Mokytojai

Arūnas Čerkauskas

Gamtosaugininkas, gamtos gidas.

Arūnas gimė ir užaugo Pasvalio rajone. Paukščiais ir gamta domėjosi nuo vaikystės, o paauglystėje įsitraukė į Lietuvos ornitologų draugijos veiklą ir joje aktyviai dalyvauja iki šios dienos. Po mokyklos Arūnas įgijo bakalauro diplomą ekologijos ir aplinkotyros srityje, o vėliau magistro laipsnį zoologijos srityje. Pastarąjį dešimtmetį dirbo ekologu Gražutės regioniniame parke ir metodiniame analitiniame centre atvirų buveinių paukščių ekspertu. Arūnas puikiai išmano ir daug metų kovoja už aplinkosaugą, kuri jam yra svarbi gyvenimo dalis. Laisvu laiku keliauja po pasaulį, siekdamas pamatyti ir pažinti kitų kraštų gamtą ir kultūrą.

Gintarė Grašytė

Pelėdų ir erelių tyrinėtoja, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė.

Gintarė augo Labanoro girios kaimelyje ir jau nuo mažens žinojo, kad savo ateitį sies su gamta. Išvaikščioti pušynai, paupiai ir išbraidytos pelkės galiausiai atvedė į Vilniaus universiteto Biologijos bakalauro, o vėliau Zoologijos magistro studijas. Jau studijuodama universitete pradėjo pelėdų tyrimus, laisvalaikiu žiedavo paukščius, aktyviai dalyvavo Studentų gamtininkų mokslinėje draugijoje. Kaip pati sako, šalia klausimo „kas“, visuomet rūpėjo ir klausimai „kaip“ ir „kodėl“, todėl studijas tęsė ir 2017 m. apsigynė Ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu dirba gamtos eksperte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, su bendraminčiais tyrinėja erelių ir pelėdų ekologiją, rengia informaciją feisbuko puslapiui „Padėkime ereliams“, yra išleidusi knygelę apie pelėdas „Kas spokso iš uokso?“, parengusi tekstų įvairioms knygoms ir pažintiniams vadovams, veda paskaitas ir edukacijas.

Saulius Karalius

Lietuvos ornitofaunistinės komisijos (LOFK) pirmininkas, knygų apie paukščius bendraautoris ir iliustratorius.

Saulius gimė ir augo Anykščiuose. Čia nuo pat mažesns, kaip prisimena, didžiąją laiko dalį leido lakstydamas paskui drugius ir paukščius, laikydamas stiklainiuose buožgalvius ir karosiukus, vakarais stebėdamas virš trobos skraidančius šikšnosparnius ir naktimis klausydamasis paslaptingų pelėdų ūbavimų. Rimtesnis pasiryžimas pasukti gamtininko keliu gimė vaikystėje į rankas patekus prof. Tado Ivanausko „Lietuvos paukščių“ tritomiui. Šiuo metu Saulius Karalius vadovauja Jūrų muziejaus Akvariumo skyriui, yra Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininkas. Pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skyrė paukščių stebėjimams ir yra užfiksavęs ne vieną Lietuvai naują paukščių rūšį, knygų iliustravimui. Jo realistiški, smulkiausias paukščių ir gamtos detales atkuriantys piešiniai papuošė knygas „Lietuvos fauna“, „Lietuvos drugiai“, leidinio „Nauji ir reti paukščiai Lietuvoje“ viršelį.

Marius Karlonas

„Ornitostogų“ įkūrėjas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius ir bendraautoris.

Marius gimė ir augo Jonavos rajono miškų apsuptyje, todėl gamtos pažinimas nuo vaikystės buvo jo pagrindinis pomėgis. Vėliau, paauglystėje, jis ypatingai susidomėjo ornitologija ir nuo tada šis pomėgis tapo gyvenimo būdu. Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja Lietuvos ornitologų draugijos veikloje, dirba įvairiuose gamtosauginiuose projektuose. Dar 2011 m. Marius pradėjo vesti paukščių stebėjimo turus gamtos entuziastams iš užsienio. Netrukus įkūrė „Birding Lithuania Tours“, o vėliau ir „Ornitostogas“. Skatindamas paukščių stebėjimą Lietuvoje, Marius yra parašęs tris paukščių stebėjimo gidus skirtingiems Lietuvos regionams: Nemuno deltai, Dzūkijai ir Žemaitijai, bei kartu su kolegomis ornitologais išleido knygas „Lietuvos paukščiai“ ir „Lietuvoje žiemojantys paukščiai“. 2022 m. Marius baigė Taikomąją ekologiją Vytauto Didžiojo universitete (VDU), apsigynęs magistro darbą apie kurapkos populiacijos būklę ir paplitimą Lietuvoje.

Julius Morkūnas

Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, Klaipėdos universiteto dėstytojas, Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) ornitologas, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras

Julius gimė Kaišiadoryse, o dabar, kaip pats sako, atostogauja ir gyvena pajūryje – Klaipėdoje. Julius į laukinės gamtos apsaugos veiklas aktyviai įsitraukė nuo 2005 m. Dirbo savanoriu ir lauko tyrėju Lietuvos gyvūnų apsaugos draugijoje, Lietuvos ornitologų draugijoje, Gamtos tyrimų centre. 2011 m. persikėlęs į Klaipėdą tęsė gamtosaugos darbus, daugiausia dėmesio skirdamas jūros antims. Mokslininko dėmesys sparčiai nykstančių šiaurinių ančių išsaugojimui dar labiau sukatyvėjo 2015 m., kai buvo pradėti vykdyti pirmieji tyrimai, susiję su priegauda ir priegaudos mažinimo priemonių bandymais Baltijos jūroje. 2023 m. Julius apsigynė Ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją.

Antanas Petraška

Gamtininkas, entomologas, gamtos gidas.

Antanas Petraška gimė ir augo Dzūkijoje, greta Žuvinto biosferos rezervato. Čia jis atrado paukščių stebėjimą, į kurį įsitraukė taip stipriai, jog jau netrukus tapo vienu aktyviausių ornitologų Lietuvoje. Antanas daug metų aktyviai dalyvauja Lietuvos ornitologų draugijos veikloje, kurioje labiausiai pasižymėjo įnešdamas svarų indėlį sudarant Lietuvos perinčių paukščių atlasus. Laisvu laiku stebi paukščius ir už Lietuvos ribų – keliauja po įvairias pasaulio šalis siekdamas pažinti dar nematytos gamtos kertes. Pastaraisiais metais aktyviai domisi ir Lietuvoje sutinkamais laumžirgiais, o to rezultatu tapo neseniai su kolegomis išleista knyga „Lietuvos laumžirgių paplitimo atlasas“.

Arūnas Pranaitis

Gamtininkas ekologas, gamtos gidas.

Arūnas Pranaitis yra vienas labiausiai patyrusių gamtininkų Lietuvoje, beveik keturis dešimtmečius dirbantis ir tyrinėjantis pirmąją ir vienintelę tokią saugomą teritoriją Lietuvoje – Žuvinto biosferos rezervatą. Arūnas dirba rezervato ekologu, tyrinėja ir stebi gamtinių buveinių raidą ir kaitą rezervate. Unikalus Lietuvoje ir pasaulyje meldinių nendrinukių populiacijos atkūrimo projektas, per daugelį metų atlikti pievų ir šlapynių gamtotvarkiniai darbai, taikant moderniausius metodus ir priemones – tai šio gamtininko žinių ir ilgametės patirties rezultatai. Šalia kasdienio gamtosauginio darbo, Arūnas yra ir mokslininkas, paskelbęs keliolika mokslo tiriamųjų ir daugiau nei du šimtus gamtos populiarinimo straipsnių, yra kelių knygų autorius ir bendraautoris.

Gintaras Riauba

Biologinės įvairovės ir gamtosaugos specialistas.

Gintaras gimė ir užaugo Šakių rajone, Gelgaudiškyje, kur dar mokydamasis mokykloje pradėjo domėtis gamta. Studijuodamas Vilniaus edukologijos universitete susidomėjo paukščių ekologija, tyrinėjo Vilniaus miesto Vingio parko paukščių bendrijų ypatumus. Po studijų liko dirbti universitete ir 16 metų čia vedė stuburinių zoologijos laboratorinius darbus, skaitė paskaitas, vadovavo mokomosioms studentų lauko praktikoms, baigiamiesiems darbams. Dar būdamas studentu vykdė taškines paukščių apskaitas, tirdamas tiek atviro kraštovaizdžio, tiek miško paukščius, dalyvavo įgyvendinant įprastų paukščių populiacijų stebėsenos programas. Mokslinio domėjimosi sritis buvo miško paukščių ekologija, atliko jerubės populiacijų gausos vertinimą įvairiuose Lietuvos miškuose, tyrė šios rūšies populiacijų genetinės įvairovės ypatumus. Kelis metus dirbo biologinės įvairovės ekspertu VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, o nuo 2023 m. dirba Lietuvos ornitologų draugijoje.

Rimgaudas Treinys

Plėšriųjų paukščių tyrinėtojas, biomedicinos, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras.

Rimgaudo mokslinis kelias prasidėjo Vilniaus pedagoginiame universitete, kur 2001 m. baigė Aplinkotyros ir ekologijos studijas. Vėliau mokslus tęsė Vilniaus universitete, kur 2003 m. įgijo Aplinkotyros ir ekologijos magistro laipsnį. Dar po šešerių metų tame pačiame universitete įgijo biomedicinos mokslų srities, ekologijos ir aplinkotyros krypties daktaro laipsnį. Jo disertacijos tema – „Erelio rėksnio Aquila pomarina buveinių pasirinkimas ir populiacijos būklė arealo šiaurės vakarų periferijoje“. Šiuo metu Rimgaudas dirba Gamtos tyrimų centre, Paukščių ekologijos laboratorijoje. Daugiausiai tyrinėja plėšriųjų paukščių populiacijų funkcionavimą, veiksnius, lemiančius šių rūšių erdvinį pasiskirstymą, kai kurių rūšių gyvenimo ir metinius ciklus, skirtingų plėšriųjų paukščių rūšių tarpusavio sąveikas. Pastaruosius dvidešimt metų dalyvauja lizdaviečių inventorizacijos ir apsaugos, blogos būklės lizdaviečių atkūrimo veiklose, įvairiuose monitoringuose ir mokymuose.