Su didele viltimi ir lūkesčiais pasitikom naujus metus tikėdamiesi, kad vis tik šiemet šaltis ir sniegas papokštavę ir neatėję kalendorinės žiemos proga, bent jau sausį būtinai aplankys mus. Kasdien nekantriai stebėjom prognozes ir sekėm oro mases, kada gi pagaliau tuos vandenis ir žemę sukaustys ledas, iš šiaurės plūstelės migrantai, o mūsų paukščiai pradės spiestis į didesnius būrius? Kol kas panašu, kad šie nuspėjami procesai nevyks, todėl nepaisant nenuspėjamų orų, vis tiek išsiruošėm į seniai suplanuotą žiemos turą – daugeliui neįtikėtiną paukščiams stebėti vietą – Kauną.
Dienos dar trumpos, tad norint pamatyti kuo daugiau, miegoti ilgai neteks. Visi džiugiai nusiteikę susitikom šeštadienio rytą, truputėlį nekantraudami ką netikėto atneš ši diena. Pasiekus Kauną beveik prašvito ir pasilabinę su kitu ekipažu patraukėme į pirmą stebėjimo vietą – turbūt vieną įspūdingiausių Kaune šaltomis žiemomis – Nemuną prie hidroelektrinės.
Kol marių nesukausto ledas, paukščiai neskuba čia telktis į skaitlingus būrius, bet vis viena pavyko aptikti gulbes nebyles, didžiąsias antis, klykuoles, laukius, kuoduotąsias antis, kormoranus, pilkuosius garnius, balnuotosius, rudagalvius, kaspijinius, sidabrinius ir paprastuosius kirus ir, visų didžiausiam džiaugsmui, galėjom pasidžiaugti spektakliu, kaip suaugęs jūrinis erelis auklėja trečių kalendorinių metų vis dar gana jauną erelioką. Aplinkiniuose medžiuose ir krūmuose taip pat netrūko gyvybės, be zylių girdėjome karietaitę, žaliukes, juoduosius, amalinius ir smilginius strazdus.
Jūrinis erelis
Toliau traukėme Nemunu žemyn link Panemunės pėsčiųjų tilto, kur be jau matytų rūšių iki soties atsigėrėjom mažaisiais kragais, kurie savo vikrumu nardant ir po vandeniu ieškant maisto, sužavėjo visus turo dalyvius. Juo įdomiau, kad juos galėjome matyti nardančius iš viršaus skaidriame vandenyje ir gėrėtis jų povandeninio gyvenimo subtilybėmis.
Iki pietų spėjome aplankyti ir dar vieną itin pamėgtą paukščių vietą – Nemuno atkarpą ties Žemaisiais Šančiais. Čia pagaliau suradome Kaune pastaraisiais metais žiemojančią pilkųjų ančių porelę bei daugiabučių namų kiemuose besimaitinančius pietinius purplelius ir net gluosnių kamienais bekopinėjantį vidutinį genį.
Pilkosios antys
Nors šaltukas ausų ir nekandžiojo, bet tądien buvome atvirose vietose ir stiprokas vėjas nuteikė tikrai gaiviai, todėl pietums jauki Laisvės alėjos užuovėja, šilta sriuba ir legendinės Kauno spurgos buvo idealus variantas! Pasistiprinę ir atšilę traukėme link Nemuno salos, kur įtvirtinome kirų žinias, iki soties atsižiūrėjom į eurazines cyples, pasigilinom į didžiųjų dančiasnapių apdaro spalvų subtilybes, gėrėjomės pilkųjų garnių sargybos rikiuotėmis ir būreliais mažųjų kragų. Apėję visą salą bandėm išmokti ir dažnam atrodo pačias nuobodžiausias, bet reto pažįstamas varninių paukščių rūšis, o paukštvanagio išgąsdinti varnėnų būreliai tik patvirtino, kad šiemet tikros žiemos nėra.
Dienos pabaigai stabtelėjome prie Nemuno ir Neries santakos, kur taip pat matėme miegoti besiruošiančių ančių būrelius, medžiuose sutūpusius spalvinguosius dagilius.
Tokią smagią ir turiningą dieną praleidę Kaune tikrai pamiršome jau spėjusius užklupti metų darbus, atradome ir sužinojome šį tą naujo apie paukščius, kurie lieka arba atskrenda pas mus žiemoti, o svarbiausia – praleidome puikią dieną smagioje kompanijoje.
Stebėtų rūšių sąrašas:
- Gulbė nebylė
- Eurazinė cyplė
- Pilkoji antis
- Rudagalvė kryklė
- Didžioji antis
- Kuoduotoji antis
- Klykuolė
- Didysis dančiasnapis
- Mažasis kragas
- Didysis kormoranas
- Pilkasis garnys
- Jūrinis erelis
- Paukštvanagis
- Laukys
- Rudagalvis kiras
- Paprastasis kiras
- Sidabrinis kiras
- Kaspijinis kiras
- Balnuotasis kiras
- Uolinis karvelis
- Pietinis purplelis
- Didysis margasis genys
- Vidutinis margasis genys
- Karietaitė
- Juodasis strazdas
- Smilginis strazdas
- Amalinis strazdas
- Mėlynoji zylė
- Didžioji zylė
- Kėkštas
- Šarka
- Kuosa
- Kovas
- Pilkoji varna
- Kranklys
- Paprastasis varnėnas
- Naminis žvirblis
- Karklažvirblis
- Žaliukė
- Dagilis
- Alksninukas
- Juodagalvė sniegena