2024 gegužės 25-26

Žemaitija – vienas iš penkių Lietuvos etnokultūrinių regionų. Šis kraštas visais laikais galėjo didžiuotis unikalia istorija, ypatingas jis ir dabar. Norint pajusti Žemaitijos išskirtinumą, pakanka pabendrauti su vietiniais žmonėmis, išgirsti jų savitą tarmę ir pakeliauti aplink Žemaitijos nacionaliniame parke tyvuliuojantį Platelių ežerą, dar vadinamą Žemaitijos perlu.

Žemaitijos kalvos ties Babrungėnais

Platelių ežeras yra giliausias, didžiausias ir bene gražiausias ežeras Žemaitijoje – su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostas kalvų virtinių, pasidabinęs miškais. Ežero vandenys skalauja net septynias salas – Pilies, Veršių, Šončelio, Pliksalę, Briedsalę, Ubagsalę ir Gaidsalę, kurios kartu su Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliais yra valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.

Pietinė Platelių ežero dalis (Giedriaus Norvaišo nuotrauka)

Ežerą maitina net septyniolika mažų upeliukų, kurie it gyvybės gyslos papildo jį šviežia energija, o iš ežero išteka tik viena upė – Babrungas. Platelių ežerą suformavusį ledyną mena sykas, reliktinė gėlavandenė žuvis.

Vapsvaėdis (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Be Platelių ežero daugiau nei pusę (54 proc.) Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos užima miškai. Vyrauja ūksmingi eglynai. Didžiausias miškų masyvas plyti nacionalinio parko centrinėje dalyje. Jį sudaro Plokštinės, Paplatelės, Miežlaukio, Liepkalnio, Paburgės miškai. Lapuočių daugiausiai auga Liepijų miške. Čia galima pamatyti brandžių ąžuolų, tačiau nemažą dalį medyno sudaro ir skroblai bei liepos. Nedideliais ploteliais užsilikę brandūs medynai yra gausybės saugomų paukščių ir gyvūnų, grybų ir augalų rūšių namai.

Burgio ir Burgalio ežerai (Giedriaus Norvaišo nuotrauka)

Dėl kalvoto, duburiuoto, miškingo Žemaitijos nacionalinio parko reljefo čia susidarė daug įvairaus dydžio pelkių, kurios užima 9,7 proc. parko teritorijos. Čia galima aptikti ir natūralių, pusiau natūralių bei kultūrinių pievų. Natūralių pievų bendrijos biologinės įvairovės požiūriu pačios vertingiausios.

Kiaulpienėm žydinčios Žemaitijos kalvos

Parko teritorijoje išskirti du gamtiniai rezervatai – Plokštinės ir Rukundžių. Žmonių nelankomuose rezervatuose ramybę randa lūšys ir vilkai, peri nemažai retų rūšių paukščių, tarp jų ir tikslinė saugoma rūšis, miškų vištelė – jerubė.

Uošnos upė

Žemaitijos nacionalinio parko miškų ir atvirų erdvių mozaikoje, tarp telkšančių ežerų ir sruvenančių upelių, tarp kalvų ir pelkių duburių, tarp vienkiemių ir kaimų gyvena apie pustrečio tūkstančio rūšių ir kasmet atrandama vis naujų. Iš jų net apie 130 yra saugomos.

Ilgasnapė vištelė (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Gūdžiuose, pelkėtuose miškuose prieglobstį randa retos paukščių rūšys – juodasis gandras, žuvininkas, vapsvaėdis, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, vištvanagis, skėtsakalis, žvirblinė pelėda, lututė, pilkoji ir juodoji meletos, vidutinis margasis genys, baltnugaris genys, uldukas, paprastasis purplelis, mažoji musinukė, baltabruvis nykštukas.

Pievose, šlapynėse ir vandens telkiniuose taip pat sutinkama ne viena reta paukščių rūšis – rudakaklis, raguotasis, mažasis kragai, didysis baublys, gulbė giesmininkė, pievinė lingė, švygžda, griežlė, ilgasnapė vištelė, lygutė, urvinė kregždė, ūsuotoji zylė ir kt.

