2025 birželio 1-11

Sakartvelas – nuostabios gamtos, turtingos kultūros ir senos istorijos lopšys Azijos ir Europos sandūroje. Kalnai, slėniai, kanjonai, ledynai, stepės, pievos – viskas viename krašte, vos didesniame už Lietuvą.
 
Dėl buveinių įvairovės Kaukazo regionas priskiriamas vienai iš 25 biologiškai turtingiausių pasaulio sausumos ekosistemų. Iš viso Sakartvele galima sutikti daugiau nei 400 sparnuočių ir daugiau nei 100 žinduolių rūšių. Nemaža dalis yra endeminės, vadinasi, nesutinkamos niekur kitur pasaulyje – tik Kaukazo regione!

Kaukazo kalnai (photospirit nuotrauka)

Per vienuolika dienų patirsite kerinčią gamtos ir kultūros dermę. Jūsų lauks palšųjų grifų, maitvanagių ir avėdrų stebėjimas. Endeminių kaukazinių tetervinų, ularų ir karališkųjų svilikėlių paieškos. Susitikimas su Lietuvoje perinčių paprastųjų varnėnų pusbroliais rožiniais varnėnais, ledyninėmis raudonuodegėmis ir didžiosiomis raudongalvėmis sniegenomis. Žygiai po bekraštes stepes Vašlovanio nacionaliniame parke, kelionė iki kvapą gniaužiančio Kazbeko kalno, pažintis su gyvybės pilnais kalnų miškais Lagodechio nacionaliniame parke, ekskursijos į senuosius vienuolynus ir bažnyčias. Ir tai – tik dalis programos.

Maršrutas:

1 diena: Vilnius – Tbilisis
2 diena: Ponichala miško parkas ir David Garedži vienuolynas
3 diena: Lagodechio miškas ir Alaverdi vienuolynas
4 diena: Chachunos gamtos rezervatas – Mta Dali vandens rezervuaras
5 diena: Pantišaros tarpeklis – Samukhi lygumos
6 diena: Vašlovanio nacionalinis parkas
7 diena: Širaki lygumos – Kazbeko kalnas
8-9 dienos: Stepancmindos apylinkės – Kazbeko kalnas – Gergečio ledynas
10 diena: Džvari (Kryžiaus) perėja – Ananūrio miškas – Mccheta
11 diena: Tbilisis – Vilnius

1 diena: Vilnius – Tbilisis

Atvykę į Sakartvelo sostinę Tbilisį, keliausime į viešbutį, esantį vos keli žingsniai nuo istorinio miesto centro. Jei Sakartvele nusileisime ryte (skrydžių laikai paaiškės artėjant turui), po pietų viešbutyje keliausime į pušyną netoli Kojori kaimo, maždaug valanda kelio automobiliu į pietus nuo sostinės.

Dėl išskirtinių oro sąlygų ši vietovė vadinama „klimato kurortu“. Ši klimato zona pasižymi švariu kalnų oru, vidutiniškai stipriais vėjais ir ne per dideliu drėgnumu, čia auga lapuočių ir pušų miškai ir kvapnūs pievų žolynai. Žygiuodami ir traukdami į plaučius gaivų orą, dairysimės Lietuvoje nesutinkamų juodagalvių bukučių (Sitta krueperi), įvairių rūšių zylių, raudonuodegių. 

Juodagalviai bukučiai (yasin nuotrauka)

Po pirmųjų sparnuotų žvalgytuvių grįšime į viešbutį pailsėti, o dieną baigsime gausia kartveliška vakariene viename iš sostinės restoranų.
 
(Jei Sakartvele nusileisime vakare, šį maršrutą po Kojori apylinkes spėsime įveikti per antrąją turo dieną.)

