2024 gegužės 4

Gegužę medžiai pasidabinę šviežiausiais lapeliais, pievos vešliai sužaliavusios ir pasipuošusios pirmaisiais žiedais, o visos pakrūmės skamba nuo sugrįžusių giesmininkų paukščių. Jei norite įsimylėti gyvenimą ar bent jau gamtą iš naujo – tai laikas, kada reikia keliauti. O kur geriau keliauti, jei ne į svetingą, visada laukiančią ir kiekvieną sveikinančią Dzūkiją!

Dzūkiška pirkia

Dzūkija – vienas iš 5 Lietuvos etnokultūrinių regionų, apimantis didžiąją dalį Pietų Lietuvos. Neretai šis kraštas vadinamasDainava, kuri nuo žilos senovės buvo siejama su jotvingių  ir senovės lietuvių gyventomis žemėmis.

Dzūkijos pušynas

Dar viduramžiais dabartinės Dzūkijos teritorijoje plytėjo lig horizonto besidriekiančios sengirės, tik kur ne kur prakiurdytos dūmojančių šilinių dzūkų kaimų, skaidriavandenių upių slėnių ir rūko marškom užklotų pelkynų. Miškai vietiniams gyventojams per amžius teikė prieglobstį sunkiausiais etapais: badmečiu – pamaitindavo, ištroškusį – pagirdydavo,  speige – sušildydavo, perkaitusį – atvėsindavo, puolant priešui – šiuos paklaidindavo. Todėl miškas dzūkų gyvenime visuomet užėmė garbingą vietą, buvo globojamas ir saugomas.

Rytas prie Merkio ir Nemuno

Dzūkijos nacionalinis parkas yra didžiausias iš šio tipo saugomų teritorijų Lietuvoje, užimantis net 58519 ha plotą. Dainavos girios pušynai yra padengę žemynines kopas ir upių slėnius. Galėtum pagalvoti, kad ši monotoniška šilų skraistė niekuo neypatinga, bet iš tiesų po ja slypi labai savitas ir turtingas gamtos pasaulis. Kartu su į pušynus įsiterpusiomis užliejamomis ir žemyninėmis pievomis, aukštapelkėmis ir žemapelkėmis, smėlio kopomis ir srauniomis upėmis tai daugelio retų augalų bei gyvūnų buveinės.
 
Ši teritorija yra ir viena iš nedaugelio Europoje su dar gyvu tradiciniu etnokultūriniu kraštovaizdžiu. Miškų glūdumoje pasislėpusius kaimelius supa nedidelių laukų ir pievų bei ganyklų mozaika. Ganomi slėnių šlaitai, įvairaus drėgnumo paupių pievos bei žemapelkės, dėl žmogaus veiklos atsivėrę smėlynai yra labai svarbūs atvirų buveinių augalų ir gyvūnų rūšims, per šimtmečius prisitaikiusioms prie ekstensyvios ūkinės veiklos.

Geltonskruostis žaltys

Dzūkijos nacionaliniame parke stebėta 200 sparnuočių rūšių, iš jų 39 yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Didžioji nacionaliniame parke sutinkamų paukščių rūšių dalis, net 142, peri, o 51-a užklysta pavasarinių ar rudeninių migracijų metu. Žinoma, Dzūkija labiausiai traukia savo egzotinės išvaizdos sparnuočiais – žalvarniais ir kukučiais, tačiau dideliuose pušynų plotuose gausu ir žvirblinių paukščių: kikilių, margasparnių musinukių, kuoduotųjų zylių, juodųjų, amalinių ir giesmininkųstrazdų.

Kirtavietėse, retmėse ir laukymėse sutinkami miškiniai kalviukai, lygutės, lėliai, tetervinai. Taip pat miškuose gausu genių, kurių dažniausi yra pilkosios, žaliosios ir juodosios meletos bei didieji margieji geniai. Senesniuose ir nuošaliau augančiuose medynuose gyvena juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, juodieji pesliai, vapsvaėdžiai, jūriniai ereliai, kurtiniai. Danguje kartais pasiseka pamatyti net retojo gyvatėdžio sparnų mostus.

Mažasis erelis rėksnys

Šio turo metu atskleisime įdomiausias Dzūkijos gamtines vertybes. Saulė kyla anksti, o su ja bunda ir paukščiai, todėl į Dzūkiją vyksime anksti ryte. Išjudėję iš Vilniaus, keliausime tiesiai į dainomis ir legendomis apipintą Raigardo slėnį (būtina su savimi turėti asmens tapatybės kortelę ar pasą).

