2027 vasario 6

Žiemą į Lietuvos miškus ir laukus ateina rimties metas ir tęsiasi iki pat pavasario. Bet jūroje ir mariose – viskas kitaip. Čia tikrai ne paukščių štilis. Jau nuo spalio mėnesio pabaigos, kai baigiasi intensyvi paukščių migracija, čia ima daugėti jūrinių paukščių. Nuo mums įprastų iki retų svečių iš tolimosios šiaurės – juodųjų ančių, ledinių ančių, nuodėgulių, vidutinių dančiasnapių, pingvinais vadinamų alkų ir laibasnapių narūnėlių.

Šioms sparnuotoms įdomybėms turas ir skirtas. Jo metu paukščių dairysimės visame Kuršių nerijos pajūryje.

Baltijos pajūris žiemą

Ką stebėsime? Šiltesnėmis žiemomis Kuršių mariose galima išvysti gausius kuoduotųjų ir žilųjų ančių, klykuolių, ausuotųjų kragų, kormoranų, laukių, didžiųjų ir mažųjų dančiasnapių ir kitų vandens paukščių būrius. Tačiau jeigu marias sukausto ledai, vienintelė vieta vandens paukščiams sėkmingai susirasti maisto ir ištverti šaltąjį metų periodą tampa jūra. Priklausomai nuo žiemos šaltumo ir nuo to, ar Rygos ir Suomijos įlankos pasidengia ledu, žiemojančių vandens paukščių skaitlingumas ir rūšinė sudėtis Baltijos jūroje ties Kuršių nerijos priekrante gali skirtis. Tačiau net ir šiltomis žiemomis joje sparnuočių apstu.

Juodakaklis naras

Neabejotinai dažniausia paukščių rūšis jūroje ties nerija – antis nuodėgulė. Ši tolimoje Skandinavijos ir Rusijos tundroje gyvenanti antelė ypač mėgsta Baltijos jūros krantą ties Lietuva. Kiekvienais metais ant Baltijos bangų supasi ir į sniegu pasidengusias Kuršių nerijos kopas žvelgia reikšminga pasaulinės populiacijos dalis – net iki 10 000 individų. Šios antys dažnai būriuojasi pajūryje ties Juodkrante ir Nida, kur iš vieno taško su žiūronais galima suskaičiuoti daugiau nei 100 paukščių…

Nuodėgulė

Kita iš šiaurės atklystanti jūrinė antis – taip pat tamsi, tačiau mažesnė už nuodėgulę ir be baltų dėmių sparnuose. Tai – juodoji antis. Ši nuodėgulės gentainė nėra tokia dažna kaip pastaroji, tačiau ją galima sutikti palei visą Kuršių nerijos pakrantę. Bene mėgstamiausia šių antelių vieta yra pajūris ties Smiltyne – būtent čia jos žiemomis telkiasi skaitlingiausiai.

Ledinė antis

O štai ledinė antis dažnai tituluojama gražiausia žiemos metu sutinkama antimi. Ši viešnia iš šiaurinių kraštų gerokai skiriasi nuo nuodėgulės ir juodosios anties. Jos apdaras – su kontrastinga šviesių ir tamsių spalvų gama. Šių ančių patinėliai išsiskiria ilga it yla uodega, kuri leidžia šią rūšį lengvai atpažinti net ir nepatyrusiems stebėtojams. Ledinės antys neretai mėgsta maitintis vos keliolika metrų nuo kranto, todėl jas pamatyti retsykiais pasiseka ir be specialios optikos. Viena geriausių vietų jas stebėti žiemomis – Kopgalis.
 
Liūdna, tačiau su kiekvienais metais visų trijų rūšių ančių į mūsų šalį žiemoti parskrenda vis mažiau. Vos per 20 metų šių paukščių sumažėjo kone 20 proc. Viena iš priežasčių – priegauda su žvejybiniais tinklais. Šios antys minta išimtinai tik nardydamos ir nuo jūros dugno rinkdamos įvairius vėžiagyvius ir moliuskus, todėl jūroje pastatyti žvejų tinklai visai nenoromis, bet kasmet pražudo šimtus šių ančių.

