2024 liepos 13

2024 liepos 14

Šilta liepos diena. Aukštapelkės pakraštys. Saulės apšviestoje miško aikštelėje, samanose, šildosi rečiausia Lietuvos gyvatė – lygiažvynis žaltys. Tolėliau, kur drėgniau, ant žolių kupsto susirangęs varlės tyko jo pusbrolis geltonskruostis žaltys. Šalia tyliai sušnypščia ir urvelyje pasislepia angis – vienintelė nuodinga mūsų krašto gyvatė. O pamiškėje, ant įkaitinto akmens, vidudienio šiluma mėgaujasi vikrusis driežas.

Vasara pušyne (Mariaus Karlono nuotrauka)

Visi šie gražuoliai – tik dalis Lietuvos gyvačių ir roplių, vadinamųjų žvynaroplių. Juos galima sutikti keliaujant po sausus pušynus, žygiuojant kalvotomis miškų aikštelėmis, aplankant kirtavietes ir tyrinėjant aukštapelkių pakraščius. Tačiau juos sutikti pavyksta tikrai ne kiekvienam. Norint pamatyti ir iš arčiau apžiūrėti gyvatę ar driežą, reikia specifinių žinių ir įgūdžių. Todėl šiame unikaliame ture lydės Džiunglių Žmogumi save vadinantis egzotinių gyvūnų specialistas ir gidas – Gerardas Paškevičius.

Geltonskruostis žaltys (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Kartu su gidu aplankysite ne kiekvienam žmogui prieinamų vaizdingų gamtos kampelių, čia ieškosite gyvačių ir driežų, juos aptikę – su gido pagalba ir laikantis visų taisyklių – galėsite apžiūrėti iš arčiau. Gidas išsamiai apie kiekvieną papasakos, pateiks įdomių ir negirdėtų faktų apie jų biologiją ir ekologiją, kylančias grėsmes.

Gyvačių ir driežų stebėjimo ir pažinimo turas vyks vaizdingame Dzūkijos nacionaliniame parke. Per vieną dieną aplankysime net kelias skirtingas buveines, kurias yra pamėgę mūsų krašto žvynaropliai.

Čepkelių raisto pakrašty (Mariaus Karlono nuotrauka)

Iš ryto, kai saulė jau pradeda šildyti žemę, aplankysime Marcinkonių apylinkes. Čia ieškosime gyvavedžių driežų, mėgstančių labai skirtingas buveines – aukštapelkes, žemapelkes, ežerų ir upių pakraščius, durpynus, viržynus ir net kopas. Kartu jie prisitaiko prie labai skirtingų gyvenimo sąlygų: temperatūrų, drėgmės, aukščio parametrų. Tai Lietuvos vieninteliai driežai, kurie gali jauniklius atsivesti tiek pilnai išsivysčiusius, tiek dėti kiaušinius ir leisti jiems vystytis savarankiškai.

Gyvavedis driežas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Pirmajame taške ieškosime ir gyvavedžio driežo giminaičio – vikriojo driežo. Tai tvirto, raumeningo kūno sudėjimo roplys. Dažniausiai jie būna pilkos arba smėlio rudumo spalvos, tačiaui poravimosi sezono metu patinų šonai tampa ryškiai žali.

Vikrusis driežas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Kitas driežas, kurio ieškosime, visai nepanašus į driežą – tai trapusis gluodenas. Šis driežas yra bekojis, todėl žmonės jį dažnai painioja su gyvate. Senovės lietuviai dėl smulkiai žvynuotos ir blizgios vario spalvos odos gluodeną vadindavo geležine, varine arba auksine gyvate, o kartais – žėručiu. Gluodenas teikia pirmenybę drėgnoms, vėsioms vietoms, o palankiausios buveinės yra atviri miškai, pievos, smėlynai ir viržynai, todėl tikrai yra tikimybė jį pamatyti.

Trapusis gluodenas (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Nepamiršime ir gyvačių. Žygiuodami akylai dairysimės geltonskruosčių žalčių. Tai vienas dažniausių Lietuvos žvynaroplių, žmonėms puikiai pažįstamas, tačiau sutikti šį senovės lietuvių pasakose, padavimuose ir dainose minimą roplį – visada netikėta ir džiuginanti patirtis.

Geltonskruostis žaltys (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

O štai antrajame turo taške – Čepkelių apylinkėse – leisimės į tikrą nuotykį. Čia pabandysime aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą rečiausią gyvatę – lygiažvynį žaltį. Juos matė tik nedaugelis žmonių, nes tai labai paslaptingi ropliai, daug laiko leidžiantys pasislėpę po žeme urveliuose ar po įvairiomis kerpėmis. Kuo šie žalčiai išskirtiniai? Kodėl Lietuvoje jų tiek mažai? Kur jie gyvena ir kuo minta? Kas pagrindiniai jų priešai? Atskleisime visas jų paslaptis, o jei lydės sėkmė – juos ir pamatysime.

Lygiažvynis žaltys – rečiausias Lietuvos roplys (Gerardo Paškevičiaus nuotrauka)

SVARBU: Kadangi gyvatės ir driežai yra šilumą mėgstantys gyvūnai, turas įvyks tik esant tinkamoms oro sąlygoms – saulėtai ir šiltai dienai. 

PROGRAMA:
 
7:00 –  išvykstame iš Vilniaus;
9:00 – gyvačių ir driežų paieška Marcinkonių apylinkėse;
11:00 – Kastinio ežero pakrantė, geltonskruosčių žalčių paieška;
13:00 – Pietų piknikas prie Kastinio ežero;
14:30 – lygiažvynio žalčio paieškos Čepkelių apylinkėse, pažintis su rezervatu;
18:00 – pajudame namų link;
20:00 – grįžtame į Vilnių.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• Vienam asmeniui vykstant savo transportu – 125 Eur
• Vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 15 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• Diena su žinių ir įdomių istorijų sukaupusiu gyvačių ir driežų ekspertu.
• Saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų) lankymo bilietai;
• 6 Eur nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti patiems:

• Prognozuojamam orui tinkama apranga;
• Žygio batais (nueisime apie 6 km įvairiais paviršiais);
• Pietų pikniku, papildomais užkandžiais ir vandeniu;
• Repelentais nuo uodų;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

 Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 9 žmonės.