Machaonas

Raigardo slėnyje plėtojama tradicinė žemdirbystė, ganomos ar šienaujamos pievos. Rytinėje jo dalyje ošia Beržalapio miškas, kurio pašonėje įsikūręs Švendubrės gatvinis kaimas. Ypatingos vertės šiai teritorijai suteikia pievose slūgsančios eutrofinės Nemuno senvagės. Nors ši teritorija visiškai greta Druskininkų kurorto, tačiau dėl buveinių įvairovės šioje oazėje registruota apie 160 paukščių rūšių. Čia lankydamiesi stebėsime ir klausysimės tilvikinių, atviro kraštovaizdžio, krūmynų bei miško paukščių, o pagrindiniu tikslu taps Dzūkijos smėlynų puošmena – kukutis, kuris savo kuodu puošia kone kiekvieną Dzūkijos kaimą.

Kukutis (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)

Jau įdienojus, sugriūsime Nemuno pakrantėje, ir čia pat, ant žolės, surengsime pietų pikniką. Trumpos atokvėpio pertraukėlės metu virš galvų dairysimės šilto oro srovėse sklandančių paprastųjų suopių, vapsvaėdžių, peslių, skėtsakalių, jūrinių erelių, nendrinių ir pievinių lingių bei paukštvanagių.

Pievinė lingė

Po žygio Raigardo slėnyje važiuosime link Musteikos kaimo, bet pakeliui dar sustosime Kabelių pievose. Miškų apsuptyje tekanti Grūda su aplink ją plytinčiomis Kabelių pievomis ir laukais yra tarsi oazė čia gyvenantiems sparnuočiams. Šioje vietoje dairysimės medžiojančių mažųjų erelių rėksnių, vapsvaėdžių, nendrinių ir pievinių lingių, o apžvelgę elektros laidus, ieškosime ant jų tupinčių plėšriųjų medšarkių.

Paprastoji medšarkė

Iš Kabelių patrauksime gilyn į girias ir aplankysime etnografinį Musteikos kaimą, kuriame prieš šimtą metų mokytojavo Lietuvos gamtosaugos pradininkas prof. Tadas Ivanauskas. Vaikščiodami smėlėtais keliukais išraižytu kaimu, grožėdamiesi dzūkiškomis pirkiomis, lėtu ir ramiu dzūko gyvenimu, ieškosime kaime aptinkamų raudonkojų tulikų, kukučių, volungių, svilikų, mažųjų ir margasparnių musinukių, žaliųjų meletų ir net baltnugarių genių. O gal net patį gyvatėdį čia pavyks išvysti!

Gegutė

Pasisėmę istorinių Dzūkijos kerų, keliausime į Zervynas. Aplink vieną iš srauniausių Dzūkijos upių – Ūlą – įsikūręs kaimas alsuoja dzūkišku tikrumu ir jaukumu. Grožėdamiesi Ūlos slėnyje rymančiomis medinėmis pirkelėmis, šimtamečiais ąžuolais, uosdami pušynų kvapą žvalgysimės čia sutinkamų tulžių, ilgauodegių zylių, kukučių, dagilių bei kitų sparnuočių.

Žalvarnis (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)

Dzūkija visuomet nustebina, todėl net neabejojame, kad šiame ture patirsime ir tai, ko aprašyti neįmanoma – įkvėpsime pilnus plaučius ir sielą dzūkiško paprastumo, sumišusiu su tyriausiu pušynų kvapu. Net jei Dzūkijoje keliavote ne kartą, garantuojame, kad paukščiai privers pamatyti šį kraštą dar neregėtu kampu.

Žydinčios pievos

Programa:

04:30 Išvykstame iš Vilniaus.
6:00 Paukščių stebėjimas Raigardo slėnyje.
12:00 Pietų piknikas ir popietinis poilsis.
14:30 Paukščių stebėjimas Kabeliuose.
15:30 Paukščių stebėjimas etnografiniame Musteikos kaime.
18:00 Paukščių stebėjimas etnografiniame Zervynų kaime.
19:00 Išvykstame į Vilnių.
20:30 Vilnius

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• vienam asmeniui vykstant savo transportu – 130 Eur
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 15 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• Pilna diena su gamtos gidu;
• Saugomų teritorijų (nacionalinių, regioninių parkų, draustinių ir kt.) lankymo bilietai;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius.
• 7 Eur nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (jei neturite, rezervuodami turą galėsite išsinuomoti);
• Žygio batais (per turą nueisime apie 15 km įvairiais paviršiais);
• Pietų pikniku, papildomais užkandžiais ir gėrimais;
• Teigiamu nusiteikimu ir pasirengimu įvairioms oro sąlygoms;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika!

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės.