2024 sausio 13

Iš pirmo žvilgsnio žiema gamtoje - ramybės ir tylos metas, tačiau net tokioje šalyje kaip Lietuva, kur žiemos gana atšiaurios, galima stebėti ypatingus reginius. Žiemą dauguma vandens telkinių pasidengia ledu, nelieka atvirų vandens plotų paukščiams apsistoti ir maitintis, tik žmogaus veiklos sukurtos dirbtinos vandens properšos tampa patrauklios vandens paukščiams ir kartais net keičia paukščių migracijos įpročius.

Eurazinės cyplės prie Nemuno salos

Šio turo metu keliausime netoli – pakviesime į žmogaus gyvenamąją aplinką įsiterpusią, bet vandens paukščių numylėtą – Nemuno upę ties Kaunu.

Vandens paukščiai ties Žemaisiais Šančiais - Igorio Semionovo nuotrauka

Kiekvienais metais Kauno miestas tampa žiemojančių vandens paukščių širdimi – net ir šalčiausiomis žiemomis dėl Kauno hidroelektrinės veiklos Nemunas žemiau jos neužšąla, dėl to čia galima stebėti vienas didžiausių žiemojančių vandens paukščių santalkų. Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, susiformavęs 1959 metais užtvenkus Nemuną. Kauno hidroelektrinės užtvanka pakeitė ne tik upės hidrodinamiką, aplinkines teritorijas, bet ir sukūrė dirbtines sąlygas, prie kurių gamta prisitaikė savais būdais. Kiekvieną žiemą Nemune ties Kaunu suskaičiuojama iki 5000 klykuolių, 500 laukių, 500 kuoduotųjų, 10 000 didžiųjų ir kitų ančių, 1200 gulbių nebylių, 50 gulbių giesmininkių, 100 eurazinių cyplių ir kt. 2019 metų viduržiemį vykdytos žiemojančių vandens paukščių apskaitos metu buvo suskaičiuota beveik 22 000 vandens paukščių vien tik Kauno mieste. Čia neretai aptinkama ir retų svečių: nuodėgulių, ledinių, juodųjų, smailiauodegių, pilkųjų, rudagalvių ančių. Toks vandens paukščių tankumas pritraukia ir plėšriuosius paukščius - kiekvienais metai Kauno mieste žiemoja iki 5 jūrinių erelių, taip pat vištvanagiai, paukštvanagiai, o kartkartėmis prie hidroelektrinės galima pastebėti ir greičiausius pasaulio gyvūnus - sakalus keleivius. 

Kuoduotosios antys ir mažasis dančiasnapis - Igorio Semionovo nuotrauka

Turą pradėsime nuo Kauno hidroelektrinės užtvankos (KHE), kur telkiasi didžiausi vandens paukščių būriai. Čia stebėsime kuoduotųjų ir didžiųjų ančių, laukių, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, gulbių nebylių santalkas. Bandysime surasti ir retesnius vandens paukščius, tokius kaip eurazinės cyplės, mažieji ir vidutiniai dančiasnapiai, žilosios, smailiauodegės, ledinės ir rudagalvės antys. Vaikščiodami aplink teritoriją stebėsime lesykloje besilankančius žiemoti pasilikusius žvirblinius paukščius ir bandysime suskaičiuoti – kiek jūrinių erelių tyko grobio tupėdami ant šakų ar sklandydami padangėje. Be visų įspūdingų reginių, šioje vietoje stabtelėsime ir pakalbėsime apie žmogaus veiklos įtaką paukščiams – paukščių lesinimą, aukštos įtampos laidų ir turizmo keliamas grėsmes ir kaip galime padėti gamtai prisitaikyti prie šių procesų arba jų išvengti.

Eurazinės cyplės ir didysis dančiasnapis - Igorio Semionovo nuotrauka

Nors Nemunas ties hidroelektrinės užtvanka stebina didžiuliais paukščių kiekiais, bet Kaunas tikrai gali pasiūlyti nemažai ir kitų vietų, kur laukinę gamtą galima stebėti iš arti. Toliau keliausime Nemunu žemyn ir stabtelėsime Žemuosiuose Šančiuose kur ties Jiesios žiotimis telkiasi gausūs ančių ir gulbių būriai. Čia pat įrengta ir vandens paukščių lesykla, kurioje šaltomis žiemomis susirenka iki 1000 gulbių nebylių.

Paukščių stebėtojai prie Nemuno

Ir galiausiai savo kelionę baigsime pačioje Kauno širdyje – Nemuno saloje. Ši teritorija įprastai būna antra pagal žiemojančių vandens paukščių skaitlingumą Kauno mieste, o ir rūšine sudėtimi nenusileidžia hidroelektrinės teritorijai, o kartais net ją lenkia. Be kitų, jau minėtų rūšių, čia galima išvysti rudagalves krykles, pilkuosius garnius, dešimtimis plaukiojančias eurazines cyples, kuoduotąsias antis. Prieš saulei leidžiantis į šį Nemuno upės ruožą nakvoti suskrenda tūkstančiai kirų, kurie dienas leidžia maitindamiesi mieste ar sąvartynuose. Vaikščiodami po salą stebėsime ten žiemojančius strazdus, juodgalves sniegenas, zyles, o galbūt pasiseks pamatyti ir kurapkas, kurių šeima jau ilgus dešimtmečius gyvena Nemuno saloje.

Pabaigoje dar užsuksime prie santakos, o vakarop aplankysime Kauno rotušę. Žiemą dienos trumpos, bet šio turo metu įsitikinsite, kad net ir jomis, nekeliaujant toli nuo savo namų galima atrasti ir pamatyti įspūdingų gamtos fenomenų!

Mažasis kragas - Igorio Semionovo nuotrauka

Programa:

7:00 išvykstame iš Vilniaus (su norinčiais prisijungti Kaune, 8:15 susitinkame aikštelėje prie Nemuno)
8:30 Nemunas žemiau Kauno hidroelektrinės
11:00 Nemunas ties Žemaisiais Šančiais
13:00 Pietūs šiltoje kavinėje (į kainą neįskaičiuota)
14:45 Nemuno sala
16:15 Nemuno ir Neries santaka
17:00 Kauno rotušė
17:45 Turo pabaiga
19:00 Parvykimas į Vilnių.

Kaina asmeniui vykstant savo transportu – 95 Eur. Vykstant mūsų transportu (8 vietų autobusas) – 105 Eur.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

Į turo kainą įskaičiuota:

• Visa diena su gamtos gidu;
• Vykstant mūsų transportu - patogus automobilis;
• Paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (galite užsisakyti rezervuodami turą);
• Šiltais rūbais ir apsauga nuo lietaus ar vėjo;
• Patogiais žygio batais (per dieną nueisime apie 8 km įvairiais paviršiais);
• Papildomais užkandžiais ir gėrimais;
• Klausimais gidui ir gera nuotaika.

 Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės. 

Nuo kiekvieno šio turo dalyvio ORNITOSTOGOS 5 Eur skiria gamtos apsaugai.