2025 birželio 21

Šiltos ir ilgos birželio dienos – idealus metas leistis į nuotykį Kauno pašonėje. Nors Laikinąją sostinę supančios teritorijos iš pirmo žvilgsnio ganėtinai urbanizuotos, tačiau pavažiavus nuo miesto vos 20 minučių galima džiaugtis laukinės gamtos glūduma ir stebinančia paukščių gausa. Kur lankysimės ir kokių paukščių bei sparnuotų retenybių ten ieškosime?

Raudongalvė sniegena (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Žiemkelio miške – jerubių, uldukų ir paprastųjų purplelių. Pievose – griežlių, putpelių ir pempių. Krūmynuose bandysime išgirsti, kaip „nice to meet you“ kartoja raudongalvės sniegenos, o maisto atsargas slepia paprastosios medšarkės. Šilavoto žuvininkystės tvenkiniuose lauks kragai, antys, baubliai, nendrinės lingės, ūsuotosios zylės ir remezos. Smėlio salose – kirai, žuvėdros ir tilvikai. Viena diena dovanõs susitikimą su paukščiais, kurie namus randa visai šalia didmiesčio.

Paprastasis purplelis (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Išvyką pradėsime ankstyvą rytą. Paukščiai bunda dar ketvirtą valandą ryto, bet mes su jais ankstumu nesivaržysime – jau rasai apdžiūvus, pajudėsime iš Kauno ir netrukus pasieksime Žiemkelio mišką, kur bandysime susikaičiuoti kuo daugiau miško paukščių: miškinių kalviukų, pečialindų, musinukių, devynbalsių, zylių, genių, jerubių, uldukų ir retų karvelių – paprastųjų purplelių. 

Margasparnė musinukė (Mariaus Karlono nuotrauka)

Vėliau patrauksime per Žiemkelio pievas. Ši nors ir stipriai žmogaus rankų sužalota šlapynė yra viena vertingiausių Kauno pašonėje slūgsančių šlapžemių. Pavasarinės paukščių migracijos metu, kai vanduo šioje vietoje būna pakilęs ir išsiliejęs iš melioracijos kanalų, Žiemkelio pievos trumpam pavirsta į nedidelę paukščių oazę – poilsio stotelę migracijos metu.

Paprastoji pempė (Simono Minkevičiaus nuotrauka)

Pievose leidžiasis antys, tilvikiniai paukščiai, vištelės, medžioja pelėdos ir plėšrieji paukščiai. Tačiau ir pasibaigus migracijai Žiemkelio pievos išlieka svarbi sparnuočių perimvietė. Jose galima aptiki didžiuosius baublius, švygždas, pievines linges, tetervinus, stulgius, perkūno oželius, brastinius tilvikus, mėlyngurkles, o iš pievas supančių girių atskrenda juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai ir vapsvaėdžiai. Paukščių čia apstu, beliks tik juos surasti, o tam reikės įveikti 6 km žygį. Žygiuosime ir stebėsime paukščius šiose pievose ir jas supančiuose miškuose. Vien keliaujant šiuo maršrutu kartais pavyksta užfiksuoti apie 60 paukščių rūšių.

Mažasis erelis rėksnys (Mariaus Karlono nuotrauka)

Ištyrinėję Žiemkelio pievas ir miškus, grįšime į automobilius ir keliausime į antrąjį mūsų dienos tikslą – Šilavoto žuvininkystės tvenkinius. Teritorija gerai žinoma ornitologams dėl savo svarbos migruojantiems ir čia perintiems sparnuočiams. Todėl papiknikavę leisimės tyrinėti šių vandens telkinių ir juose sutinkamų paukščių. Šiuose tvenkiniuose pasistengsime surasti jūrinius erelius, gulbes giesmininkes, juodakaklius kragus ir dar aibe kitų vandens ir nendrynų paukščių.

Dryžgalvė kryklė (Simono Minkevičiaus nuotrauka)

Vėliau patrauksime link toliau nuo Kauno esančių Nemuno salų ties Prienais. Kad užpildytume dienos sąrašą kuo įvairesniais sparnuočiais, prie miško, šlapynių, pievų, vandens ir nendrynų paukščių mums dar trūks kolonijinių ir upių salose perinčių sparnuočių. O būtent tokių paukščių koloniją galima rasti saloje ties Prienais. Čia įsikūrusi gausi rudagalvių kirų kolonija, o salos pakraščiuose peri upinės ir retos mažosios žuvėdros. Taip pat čia sutinkami smaragdiniai tulžiai, raudonkojai tulikai, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, didieji dančiasnapiai, klykuolės ir kiti sparnuočiai.

Upinis kirlikas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Pasigrožėję salų gyventojais, dar užsuksime prie Išlaužo žuvininkystės tvenkinių, kur stebėsime antis, baltuosius garnius, medžiojančius jūrinius erelius ir ieškosime nuleistų tvenkinių dumble besimaitinančių tilvikų – raudonkojų ir žaliakojų tulikų, krantinių tilvikų.

Pailsę ir nelaukdami sutemų vakarop pajudėsime į Vilnių per Kauną.

Paukščių stebėtojai prie Nemuno salų (Mariaus Karlono nuotrauka)

Programa:

05:00 – išvykstame iš Vilniaus per Kauną
07:00 – Žiemkelio miškas ir pievos
12:00 – Šilavoto žuvininkystės tvenkiniai ir piknikas
16:00 – Nemuno salos ties Prienais
17:30 – Išlaužo žuvininkystės tvenkiniai
18.30 – grįžimas į Vilnių per Kauną

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 metų amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.
 
Turas gali būti atšauktas, jei likus 3 dienoms iki turo pradžios susirinks mažiau nei 9 dalyviai.

Kaina:

• 135 EUR vienam asmeniui vykstant savo transportu
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 20 EUR / asmeniui
• žiūronų nuoma + 9 EUR / vnt.
• monoklio nuoma + 30 EUR / vnt.

Į turo kainą įskaičiuota:

• diena su gamtos gidu – mokslinių žinių ir įdomių istorijų sukaupusiu profesionaliu ornitologu;
• paukščių stebėjimo monoklis, pro kurį stebėsime toliau esančius paukščius;
• paukščių sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis;
• 7 EUR nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti:

• žiūronais (juos būtina turėti kiekvienam turo dalyviui, o jei neturite savo – galite išsinuomoti iš mūsų rezervuodami turą);
• tinkama apranga (šiltais, neperpučiamais, neperšlampamais drabužiais);
• žygio batais (per dieną nueisime iki 10 km įvairiais paviršiais); guminiais batais, jei prieš turą informuosime, kad jie bus reikalingi;
• geriamu vandeniu, karštais ir gaiviaisiais gėrimais, papildomais užkandžiais;
• asmens tapatybės dokumentu;
• klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Rekomenduojame:

• išsinuomoti monoklį, jei paukščius stebite ne pirmą kartą ir mokate juo naudotis, bet neturite asmeninio; nepaisant to, kad monoklį turės gidas, papildomas monoklis palengvins ir praturtins paukščių stebėjimą, suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų.
• priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų turėti apsaugas nuo saulės (kremas, akiniai), vėjo ir lietaus, priemones apsisaugoti nuo vabzdžių.