06:00 – pusryčiai kavinėje
07:00 – atvykstame prie Kolkos rago
07:30 – tekančios saulės pasitikimas, paukščių migracijos stebėjimas
08:30 – pasivaikščiojimas pajūriu stebint tilvikinius ir jūros paukščius
10:30 – pajudame į Liepoją
13:00 – pietūs Liepojoje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai)
14:00 – paukščių (žąsų, ančių, tilvikų ir kt.) stebėjimas prie Liepos ežero ir Nycos laukuose
17:30 – pajudame į Vilnių pro Palangą ir Klaipėdą
19:00 – vakarienė kavinėje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai)
22:30 – pasiekiame Vilnių

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.
 
Turas gali būti atšauktas, jei likus 3 dienoms iki turo pradžios susirinks mažiau nei 10 dalyvių.

Kaina:

• 255 EUR vienam asmeniui vykstant savo transportu ir gyvenant vienviečiame kambaryje
  (240 EUR vienam asmeniui gyvenant dviviečiame kambaryje, jei vykstate dviese)
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 55 EUR / asmeniui
• žiūronų nuoma + 9 EUR / vnt.
• monoklio nuoma + 30 EUR / vnt.

Į turo kainą įskaičiuota:

• dvi dienos su gamtos gidu – mokslinių žinių ir įdomių istorijų sukaupusiu profesionaliu ornitologu;
• paukščių stebėjimo monoklis, pro kurį stebėsime toliau esančius paukščius;
• nakvynė su pusryčiais ekonominiame viešbutyje;
• saugomų teritorijų lankytojų bilietai;
• paukščių sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis;

Pasirūpinti:

• žiūronais (juos būtina turėti kiekvienam turo dalyviui, o jei neturite savo – galite išsinuomoti iš mūsų rezervuodami turą);
• tinkama apranga (šiltais, neperpučiamais, neperšlampamais drabužiais);
• žygio batais (per dieną nueisime iki 10 km įvairiais paviršiais); guminiais batais, jei prieš turą informuosime, kad jie bus reikalingi;
• geriamu vandeniu, karštais ir gaiviaisiais gėrimais, papildomais užkandžiais;
• asmens tapatybės dokumentu;
• klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Rekomenduojame:

• išsinuomoti monoklį, jei paukščius stebite ne pirmą kartą ir mokate juo naudotis, bet neturite asmeninio; nepaisant to, kad monoklį turės gidas, papildomas monoklis palengvins ir praturtins paukščių stebėjimą, suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų.
• priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų turėti apsaugas nuo saulės (kremas, akiniai), vėjo ir lietaus, priemones apsisaugoti nuo vabzdžių.