Juodoji antis

Tie, kuriems pasiseka išvysti kitus atklydėlius iš šiaurės – alkas ir laibasnapius narūnėlius – nustemba: iš kur Lietuvoje pingvinai? Nors šie alkiniai paukščiai savo plunksnų apdaru ir stotu primena pingvinus, tačiau, priešingai nei pastarieji, puikiai skraido. Pas mus žiemoti atskrendančios alkos ir laibasnapiai narūnėliai peri ant stačių Švedijos, Norvegijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių uolų. Juos pamatyti tikrai nėra labai lengva, nes dauguma alkinių paukščių žiemoja giliai jūroje ir tik retsykiai praskrenda priekrante. Jeigu reikėtų įvertinti tikimybę, ar šio turo metu pamatysime alkas ar narūnėlius, tai ji būtų 20 proc. Tačiau tikėkimės, kad sėkmė šypsosis.

Alka (Marius Karlonas)

Be ančių, alkų ir narūnėlių Baltijos jūroje galima išvysti narus. Šie dažnam kragą ar kormoraną primenantys sparnuočiai iš tiesų yra visai negiminingi pastariesiems. Išsiperėję tolimos taigos ir tundros ežerėliuose, žiemoti į Baltijos jūrą atskrenda juodakakliai ir rudakakliai narai. Šiuos paukščius pamatyti be specialios optikos sudėtinga – jie dažniausiai maitinasi tolimesniuose vandenyse, bent kelių šimtų metrų atstumu nuo kranto. Kad juos pamatytume, pasistatysime toliaregius monoklius.

Vidutinis dančiasnapis

O kur dar įvairių rūšių kirai, vidutiniai dančiasnapiai, ausuotieji ir raguotieji kragai, gulbės ir kormoranai ir net jūriniai ereliai, kurie dažnai patruliuoja virš vandenų. Nors ir žiema – paukščių tikrai pamatysite.

Jūrinis erelis

* Mūsų gamtos gidai pasitelkia visas žinias ir ilgametę patirtį, kad jums parodytų kuo daugiau, tačiau laukinė gamta yra nenuspėjama, todėl išlieka tikimybė, kad pamatysime / išgirsime ne visas turo aprašyme minimas rūšis.

Programa:

04:30 – išvykstame iš Vilniaus
08:30 – jūros paukščių stebėjimas Kuršių nerijoje ties Kopgaliu
11:00 – Kuršių marios ties Pervalka (Žirgų Rago švyturys)
12:45 – pietūs kavinėje „Kuršis“ (į turo kainą neįskaičiuota)
14:15 – Nidos pajūris
15:30 – Juodkrantės pajūris
17:00 – keliamės į Klaipėdą
17:30 – išvykstame iš Klaipėdos
21:00 – Vilnius

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

Keliauti į turą su augintiniais neleidžiame. 

Turas gali būti atšauktas, jei likus 3 dienoms iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 dalyviai.

Kaina: 150 Eur

• 150 Eur vienam asmeniui vykstant savo transportu

Papildomai:

• 30 Eur / asmeniui vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas)
• 9 Eur / vnt. žiūronų nuoma ((būtina turėti kiekvienam turo dalyviui)
• 30 Eur / vnt. monoklio nuoma (monoklį rekomenduojame išsinuomoti, jei paukščius stebite ne pirmą kartą ir mokate juo naudotis, bet neturite asmeninio; nepaisant to, kad monoklį turės gidas, papildomas monoklis palengvins ir praturtins paukščių stebėjimą, suteiks dar daugiau įsimintinų akimirkų)

Į turo kainą įskaičiuota:

• pilna diena su gamtos gidu
• keltas ir įvažiavimas į Kuršių neriją
• saugomų teritorijų (nacionalinių, regioninių parkų, draustinių ir kt.) lankymo bilietai
• paukščių stebėjimo monoklis, per kurį stebėsime toliau esančius paukščius
• nuo kiekvieno turo dalyvio dalį lėšų Ornitostogos skiria gamtos apsaugai

Pasirūpinti patiems:

• kelto ir įvažiavimo į Kuršių neriją mokesčiais (vykstant savo transportu)
• žiūronais (rezervuodami turą galėsite užsisakyti)
• šiltais, neperpučiamais rūbais (beveik nevaikščiosime, daug stovėsime vienoje vietoje)
• neperšlampamu rūbų sluoksniu
• šiltais batais
• papildomais užkandžiais ir šiltais gėrimais
• asmens dokumentu
• teigiamu nusiteikimu ir pasirengimu įvairioms oro sąlygoms
• klausimais gidui ir gera nuotaika