Gali atrodyti, kad lapkritis yra blogiausias mėnuo stebėti paukščius. Intensyvi migracija nuslopusi, miškai ir laukai ištuštėję, dauguma sparnuočių jau seniai savo žiemovietėse ir pradžiuginti gali nebent tik kokia varna, kėkštas, būrelis užsilikusių varnėnų ar viena kita zylė prie namų. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa.
Lapkritis yra idealus metas stebėti tuos paukščius, kurie į Lietuvą atklysta iš šiaurės – Arkties salų ir tundrų. Vėlyvas ruduo ir pirmosios žiemos dienos mūsų platumose, kol žemės dar nesukaustė įšalas, o vandens telkinių neužtraukė ledas, šiauriečiams paukščiams atrodo lyg tropikai. Jie čia leidžiasi ilsėtis, maitintis ir dažnai užsibūna iki pirmųjų didelių šalčių.
Kokie tai paukščiai? Pirmiausiai, žinoma, vandens sparnuočiai, kurių ir keliavome pasidairyti prie didžiųjų pietų Lietuvos vandens telkinių – Kauno marių ir Dzūkijos ežerų. Šiose vietose kasmet galima stebėti svečius iš šiaurės, o neretai pamatyti ir tokių, kurie dažniau lankosi prie jūros, o į kontinentinę dalį užklysta rečiau.
Didysis dančiasnapis ir juodakaklis naras
Kelionę pradėjome prie Kauno marių. Čia aplankėme vietas ties Arlaviškėmis ir Viršužiglių kaimu, kur stebėjome didžiuosius vandenų mėgėjus didžiuosius kormoranus, matėme ant bangelių besisupančias gulbes nebyles, mariose nardė ausuotieji kragai ir didieji dančiasnapiai, plaukiojo didžiosios ir kuoduotosios antys, o pakrantės sargyboje stovėjo didieji baltieji garniai. Mariose pavyko pamatyti ir retenybę – juodakaklį narą, kurių Lietuvoje peri vos kelios poros Aukštaitijoje.
Netikėta buvo pamatyti ir mažąjį kirą. Dauguma šios rūšies individų į žiemojimo vietas išskrenda dar ankstyvą rudenį, o žiemoti lieka vos vienas kitas. Apskritai, Lietuvoje mažųjų kirų peri vos 20-40 porų ir didžioji dalis – tik Nemuno deltoje. Mūsų šalis yra pietiniame šių paukščių paplitimo arealo pakraštyje ir, panašu, sąlygos populiacijai didėti nėra palankios.
Mažasis kiras
Nuo Kauno marių toliau patraukėme į Dzūkiją ir pirmiausiai sustojome prie Metelių apžvalgos bokšto, kur surengėme ir pikniką. Metelio ežeras padovanojo susitikimą su jūriniu ereliu, į kurį pro monoklį galėjome pasižvalgyti iš pakankamai arti. Taip pat stebėjome savo „kalvėje“ besidarbuojantį – kankorėžius aižėjantį – didįjį margąjį genį.
Kitas sustojimas buvo Dusia. Šį „dzūkų jūra“ vadinamą ežerą apžiūrėjome net iš kelių vietų. Pirmiausiai sustojome prie Metelių regioninio parko lankytojų centro, tada keliavome į pietinę dalį, stabtelėjome prie koplyčios ir žvalgybą baigėme ant Prelomciškės piliakalnio, nuo kurio atsiveria bene gražiausias Dusios vaizdas.
Ežere matėme net keturis juodakaklius narus, taip pat klykuoles, laukius, gulbes, o didžiausią džiaugsmą suteikė žilosios antys. Šios į savo giminaites kuoduotąsias antis panašios jūrinės antelės migracijų metų dažnesnės Kuršių marių pakrantėse ir Baltijos jūroje, o į šalies vidaus vandenis atklysta ne taip dažnai, todėl mums ypač pasisekė.
Pilkosios žąsys
Atsisveikinę su Dusia, pajudėjome Žuvinto link ir pakeliui dar stabtelėjome pasižvalgyti į medžiojantį pelėsakalį, laukuose besimaitinančius žąsų ir pempių būrelius. Pasiekę Žuvintą, užlipome į administracinio pastato bokštelį ir, apžvelgę ežero vandenis, matytų paukščių sąrašą papildėme tundrinėmis ir baltakaktėmis žąsimis bei mažaisiais dančiasnapiais.
Kelionėje pro akis ir ausis nepraslydo ir smulkieji giesmininkai. Matėme ir girdėjome kontaktinius didžiųjų, mėlynųjų, paprastųjų pilkųjų zylių balsus, sirpiančius nykštukus ir lipučius, švilpaujančias juodagalves sniegenas.
Dalyvius turo metu lydėjo ornitologas ir gidas Antanas Petraška.
Užfiksuotų paukščių sąrašas:
1. Gulbė nebylė
2. Gulbė giesmininkė
3. Tundrinė žąsis
4. Pilkoji žąsis
5. Baltakaktė žąsis
6. Didžioji antis
7. Paprastoji klykuolė
8. Kuoduotoji antis
9. Žiloji antis
10. Mažasis dančiasnapis
11. Didysis dančiasnapis
12. Juodakaklis naras
13. Ausuotasis kragas
14. Didysis kormoranas
15. Didysis baltasis garnys
16. Jūrinis erelis
17. Paprastasis suopis
18. Paprastasis pelėsakalis
19. Laukys
20. Paprastoji pempė
21. Rudagalvis kiras
22. Paprastasis kiras
23. Kaspijinis kiras
24. Mažasis kiras
25. Naminis karvelis
26. Pietinis purplelis
27. Tulžys
28. Didysis margasis genys
29. Karietaitė
30. Amalinis strazdas
31. Paprastasis nykštukas
32. Paprastoji pilkoji zylė
33. Mėlynoji zylė
34. Didžioji zylė
35. Kuoduotoji zylė
36. Miškinis liputis
37. Kėkštas
38. Šarka
39. Kuosa
40. Pilkoji varna
41. Kovas
42. Kranklys
43. Žaliukė
44. Alksninukas
45. Juodagalvė sniegiena