Paukščių uostas – Kolkos ragas

2024 rugsėjo 28-29

Netoli Lietuvos plyti ypatinga vieta, kur susiduria dviejų vandenų – Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangos, kur prieš akis atsiveria begalinis horizontas, o rudenį ją aplanko migruojantys paukščiai. Šimtai, tūkstančiai jų! Tai – Kolkos ragas Latvijoje. Kadaise ši vandens, smėlio ir vėjų sukurta vieta buvo naudojama kariuomenės, aplink ją buvo nemažai apleistų kaimų, o šiandien ji traukia paukščių stebėtojus iš aplinkinių šalių. Į šį laukinės gamtos kampelį su mumis kviečiame keliauti rugsėjo pabaigoje, kai paukščių migracija į pietus pasiekia pačią kulminaciją.


Belovežo girios glūdumoje – Lenkija

Balandžio 20-21 (grupė pilna)

Birželio 1-2 (grupė pilna)

Birželio 15-16 (vietų yra)

Šimtamečiai ąžuolai, menantys karalių ir kunigaikščių laikus. Didžiausi Europos gyvūnai stumbrai, klajojantys girios paunksmėse. Tamsūs eglynai, kuriuos mėgsta gausios šernų šeimynos, lūšys, vilkai ir miškų vištelės jerubės. Drėgni juodalksnynai, šaknis įmerkę į gyvybės pilnas pelkes ir upelius – tikrą oazę bebrams ir juodiesiems gandrams. Saulės nušviesti skroblynai ir beržynai, tauriųjų elnių ir briedžių šventovė, ir sausi pušynai, kuriuose peri kurtiniai, lututės, lėliai, skėtsakaliai. Šis dviejų diennų turas – unikali galimybė pamatyti ir patirti seniausią ir didžiausią Europos girią – Belovežą. 


Biebžos slėnio šlapynės – Lenkija

2024 gegužės 4-5

Netoli Lietuvos sienos plytinti Biebža – lyg burtažodis kiekvienam gamtos mylėtojui. Jį ištarus prieš akis atsiveria į horizontą besidriekiantis Bebros upės slėnis, mozaikiškai išraižytas bebrų kanalais, įspūdingi šlapynių plotai, kuriuos supa drėgni juodalksnynai, užliejamos sodriai žalios pievos, žmogaus žingsnių nepatyrusios aukštapelkės ir sausi, bet gyvybės pilni pušynai. Šis dviejų dienų turas – išskirtinė galimybė patirti tai, ką geriausio, įdomiausio ir rečiausio gali pasiūlyti didžiausias kaimyninės šalies nacionalinis parkas.


Pavasaris Kaukaze – Sakartvelas

2022 birželio 1-11

Sakartvelas leidžia patirti kerinčio grožio kalnų didybę su plėšriosiomis avėdromis danguje, pasivaikščioti stepėmis su gazelėmis, šakalais ir sausumos vėžliais, virš galvos ratus sukant čia perintiems grifams, pasigrožėti upių išraižytais kanjonais, išsimaudyti Juodojoje jūroje su delfinais, stebėti milijoninę plėšriųjų paukščių migraciją prie Batumio, paragauti iš kalnų šaltinių trykštančio mineralinio vandens Boržomio mieste, išsimaudyti karštose versmėse ir po dienos įspūdžių susipažinti su tuo, kuo kartvelai labiausiai didžiuojasi – seniausiomis pasaulyje vyndarystės tradicijomis, turtingo skonio vynais ir užstalės papročiais.