2 diena: Ponichala miško parkas ir David Garedži vienuolynas

Antrąją dieną keliausime tyrinėti netoli sostinės plytintį Ponichalos miško parką, kurį vietiniai vadina „genių mišku“. Žygiuodami ūksmingais miško takeliais su vietiniu gamtos gidu, ieškosime Lietuvoje vos kartą matyto sirinio genio (Dendrocopos syriacus) ir mums gerai pažįstamų didžiųjų, vidutinių ir mažųjų margųjų genių bei žaliųjų meletų. Žygio metu stengsimės išgirsti ir slapukę mažąją musinukę bei kitus smulkiuosius paukščius, kurie birželio pradžioje pripildo mišką skambiomis giesmėmis.

Trumpapirštis vanagas (slavisa nuotrauka)

Šiame miške vietiniai ornitologai stebi ir trumpapirščius vanagus (Accipiter brevipes), kurie iš skrydžio panašūs į sakalus, bet elgesiu tikri vanagai, bei apuokėlius (Otus scops), kurie yra vieni iš mažiausių Europos pelėdinių paukščių – vos varnėno dydžio. Šių paukščių mūsų krašte tikrai nepamatysite.

Iš miško patrauksime iki unikalaus David Garedži vienuolyno, kuris buvo įkurtas VI a. siro vienuolio klajoklio Šv. Dovydo Garedžiečio uolose išskaptavus urvus. Iš viso David Garedži kompleksą sudaro 13 vienuolynų, daugiau nei 5 tūkstančiai šventovių bei kambarių, pasklidusių pusdykumėje Sakartvelo-Azerbaidžano pasienyje.

David Garedži vienuolynas (Oscar Espinosa nuotrauka)

Keliaudami stepių kraštovaizdžiu iki vienuolyno, stabtelsime pasižvalgyti vieversių, kūltupių, lingių ir kitų atvirą kraštovaizdį mėgstančių paukščių, o kai pasiekę planuotą tašką, vienuolyną supančiuose krūmynuose ir tarp uolų leisimės ieškoti pievinių kregždūnių (Glareola pratincola), kalninių keklikų (Alectoris chukar), rudagalvių medšarkių (Lanius senator), juodakakčių medšarkių (Lanius minor), mėlynųjų akmeninių strazdų (Monticola solitarius), akmeninių bukučių (Sitta neumayer), juodagalvių startų (Emberiza melanocephala), kalninių startų (Emberiza cia), margųjų kūltupių (Oenanthe pleschanka), rytinių devynbalsių giesmininkių (Sylvia crassirostris).

Pievinė kregždūnė (cherokeerose nuotrauka)

Ši vieta garsėja ir kaip gražuolių rožinių varnėnų (Sturnus roseus) buveinė. Šių varnėnų krūtinė – ryškiai rožinė, galva – metališko alyvinio, o sparnai – žalio blizgesio. Rožiniai varnėnai peri kolonijomis, jų čia galima sutikti tūkstantinius būrius.

Nepamiršime ir plėšriųjų paukščių. Pakėlę akis į dangų dairysimės paukščių karaliais vadinamų kilniųjų erelių (Aquila chrysaetos) ir stepinių suopių (Buteo rufinus).

Rožinis varnėnas (big nazik nuotrauka)

Po pietų išvyksime į mažą Kachetijos regiono miestą Signachį, kuris garsėja ne tik senomis vyndarystės tradicijomis, bet ir tuo, kad čia visą parą veikia santuokų rūmai. Dėl šios priežasities jis ir gavo meilės miesto vardą. Signachį pasieksime vakarop ir dar spėsime iš aukštai pasigrožėti saulėlydžio glostomu Alazanio slėniu ir jį supančiais Kaukazo kalnais.

Meilės miestas Signachis (frenta nuotrauka)

3 diena: Lagodechio miškas ir Alaverdi vienuolynas

Šią dieną jūsų lauks pažintis su įstabaus grožio Lagodechio nacionaliniu parku šiaurės rytų Sakartvele. Nacionaliniame parke yra rezervatinė ir draustinio teritorija. Pastarąją ir tyrinėsime. Šis draustinis labai skiriasi nuo likusios Rytų Kachetijos dalies. Pastarojoje – vien karštos lygumų dulkės, o čia – maloni miško žaluma ir vėsa.
 
Lagodechio nacionalinis parkas garsėja įstabiais gamtos takais į kalnus, vingiuojančiais greta šniokščiančių upių ir krioklių, kur vanduo nuo uolų krenta iš kelių dešimčių metrų aukščio. Kalnų takeliai veda į aukštumas, kur nejučiomis patenki į žydinčias alpines pievas su snieguotų Kaukazo kalnų kraštovaizdžiu, o viršūnėse gali regėti ledynus ir greta jų tyvuliuojančius smaragdinius gėlo vandens ežerus.

Lagodechio nacionalinis parkas (Rafal Cichawa nuotrauka)

Pasigrožėję Lagodechio miškais, patrauksime į garsųjį Alaverdi vienuolyną. Tai senovės ortodoksų vienuolynas, pastatytas dar VI amžiuje, vėliau sugriautas per arabų invaziją ir vėl atstatytas. Šio vienuolyno katedra – pagrindinis pastatas – buvo pastatyta XI amžiuje ir yra viena iš aukščiausių religinių pastatų Sakartvele. Jos aukštis – daugiau nei 50 metrų. Vienuolyno teritorijoje mėgausimės kultūrine atmosfera ir puikiomis paukščių stebėjimo galimybėmis.

Alaverdi vienuolynas (prescott09 nuotrauka)

O palikę vienuolyną per istorinį vyno miestą Telavi pajudėsime į Dedoplicskaro miestą, kurio pavadinimas, išvertus iš kartvelų kalbos, reiškia „karalienės šaltinis“. Po Kaukazo kalnų tai viena labiausiai lankomų Sakartvelo ornitologinių vietų. Tarp dviejų įspūdingų saugomų teritorijų – Vašlovanio ir Chachunos – įsukūrusiame mieste praleisime keturias naktis.

4 diena: Chachunos gamtos rezervatas – Mta Dali vandens rezervuaras

Po ankstyvų pusryčių išvyksime į ekspediciją po Chachunos gamtos rezervatą netoli Mta Dali vandens rezervuaro. Kelias vingiuos per bekraštę Taribano stepę, kur sutinkama daug retų ir įdomių plėšriųjų sparnuočių. Išlipę iš autobusiukų akylai dairysimės karališkųjų erelių (Aquila heliaca), palšųjų grifų (Gyps fulvus), egiptinių maitvanagių (Neophron percnopterus), stepinių erelių (Aquila nipalensis), stepinių suopių, gyvatėdžių, pievinių lingių.

Egiptinis maitvanagis (Bouke nuotrauka)

Kelionėje per stepę lydės ir smulkesni paukščiai. Susipažinsite su didžiaisiais trumpapirščiais (Calandrella brachydactyla) ir paprastaisiais stepiniais (Melanocorypha calandra) vieversiais, paprastaisiais uolažvirbliais (Petronia petronia), skirtingomis medšarkių rūšimis ir kukučiais, bitininkais bei žalvarniais. Pastarosios trys rūšys peri ir Lietuvoje, tačiau Sakartvele jų sutinkama kur kas gausiau.

Mta Dali vandens rezervuaras (Evaldas Mikoliūnas)

Pasiekus Chachuną lauks pažintis su vandens, krūmynų ir nendrynų paukščiais. Susipažinsite su rudosiomis urvinėmis antimis (Tadorna ferruginea), kurapkos dydžio juodaisiais frankolinais (Francolinus francolinus), kurie peri sausose lygumose su prieiga prie vandens, stepiniais pelėsakaliais (Falco naumanni), kurie Lietuvoje stebėti tik kartą, baltaūsėmis devynbalsėmis (Curruca mystacea).

Jei turėsime laiko, leisimės dar giliau į teritoriją – prie aktyvių Takhi-Tepa purvo vulkanų, iš kurių kraterių nuolat veržiasi purvas, nafta ir dujos. 

Juodasis frankolinas (Derviş nuotrauka)

5 diena: Pantišaros tarpeklis – Samukhi lygumos

Šią dieną jūsų lauks kelionė į Pantišarą ir Samukhi. Pirmoji vieta – tai sausas, uolingas kanjono tipo tarpeklis su skurdžia augmenija, priklausantis Vašlovanio nacionaliniam parkui, o antroji vieta – tarpeklio pabaigoje, šalia Azerbaidžano sienos plytinčios lygumos.
 
Pakeliui į tarpeklį sustosime Širaki lygumose. Šias lygumas sudaro stepės, kur ūkininkai pavasariais augina grūdines kultūras ir gano gyvulius. Dėl šios priežasties čia gausu pelinių graužikų ir smulkiųjų grūdlesių paukščių, o kur jie, ten juos medžiojantys sparnuoti plėšrūnai: pievinės lingės, pelėsakaliai, suopiai. Turėsim progos jų pasidairyti ir daugiau apie juos sužinoti.

Pantišaros kanjonas Vašlovanio nacionaliniame parke (olenyok nuotrauka)

O prie tarpeklių vėl susitiksime su mėlynaisiais akmeniniais strazdais, akmeniniais bukučiais ir rytine devynbalse giesmininke (Curruca crassirostris). Jei turo dalyviai nepabūgs, gidas paieškos ir giurzos. Kas tai per gyvūnas? Tai anginių šeimos gyvatė, gyvenanti akmeninguose, krūmais apaugusiuose priekalniuose ir upių slėniuose, minta smulkiais paukščiais, žinduoliais ir ropliais.
 
Prieš grįždami į viešbutį, Samukhi lygumose pasidairysime klajojančių džeiranų – Vidurio ir Centrinėje Azijoje paplitusių gazelių.

6 diena: Vašlovanio nacionalinis parkas

Šią dieną tyrinėsime Juodąją kalvą netoli Kvemo Kedi kaimo pakraščių, kur baigiasi civilizacija ir prasideda Vašlovanio nacionalinis parkas. Tiesa, pavadinimas apgaulingas – šioje vietoje ne tik nėra nieko juodo, bet nėra ir jokių kalvų. Mūsų tikslas bus kitas – keliausime surasti paprastąjį fazaną (Phasianus colchicus). Kelionė vėl drieksis Širaki laukais, vadinasi, bus tikimybė išvysti lenktanagių plėšrūnų ir jų grobio – smulkiųjų paukščių.

Vašlovanio nacionalinis parkas (Mariaus Karlono nuotrauka)

Šios dienos piknikas lauks Vašlovanio nacionaliniame parke. Apsupti smėlėtų kalvų ir pistacijų krūmų, išsitiesime trumpam pailsėti, pasistiprinti užkandžiais ir vėl leisimės į kelią. Šįkart – Erelių tarpeklio link, kuris yra vos kelios minutės nuo mūsų viešbučio Dedoplicskaro mieste.
 
Čia lauks žygis iki ant kalvos šlaito esančios paukščių stebėjimo aikštelės. Grožėdamiesi atsiveriančia panorama stebėsime palšuosius grifus, egiptinius maitvanagius, gyvatėdžius, sakalus keleivius ir juoduosius gandrus. 

Palšasis grifas (Kęstučio Čepėno nuotrauka)

7 diena: Širaki lygumos – Kazbeko kalnas

Po pusryčių mums jau pažįstamomis Širaki lygumomis pajudėsime į Šiaurės Kaukazą. Mūsų tikslas bus Stepancmindos miestelis pačioje Kaukazo kalnų glūdumoje. Tai bus maždaug penkių valandų kelionė su trumpais sustojimais stebėti paukščių. Vakare pasiekę Kazbeko kalno papėdes išeisime pasidairyti į rytinėje miesto dalyje stūksantį Kuro tarpeklį. Jei šypsosis sėkmė, šią dieną išvysime kaukazinius tetervinus ir kaukazinius ularus – dvi endemines Sakartvelo paukščių rūšis.

Juodagalvė starta (Kęstučio Čepėno nuotrauka)

8-9 dienos: Stepancmindos apylinkės – Kazbeko kalnas – Gergečio ledynas

Šias dvi dienas tyrinėsime unikalios gamtos ir turtingos istorijos kupinas Stepancmindos miestelio apylinkes. Slėniai, tarpekliai, vienuolynai, ledynai – patirsite visą Šiaurės Kaukazo grožį ir didybę. Ryte leisimės į Kuro tarpeklį stebėti paslaptingų kaukazinių tetervinų. Jų rytiniai šokiai, iš miego bundant slėnio miesteliui ir virš kalnų kylant saulei, tikrai nepaliks abejingų. Tokiu paros metu pragysta ir tetervino giminaitis ularas. Šis didelis tvirtas paukštis peri aukštai kalnuose, o į lygumas nusileidžia labai retai.

Kaukazinis tetervinas (yanlev nuotrauka)

Kuro tarpeklis garsus ne tik retais paukščiais, bet ir žvėrimis. Vaikštant yra tikimybė išvysti kalnuose gyvenančias ožkas – Rytų Kaukazo turus (Capra cylindricornis), kaukazinę lūšį (Lynx lynx dinnik), sirinį rudąjį lokį (Ursus arctos syriacus) ir net pilkąjį vilką.
 
Aplankysime vaizdingą Tereko upės slėnį ir patyrinėsime čia augančius ornitochorinius medžius ir krūmus, pritraukiančius daug skirtingų paukščių rūšių ir porūšių. Baltagurkliai strazdai (Turdus torquatus), kalninės pečialindos (Phylloscopus sindianus), ryškiomis raudonomis sparnų plunksnomis pasipuošę lipikai (Tichodroma muraria), kalninės startos, vandeniniai strazdai – tik dalis įdomesnių rūšių.

Karališkasis svilikėlis (selim nuotrauka)

Kita vieta – Truso tarpeklis prie Džvario (Kryžiaus) perėjos. Šioje vietoje stebimi margieji akmeniniai strazdai (Monticola saxatilis) melsvai pilku viršugalviu ir ugninėmis krūtinės plunksnomis, o taip pat reta endeminė rūšis – karališkieji svilikėliai (Serinus pusillus), dėl akinamai raudonos dėmės viršugalvyje nesupainiojami su jokiais kitais smulkiais paukščiais. Šį tarpeklį pamėgusios ir laukinės ožkos gemzės.

Kazbeko kalnas (Mariaus Karlono nuotrauka)

Šių dviejų dienų kulminacija bus žygis prie Kazbeko kalno ir Gergečio ledyno. Kazbeko kalnas – vienas žymiausių Europoje. Tiek savo aukščiu (5054 m), tiek grožiu jis nepalieka abejingų. Pasakojama, kad šis kalnas sužavėjo net į jį kopusį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Kalno įspūdį sustiprina snieguotos viršūnės fone stovinti XIV a. Gergečio Šv. Trejybės bažnyčia. Jos viduje daug metų buvo saugomi Mcchetos (Mtskheta) miesto lobiai, tarp kurių ir Sakartvelo krikščionybės simbolis – Šv. Ninos kryžius.

Gergečio Šv. Trejybės cerkvė (photospirit nuotrauka)

Turo metu pakilsime net į 3 kilometrų aukštį. Iš pradžių autobusiukais pakilsime į 2 kilometrų aukštį, o likusį kilometrą žygiuosime pėsčiomis. Judėsime palengva, dažnai sustosime, atsipūsime, pakvėpuosime kalnų žiedų kvapais prisodrintu oru ir nuolat dairysimės. O dairytis čia tikrai verta. Upelyje dažnai nardo vandeniniai strazdai, laksto vandeniniai kalviukai (Anthus spinoletta coutellii), ryškiomis krūtinėmis „liepsnoja“ ledyninės raudonuodegės (Phoenicurus erythrogastrus), kalnų šlaitais vaikštinėja ularai.

Ledyninė raudonuodegė (agami nuotrauka)

Bet tik šiais sparnuočiais tikrai nepasitenkinsime. Keliaudami ledyno link įgyvendinsime vieną ambicingiausių tikslų – pamatyti 2,80 metrų ilgio sparnų savininkes avėdras (Gypaetus barbatus). Tai labai reti barzdoti grifai, kurių pasaulyje liko tik 800 porų. Jie gyvena tik sunkiai prieinamose, stačiose uolose, bet stebėti galima ir slėniuose, šlaituose. Avėdros minta neseniai žuvusių gyvūnų mėsa, dvėseliena, kaulais. Pakyla virš kalnų, meta kaulus žemyn, kad šie suskiltų į gabalus, o tada juos praryja. Jei pasiseks, pamatysime šį neeilinį reginį. 

Vieną iš vakarų užsuksime prie XI amžių menančio Dariali vienuolyno, stovinčio apie 1,3 kilometrus virš jūros lygio, prie pat Sakartvelo ir rusijos sienos. Čia pasidairysime lokių, kalnų ožių ir pasigrožėsime kalnų kraštovaizdžiu.
 
Nakvosime viešbutyje Stepancmindoje.

Avėdra (nicolas nuotrauka)

10 diena: Džvari (Kryžiaus) perėja – Ananūrio miškas – Mccheta

Šią dieną pajudėsime Tbilisio link, bet dar dar stabtelsime trijuose taškuose. Pirmasis – Džvari (Kryžiaus) kalnų perėja, kuri pavadinimą gavo dėl 1824 metais perėjoje pastatyto didelio marmurinio kryžiaus. Per šią perėją eina vadinamasis Sakartvelo karo kelias, kuriuo keliaudami pasieksime Gudauri apžvalgos aikštelę. Tiek Džvari perėjoje, tiek prie Gudauri aikštelės bandysime pamatyti karališkuosius svilikėlius, lipikus, raguotuosius vieversius, vandeninius kalviukus ir alpinius erškėtžvirblius (Prunella collaris).

Sakartvelo karo kelias (miklyxa nuotrauka)

Per pietus sustosime Ananūrio miškuose. Tai laukinė plačialapių miškų juosta, besidriekianti šalia Ananūrio tvirtovės ansamblio – vieno įstabiausių Sakartvelo vėlyvųjų viduramžių statinių. Pasivaikščiosime mišku ir pasiklausysime ūksmingų sąžalynų giesmininkių – apykaklėtosios musinukės (Ficedula semitorquata), mažosios musinukės, kalninės pečialindos. 

Riedėdami Tbilisio link, aplankysime ir krikščionybės lopšį Sakartvele – senąją sostinę Mcchetą. Čia būtinai užeisime į seniausios Sakartvelo krikščioniškos bažnyčios vietoje stovinčią Svetitskhovelio katedrą. Šioje vietoje pirmoji krikščionių ortodoksų bažnyčia buvo pastatyta dar IV amžiuje Karaliaus Miriano paliepimu. Šiandien katedra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir yra pagrindinė sustojimo vieta piligriminiame Šilko kelyje.
 
Vakarop pasieksime Tbilisį.

11 diena: Tbilisis – Vilnius

Anksti ryte keliausime į oro uostą ir po kelių valandų įstabaus sparnuoto nuotykio kalnų, stepių ir slėnių šalyje pasieksime namus.

Svetitskhovelio katedra (monticellllo nuotrauka)

Kaina: 2250 EUR asmeniui­ + skrydžių bilietai

Į turo kainą įskaičiuota:

• lydintis gamtos gidas iš Lietuvos;
• patyręs vietinis gamtos gidas, kalbantis anglų kalba;
• transportas (visureigiai Mitsubishi Delica autobusiukai);
• nakvynė ekonominės klasės viešbučiuose (asmeniui dviviečiame kambaryje);
• maitinimas visomis kelionės dienomis: pusryčiai, pietūs (arba piknikai) ir vakarienė;
• geriamasis vanduo visomis turo dienomis;
• bilietai į programoje suplanuotus nacionalinius parkus ir saugomas teritorijas;
• paukščių sąrašas, kuriame žymėsime turo metu užfiksuotas rūšis.

Į turo kainą neįskaičiuota:

• skrydžių bilietai: Vilnius – Tbilisis – Vilnius;
• kelionės draudimas;
• priemoka už vienvietį kambarį (135 EUR);
• arbatpinigiai gidams, jei norėsite jiems atsidėkoti (rekomenduojama 20-30 EUR nuo žmogaus);
• papildomi užkandžiai kelionės metu;
• asmeninės išlaidos (maistui, gėrimams, suvenyrams, kt.);
• optika, foto įranga, paukščių pažinimo vadovai.

Registracija, mokėjimo sąlygos ir skrydžių bilietai:

• Norinčius užsiregistruoti į turą kviečiame užpildyti žemiau esančią registracijos formą;
• Mokėjimo sąlygos:
   – registracijos mokestis: 200 EUR už asmenį (įskaičiuotas į turo kainą, negrąžinamas); užsiregistravę el. paštu gausite išankstinę sąskaitą, registracija bus patvirtinta tik sumokėjus registracijos mokestį;
   – avansinis mokėjimas: 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2025 m. vasario 10 d. (registracijos mokestis įskaičiuojamas į šį mokėjimą);
   – likusi suma: likę 50 proc. visos turo kainos sumokama iki 2025 m. balandžio 10 d.
• Skrydžių bilietai:
   – skrydžių bilietus pirksime tik tuomet, kai į kelionę užsiregistruos minimalus dalyvių skaičius ir išvykimas bus garantuotas;
   – skrydžių bilietus padėsime įsigyti, jums tereikės pateikti savo duomenis mūsų partneriams, kurie suras patrauklų skrydžių bilietų pasiūlymą, rezervuos bilietus ir išrašys sąskaitas visiems keliautojams.

Svarbu žinoti:

• minimalus keliaujančiųjų skaičius – 8 asmenys;
• turas gali būti atšauktas, jei iki 2025 m. vasario 10 d. užsiregistruos mažesnis nei minimalus keliaujančiųjų skaičius;
• turas skirtas ne jaunesniems nei 16 metų amžiaus dalyviams. 16-18 metų amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda;
• programa gali būti keičiama dėl valdžios institucijų apribojimų, nepalankių oro sąlygų arba kitų nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių;
• būtinas vidutinis fizinis pasirengimas – planuojami pasivaikščiojimai pėsčiomis 1-2 val. per dieną, numatomas ilgesnis žygis Kazbegi kalnuose nelygiu paviršiumi (nuo 2,200 m eisime apie 1 km lėtu, ramių tempu);
• Sakartvelo valiuta – Gruzijos Laris (GEL). 1 EUR = ~3 GEL.

Ką būtina turėti:

• asmens dokumentą (pasą arba LR asmens tapatybės kortelę, kurie turi galioti ne trumpiau kaip 6 mėn. po turo);
• skrydžių bilietus;
• bent minimalų kelionės draudimą (nelaimingų atsitikimų draudimą);
• žiūronus (jei neturite, galime išnuomoti);
• patogius žygio batus;
• aprangą (įskaitant galvos apdangalus) karštiems ir vėsesniems orams;
• nedidelę kuprinę dienos žygiams;
• būtinus medikamentus ir higienos reikmenis.

Ką rekomenduojame turėti:

• fotoaparatą;
• paukščių stebėjimo monoklį (jei neturite, galime išnuomoti);
• gertuvę;
• apsaugas nuo saulės (kremas, akiniai), vėjo ir lietaus;
• priemones apsisaugoti nuo vabzdžių;
• paukščių pažinimo vadovą „Europos paukščiai“ („Collins Bird Guide“).