Vidurvasaris yra puikus laikas pabraidyti žydinčiomis pievomis, pavaikščioti saulės išdegintomis sauspievėmis, apsilankyti ežerų ir pelkių prieigose ir atverti duris į atradimų pilną gamtos pasaulį. Tai ypatingas turas, kurio metu artimiau susipažinsite lietuvių vis dar mažai atrastu Vištyčio regioniniu parku, kuris garsėja išraiškingomis kalvomis, žmogaus neliestais miškų masyvais, natūraliomis pievomis ir rieduliais.
Kai į žemę nusileidžia sutemos, vieniems paukščiams stoja ramybės metas, o kitiems, priešingai, prasideda aktyvusis laikas. Šis turas būtent ir dedikuotas paslaptingiems sutemų skrajūnams – lėliams. Šių slapukų paukščių keliausime ieškoti į Dzūkijos nacionalinį parką, kur praleisime visą popietę, lankysime ypatingus nacionalinio parko etnografinius kampelius ir grožėsimės unikalia gamta, o temstant patrauksime į Čepkelių raistą supančius sausus pušynus, kuriuos ypač mėgsta lėliai. Čia lauks įdomybių pilnas vakaras...
Lietuvos plėšriuosius paukščius žmonės dažnai vadina tiesiog vanagais. Suka ratus virš miško – vanagas. Atskrido žiemą prie lesyklos – vanagas. Nusinešė vištą – vanagas. Linguoja sparnais virš pievos – vanagas. Tačiau tai – tik dalis tiesos. Mūsų krašte registruota apie 20 vanaginių šeimos paukščių, tačiau su vanagiškais vardais yra tik du – paukštvanagis ir vištvanagis. Visi kiti šios šeimos atstovai yra ereliai, suopiai, lingės, pesliai, vapsvaėdžiai, gyvatėdžiai. Be šių plėšrūnų Lietuvoje peri dar pelėsakaliai ir skėtsakaliai, priklausantys jau visai kitai, sakalų, šeimai. Skamba sudėtingai? Šis turas išsklaidys nežinomybę ir įneš aiškumo apie daugelį Lietuvoje perinčių arba tik užskrendančių padangių plėšrūnų.
Kai ant pievų, miškų ir pelkių nusileidžia sutemos, kai nutyla paukščiai, o dieniniai drugeliai suglaudžia sparnus ir išsislapsto žolėse, pabunda paslaptingi naktiniai sutvėrimai – pelėdgalviai, pūkanugariai, sfinksai, dviuodegiai, verpikai, lenktasparniai. Skamba kaip pasakų būtybės? Jie taip ir atrodo. Šis turas – paslaptingas naktinis nuotykis šalia Vilniaus, dedikuotas keistų formų, įmantrių raštų ir gražių spalvų naktiniams drugiams ir mikrodrugeliams, kurių Lietuvoje skaičiuojama apie 2500 rūšių.
Į Punios šilą keliausime gamtos ramybės metu, todėl kaip įprasta ilgo paukščių rūšių sąrašo tikėtis nereikėtų, nes pagrindinis šio turo tikslas – susipažinti su Lietuvos sengire, jos reta flora, vertingomis buveinėmis ir visa miško ekosistema. Kas čia auga ir gyvena? Kokie gamtos dėsniai ir įstatymai girioje galioja? Kelionės metu po draustinio teritoriją lydės Punios šilo ekspertas.
Vos pusvalandis kelio nuo Vilniaus ir jau atsiduriame įspūdingame Rūdininkų girios, pamerkiais besidriekiančių Paluknio pievų, Papio ežero ir Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinių bei durpyno komplekse. Vilniaus apylinkėse tai viena iš ornitologiniu požiūriu įdomiausių ir vertingiausių teritorijų, todėl rugpjūčio antroje pusėje čia prasidėjus intensyvesnei rudeninei migracijai kviečiame vėl važiuoti kartu į šią teritoriją ir atrasti ją kitomis spalvomis vasaros pabaigoje.
Šis turas – išskirtinė galimybė iš arčiau susipažinti su vienais spalvingiausių ir ryškiausių Lietuvos paukščių – bitininkais, pasigrožėti jų akrobatiniais skrydžiais ir išgirsti apie juos įdomių istorijų, o kartu – pakeliauti po abipus Nemuno plytintį Panemunių regioninį parką, kuris garsėja savo slėniais, natūraliomis pievomis, piliakalniais ir pilimis. Žydintis, kvepiantis, dūzgiantis ir čiulbantis birželis – tikras medaus mėnuo – šiai kelionei yra idealus laikas.
Patirkite paukščių rojumi vadinamą Nemuno deltą vasarą. Metų laiku, kai miškai žaliausi, pievos gražiausios, o paukščiai gieda skambiausiai. Dviejų dienų ture jūsų lauks kelionė po paukščių pilnas natūralias panemunės pievas, žygis Rambyno regioninio parko miškais, kelionė sodriomis Nemuno žemupio pievomis, apsilankymas prie kerinčio grožio senvaginių ežerų, pažintis su rečiausiomis Europos giesmininkėmis meldinėmis nendrinukėmis, Lietuvoje vos keliose vietose perinčių sodinių startų paieška, vakarinis paukščių giesmių klausymasis, pasiplaukiojimas laivu po deltos vandens pasaulį. Ir tai tik maža dalis turtingos programos.
Ar vasarą braidydami po pievas atskiriate, kur žydi katilėlis ar smaliukė? Kur žiedus kelia bajorės, vingiorykštės ir naktižiedės? Ar kada buvote išties natūralioje ir rūšimis turtingoje pievoje? Kuo tokia pieva skiriasi nuo kitų? Šis turas skirtas pažinčiai su gražiausiais ir įdomiausiais Lietuvos augalais jų klestėjimo metu. Kartu su mokslininke, botanike leisitės į žydinčias ir kvepiančias birželio pievas ir ūksmingus miškus, kur ieškosite dar nematytų žiedų ir artimiau susipažinsite su tais, kuriuos galbūt matydavote visą savo gyvenimą, bet taip ir nežinodavote jų pavadinimų.