Lapkričio 11

Kas paukščių pasaulyje vyksta, kai baigiasi vasara, aprimsta intensyvi rudeninė migracija, bet ežerų ir marių dar neužtraukia ledas? Šio turo metu būtent tai ir kviečiame sužinoti, keliaujant prie didžiųjų pietų Lietuvos vandens telkinių – Kauno marių, Metelio, Dusios ir Obelijos ežerų, kuriuos lapkritį aplanko sparnuoti svečiai iš tolimosios šiaurės – juodakakliai ir rudakakliai narai, retosios nuodėgulės ir juodosios antys, mažieji dančiasnapiai ir kiti.

Ančių būriai virš Dusios ežero

Būtent rudens viduryje ir pabaigoje, kai didžioji dalis smulkiųjų giesmininkų, žąsų, gandrų ir gervių jau būna toli nuo Lietuvos, vandens paukščiai neskuba palikti mūsų šalies. Tiems, kurie perėjo tolimosios Arkties salose bei tundroje ir yra gerai užsigrūdinę, lapkritis ir palyginti lengvos lietuviškos žiemos atrodo lyg tropikai. Jie čia pasilieka ilgėliau, ilsisi, maitinasi ir sparnus į pietus kelia tik tada, kai paspaudžia rimti šalčiai.

Kauno marios ties Arlaviškėmis

Kelionę pradėsime Kauno marių regioniniame parke, prie didžiausios dirbtinio vandens telkinio Vidurio ir Pietų Lietuvoje – Kauno marių. Įspūdingas, per tūkstantmečius susiformavęs Nemuno slėnis, pastačius Kauno hidroelektrinės užtvanką, buvo užlietas, tačiau tai sudarė sąlygas vykti kitiems gamtiniams procesams, prie kurių gamta iš dalies sugebėjo prisitaikyti.

Iš pradžių aplankysime marių pakrantę ties Arlaviškių ornitologiniu draustiniu, kuris apima paukščių salas Nemune. Šios salos, iškilusios po Nemuno patvenkimo, ilgą laiką buvo atviros (neapaugusios krūmais ir žoline augmenija), todėl idealios perėti kirų, žuvėdrų ir kitų vandens paukščių kolonijoms. Ilgainiui salos apaugo ir tapo ne tokios patrauklios sparnuočiams, tačiau pastaraisiais metais Kauno marių regioninis parkas vykdo gamtotvarkos darbus ir stengiasi palaikyti jose žemaūgę augmeniją, kad paukščiai čia galėtų ne tik sėkmingai veistis, bet ir ilsėtis migracijų metu.

Paukščių stebėjimas (Viliaus Paškevičiaus nuotrauka)

Marių vandenis aplink „Paukščių salą“ ypač mėgsta migruojančios klykuolės, žilosios ir kuoduotosios antys, didieji kormoranai, o neretai pasiseka aptikti ir retenybių – rudakaklių narų, nuodėgulių ir juodųjų ančių, kurių dideli pulkai migracijų metų dažniau ilsisi jūroje, tačiau maži būreliai užsuka ir į vidinius vandenis.

Čia turėtume pamatyti ir plėšriuosius paukščius. Šią vietą ypač mėgsta jūriniai ereliai, o galbūt išvysime ir svečią iš šiaurės kraštų – tūbuotąjį suopį.

Mišrus ančių būrys

Pakeliui dar stabtelėję netoli Viršužiglio kaimo prie Kauno marių, galiausiai patrauksime į pietus. Čia mūsų lauks antroji saugoma teritorija – Metelių regioninis parkas, kuris apima trijų poledyninių ežerų kompleksą, sudarantį idealias sąlygas migruojančių paukščių santalkoms.

Pirmiausia apvažiuosime „dzūkų jūra“ vadinamą Dusios ežerą. Čia iš kelių taškų stebėsime įvairių ančių, laukių, dančiasnapių, kormoranų būrius, lipsime ant Prelomciškės piliakalnio, nuo kurios atsiveria įspūdinga didžiausio pietų Lietuvos ežero panorama. Apžvelgę šio ežero apylinkes, nepraleisime neaplankę ir greta slūgsančio Metelio, kurio pakrantėje dangų remia apžvalgos bokštas. Nuo jo matysime plačią ežero ir jį supančių kalvų panoramą bei skaičiuosime čia besiilsinčius paukščius – gulbes nebyles, laukius, dančiasnapius, baltuosius garnius, kurių dalis čia pasilieka ir per žiemą. O kad patikrintume ramesnes įlankas ir pakrantes, kurias ypatingai mėgsta vandens paukščiai, sustosime dar keliose šio ežero pakrantėse.

Tūbuotasis suopis

Nors rudens dienos trumpos, bet prieš temstant dar spėsime aplankyti Simno žuvininkystės tvenkinius. Rudenį, kai vandenį nuleidžia ir atsiveria dumblo plotai, tvenkiniai privilioja įvairiausių migruojančių tilvikų ir sėjikų, iš kurių įstabiausi – auksu mirgantys dirviniai sėjikai. Jų čia dažnai susirenka iki kelių tūkstančių. Tvenkinių dumble mėgsta maitintis pempės, gulbės giesmininkės, varnėnai, pilkieji ir baltieji garniai, o visus lyg sargybiniai „prižiūri“ plačiasparniai jūriniai ereliai. 
 
Turo metu gidas ornitologas supažindins su kiekvienu paukščiu, padės juos atskirti nuo kitų, rodos, tokių panašių sparnuočių, ir papasakos įdomių istorijų iš jų gyvenimo. Taigi – leiskitės į vienos dienos ornitostogas, net jeigu už lango ir šlapias lapkritis!

PROGRAMA:

7:00 Išvykimas iš Vilniaus per Kauną
8:00 Pajudame nuo Petrašiūnų parduotuvės „Šilas“ (M. Gimbutienės g. 3)
9:00 Kadagių slėnis.
10:00 Paukščių salos Kauno mariose.
11:00 Marios ties Viršužigliu.
13:00 Metelių regioninio parko lankytojų centras.
14:30 Dusios ežeras nuo Prelomciškės piliakalnio. 
15:30 Metelių apžvalgos bokštas.
16:30 Simno žuvininkystės tvenkiniai.

Kaina asmeniui vykstant savo transportu – 100 Eur. Vykstant mūsų transportu (8 vietų autobusas) – 120 Eur.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

Į turo kainą įskaičiuota:

• Diena su gamtos gidu;
• Lankytojų bilietai Metelių regioninio parko centre;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toli esančius paukščius.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (rezervuodami turą - galite užsisakyti);
• Šiltais rūbais ir apsauga nuo lietaus ar vėjo;
• Patogiais žygio batais (per dieną nueisime apie 8 km įvariais paviršiais);
• Pietų pikniku, papildomais užkandžiais ir gėrimais;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika.

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės.

Nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS 5 Eur skiria gamtos apsaugai.