2024 birželio 29

Vidurvasaris yra puikus laikas pabraidyti žydinčiomis pievomis, pavaikščioti saulės išdegintomis sauspievėmis, apsilankyti ežerų bei pelkių prieigose ir atverti duris į paslapčių pilną gamtos pasaulį. Tai vienintelis mūsų turas, kurio artimiau susipažinsime ne tik su paukščiais, bet ir kitais sparnuočiais – margaspalviais drugeliais ir vikriais laumžirgiais.
 
Šis turas vyks vaizdingame Vištyčio regioniniame parke, garsėjančiame išraiškingomis kalvomis, žmogaus neliestais miškų masyvais, stepinėmis ir šienaujamomis pievomis, rieduliais, iš kurių didžiausias yra Vištyčio akmuo, dviejų valstybių krantus skalaujančiu Vištyčio ežeru ir nuo kalvų atsiverančiais mažesniais – Pakalnių, Grabausko, Baltežerio – ežerėliais.

Išraiškingos Vištyčio kalvos

Per vieną dieną spėsime aplankyti net kelias gamtiniu požiūriu svarbias šio regioninio parko vietas. Kelionė prasidės ryte Vištytgiryje, kur klausysimės rytinių paukščių giesmių. Dar tikrai čiulbės žalioji ir pilkoji pečialindos, melodingą giesmę trauks strazdas giesmininkas ir juodasis strazdas, tarškės karietaitė ir vingriai giedos liepsnelė, o aukštai eglėse nerimaus nykštukai ir zylės. Vaikščiodami miško takeliais jau dairysimės ir bundančių dieninių drugių. Pavyzdžiui, puošniųjų ir kilniųjų vaivų, kurios ypač mėgsta mišrių ir lapuočių miškų pakraščius.

Kilniosios vaivos (Arūno Eismanto nuotrauka)

Išvažiavę iš Vištytgirio, patrauksime į aukščiausią Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalį – Pavištyčio geomorfologinį draustinį ir Vartelių kalvotus laukus. Čia prasidės pažintis su pievų paukščiais ir dieniniais drugiais. Dairysimės ir klausysimės, kaip čepsi kiauliukės, giesmelę traukia geltonosios startos, čirena dirviniai vieversiai, ciksi pieviniai kalviukai ir čeksi paprastosios medšarkės. Užvertę galvas į dangų ieškosime sklandančių mažųjų erelių rėksnių, retųjų vapsvaėdžių ir jūrinių erelių.

Vapsvaėdis

Tuo pačiu gidas su specialiu tinkleliu gaudys drugelius, juos aprodys, išsamiau papasakos apie jų gyvenimo būdą, vystymosi stadijas, supažindins su rūšimis ir padės jas atskirti.
 
Jei oras bus itin palankus, pievose sutiksime net kelias storgalvių rūšis, pasigrožėsime tamsiaisiais ir ugniniais auksinukais, susipažinsime su gausia drugelių melsvių šeima ir puošniu satyrų bei satyriukų pošeimiu. Kartu dairysimės ir kelių naktinių drugių rūšių, kurios būna aktyvios ir dienos metu – marguolių ir sprindžių. Iš viso Lietuvoje skaičiuojama net apie 2500 skirtingų drugių rūšių.

Paprastoji kiauliukė

Popiet, smagiai papiknikavę pievose, aplankysime dar kelias ypatingas vietas – Drausgirio gamtinio rezervato, kuriam būdingi Sūduvos aukštumos gryni ir mišrūs ąžuolynai, pakraščius, Dabravolės kaimo apylinkes, Baltežerį ir, be abejo, apylinkes prie Vištyčio ežero.

Baltajuostis melsvys (Arūno Eismanto nuotrauka)

Kadangi vaikščiosime arti pelkių ir ežerų, ši turo dalis bus skirta šlapynių paukščiams ir laumžirgiams. Pasiklausysime, kaip nendrynuose triukšmauja didžiosios ir mažosios krakšlės, joms atitaria ežerinė nendrinukė, sirpia nendrinis žiogelis ir caksi nendrinės startos. Galbūt net išgirsime duslų didžiojo baublio dumsėjimą.

Vištyčio ežeras (regioninio parko direkcijos nuotrauka)

Šiose vietose laiką skirsime ir laumžirgiams, kurių mūsų krašte aptikta 69 rūšys. Susipažinsime su imperatoriškuoju anaksu, pasagine strėliuke, didžiąja raudonake, paprastąja enalagma, keturdėme, tinkliškąja ir geltonąja skėtėmis ir pasidairysimeretesnių rūšių, kurių visada galima netikėtai aptikti. O ten, kur skraido laumžirgiai skėtės, tikrai turėtume išvysti ir juos medžiojantį plėšrūną – skėtsakalį.

Tinkliškoji skėtė (Vytauto Jusio nuotrauka)

Ši vasariška išvyka bus įdomi tiems, kurie nori artimiau pažinti išskirtinį mūsų krašto gamtos kampelį, išgirsti daug įdomių ir negirdėtų faktų iš paukščius bei drugius puikiai pažįstančio gamtos gido, kurie prisimena vaikystę, kaip patys pievose gaudėdrugelius, bei tiems, kurie tiesiog nori atsipūsti laukinėje gamtoje, pamiršti kasdienius rūpesčius ir pasimėgauti skambančia, kvepiančia ir dūzgiančia liepa.  

Karklinė nendrinukė

PROGRAMA:

5:00 – išvykstame iš Vilniaus, užsukame į Kauną;
8:00 – atvykstame į Vištyčio regioninį parką;
8:00-11:00 – miško paukščių stebėjimas Vištytgiryje;
11:00-13:00 – paukščių, drugių ir laumžirgių stebėjimas Pavištyčio ir Vartelių kalvotuose laukuose;
13:00-14:00 – piknikas;
14:00-18:00 – paukščių, drugių ir laumžirgių stebėjimas Drausgirio rezervato pakraščiuose, Dabravolės kaimo apylinkėse, Baltežerio, Vištyčio apylinkėse;
18:00-21:00 – grįžtame į Vilnių.

SVARBU: Turas įvyks tik esant palankioms oro sąlygoms – saulėtai, ne vėjuotai ir be lietaus dienai.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• vienam asmeniui vykstant savo transportu – 120 Eur
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 20 Eur

Į turo kainą įskaičiuota:

• Pilna diena su gamtos gidu;
• Saugomų teritorijų (nacionalinių, regioninių parkų, draustinių ir kt.) lankymo bilietai;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius;
• 6 Eur nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS skiria gamtos apsaugai.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (galite užsisakyti rezervuodami turą);
• Tinkama apranga;
• Žygio batais (per dieną nueisime apie 10 km įvairiais paviršiais);
• Guminiais batais, nes ieškant laumžirgių pasitaikys šlapių vietų;
• Pietų pikniku, papildomais užkandžiais ir gėrimais;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės.