2025 liepos 26

Kaip atrodo sengirės pasaulis? Kokios retos paukščių rūšys čia gyvena? Kokie žvėrys slapstosi žmogaus nepaliestose tankynėse? Kokių rūšių augalai, samanos ir grybai auga ant miško paklotės? Kokie gamtos dėsniai ir įstatymai sengirėje galioja? Viską sužinosite keliaudami po seniausią ir biologinės įvairovės požiūriu vieną iš vertingiausių Lietuvos miškų – Punios šilą, kuriame aptinkama net 115 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų nykstančių augalų, grybų, samanų, kerpių, žinduolių ir paukščių rūšių. 

Ąžuolų pavėsyje

Žygiuodami susipažinsite su dinamiška Punios šilo struktūra, pabūsite šimtamečių ąžuolų pavėsyje, išvysite brandžius drevėtus medžius, teikiančius prieglobstį retoms žvėrių ir paukščių rūšims, senus virtuolius, tampančius maistu ir namais tūkstančiams mikroorganizmų, išgirsite istorijų apie slėpiningą sengirės pasaulį, jo sudėtingas ekosistemas ir sužinosite, kodėl būtina išsaugoti senuosius miškus.

Taurusis elnias (nuotrauka Renato Jakaičio)

Kadaise žemiau Birštono abipus Nemuno krantų plytėjo plačios girios, kuriose lietuviai priešus klaidindavo, ąžuolus garbindavo ir maistu apsirūpindavo. Vis tik iki šių dienų išliko tik 19 km Nemuno kilpos apglėbta, it nuo žmogaus kirvio saugoma – Punios šilo giria.

Paprastasis grambuolys (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Deja, bet ir Punios šilas visiškai neišvengė destruktyvaus žmonių požiūrio į gamtą, todėl nedidelė dalis šio miško ekosistemos pažeista šiuolaikinio ūkininkavimo, tačiau didžiojoje šilo teritorijoje vis dar plyti pirmykštis, sveikas miškas. Vertingiausia šilo dalis – rytinėje pusėje esantis rezervatinis, 457 ha miško plotas, kuriame draudžiama bet kokia žmogaus veikla ir lankymasis. Tačiau ir aplink rezervatą esančios draustinio teritorijos medynai itin vertingi, čia augantys 400-600 metų amžiaus ąžuolai mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, o 200 metų dangų remiančios pušys nepalieka abejingų tarp jas reginčių. 

Juodasis gandras (nuotrauka Renato Jakaičio)

Ne tik istorine ar estetine verte ši žymi vieta dvelkia, tikroji ir didžiausia šių dienų Punios šilo vertė – gamtinė. Punios šile dėl gausaus kiekio negyvos medienos ir brandžių drevėtų medžių apstu saugomų rūšių. Čia sutinkama net 115 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų nykstančių augalų, grybų, samanų, kerpių, žinduolių ir paukščių rūšių.

Taurinis žvakidėlis (Henri Koskinen nuotrauka)

Programa:

06:00 – išvykstame iš Vilniaus
07:00 – atvykstame į Punios šilo draustinį
13:00 – pietų piknikas
16:00 – išvykstame į Vilnių

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.
 
Turas gali būti atšauktas, jei likus 3 dienoms iki turo pradžios susirinks mažiau nei 9 dalyviai.

Kaina:

• 135 EUR vienam asmeniui vykstant savo transportu
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 15 EUR / asmeniui
• žiūronų nuoma + 9 EUR / vnt.

Į turo kainą įskaičiuota:

• diena su gamtos gidu – mokslinių žinių ir įdomių istorijų sukaupusiu gamtininku;
• saugomų teritorijų lankytojų bilietai;
• 7 EUR nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti:

• žiūronais (juos būtina turėti kiekvienam turo dalyviui, o jei neturite savo – galite išsinuomoti iš mūsų rezervuodami turą);
• tinkama apranga;
• žygio batais (per dieną nueisime iki 10 km įvairiais paviršiais); guminiais batais, jei prieš turą informuosime, kad jie bus reikalingi;
• geriamu vandeniu, karštais ir gaiviaisiais gėrimais, užkandžiais;
• asmens tapatybės dokumentu;
• klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Rekomenduojame:

• priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų turėti apsaugas nuo saulės (kremas, akiniai), vėjo ir lietaus, priemones apsisaugoti nuo vabzdžių;