2024 gruodžio 7

Pasibaigus rudeninei paukščių migracijai, pajūrio miškai ir laukai nutyla, tik krūmynuose sucirpia viena kita zylė, o danguje praskrenda nebent suopis, kranklys, pilkoji varna ar kiras. Į Lietuvą ateina rimties metas ir tęsis iki pat vasario. Tačiau jūroje ir mariose – tikrai ne paukščių štilis. Čia nuo lapkričio mėnesio su kiekviena diena ima daugėti jūrinių paukščių. Nuo mums įprastų iki retų svečių iš tolimosios šiaurės – pingvinais vadinamų alkų ir laibasnapių narūnėlių, juodųjų ančių ir ledinių ančių, nuodėgulių, vidutinių dančiasnapių ir kitų. Šioms sparnuotoms retenybėms šis turas ir skirtas.

2024 sausio 13

Kiekvienais metais Kauno miestas tampa žiemojančių vandens paukščių širdimi. Net ir šalčiausiomis žiemomis dėl Kauno hidroelektrinės veiklos, Nemunas žemiau jos neužšąla, dėl to čia galima stebėti vienas didžiausių žiemojančių vandens paukščių santalkas. Kaunas, nors ir būdamas antru pagal dydį Lietuvos miestu, yra rojus vandens paukščiams, ypatingai žiemą – pro miestą tekantis Nemunas dėl patvankos neužšąla ir sulėtina savo srovę, todėl ramiuose vandenyse mielai ilsisi įvairios ančių rūšys, telkiasi lengvo maisto randantys kirai ir kiti paukščiai, besimėgaujantys žmonių kaimynyste.

Vasario 24 (grupė pilna)

Vasario 25 (vietų yra)

Kai vasaris persirita į antrąją pusę, su kiekviena diena ima daugėti pavasario ženklų. Būtent šiomis dienomis mūsų krašte pasirodo ir pirmieji migruojantys paukščiai. Tai dažniausiai būna vadinamieji artimieji migrantai – gulbės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai vieversiai. Jie žiemoja Vakarų arba Centrinėje Europoje, todėl pajutę šilumos bangą į Lietuvos laukus ir ežerus sugrįžta vos per kelias dienas. Būtent šiems sparnuotiems pavasario šaukliams ir bus skirtas turas. Jų ieškosime ir apie juos papasakosime keliaudami po pirmąją Lietuvos saugomą teritoriją – Žuvintą – ir jo apylinkes, kurios gamtos turtais stebina visais metų laikais.