Paprastieji purpleliai

Šio turo metu į Žemaitijos nacionalinį parką atvyksime šeštadienį vakare ir nieko nelaukdami pasileisime Paplatelės gamtos taku. Čia klausysimės slankų, didžiųjų baublių dumsėjimo, stebėsime paslaptingų nakties paukščių lėlių tuoktuvinius skrydžius. Po pasivaikščiojimo įskursime stovyklavietėje ant Platelių ežero kranto ir keliausime ilsėtis po žvaigždėtu dangumi.

Skėtsakalis (Gedimino Kuktos nuotrauka)

Gegužės rytai ankstyvi, taigi pakilę ir papusryčiavę pradėsime turą po nacionalinio parko slapčiausias kerteles, aplink Platelių ežerą. Iš pradžių aplankysime Liepijų miško ir Šeirės gamtos takus, kur ieškosime miško paukščių – genių, jerubių, smulkiųjų giesmininkų. Vėliau Babrungėnų laukuose surengsime pikniką ir, ištiesę kojas pienių jūroje, ieškosime plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių, vapsvaėdžių. Čia didelė tikimybė išvysti ir juodąjį gandrą.

Grąžiagalvė

Po pietų aplankysime Barstytalių pelkę – joje peri gulbės giesmininkė, brastiniai tilvikai, sketsakaliai, vapsvaėdžiai, gervės. Pakeliui link Burgio ežero dar sustosime prie Pakastuvos beužankančio ežerėlio, kur galima sutikti rudakaklius ir mažuosius kragus, ilgasnapes višteles, pievines ir nendrines linges.

Žuvininkas neria į ežerą

Paskutinis mūsų turo taškas prieš paliekant Žemaitiją bus Burgio ežeras. Nuostabioje girių ir pelkynų apsuptyje tyvuliuojantis eutrofinis ežerėlis leis mums atsipūsti po ilgos dienos. Nuo kalvos pasigrožėsime kraštovaizdžiu ir apžvelgsime ežerą, kuriame peri raguotieji kragai, švygždos, perkūno oželiai. O intensyviausiai čia dairysimės žuvininko, kuris į Burgio ežerą atskrenda pasigauti žvynuoto grobio.
 
Saulei artėjant link horizonto, kupini žemaitiškų įspūdžių patrauksime sostinės link.

Stebint jerubę Žemaitijos giriose

Programa:

Pirma diena
 
15:00 Išvykstame iš Vilniaus
18:15 Paplatelės pažintinis takas
21:30 Kuriamės nakvynei prie Platelių ežero
 
Antra diena
 
5:45 Pusryčiai ir daiktų pakavimasis
6:30 Rytinis stebėjimas Liepijų miško gamtos take
9:00 Šeirės gamtos takas
11:30 Plėšriųjų paukščių stebėjimas Babrungėnų kalvose ir piknikas
14:30 Barstytalių pelkė
16:30 Pakastuvos ežerėlis
17:30 Burgio ežeras
19:00 Sustosime kavinėje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai)
22:00 Vilnius

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• vienam asmeniui vykstant savo transportu – 145 Eur
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 35 Eur
• užsisakant pusryčių pikniką + 10 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• Para su gamtos gidu;
• Paukščių stebėjimo gidas lankomai teritorijai;
• Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų bilietai;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius;
• 7 Eur nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (galite užsisakyti rezervuodami turą);
• Palapinė, miegmaišis ir kilimėlis bei kitas stovyklavimo inventorius;
• Tinkama apranga (šilti, neperpučiami rūbai);
• Žygio batai (per dieną nueisime apie 10 km įvairiais paviršiais);
• Papildomi užkandžiai (ir maistas, jei neužsisakote pusryčių ir pietų piknikų);
• Klausimai gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Turas gali būti atšauktas jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės.