2024 rugsėjo 28-29

Netoli Lietuvos plyti ypatinga vieta, kur susiduria dviejų vandenų – Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangos. Čia prieš akis atsiveria begalinis horizontas, todėl iš to paties taško ryte galima pamatyti saulėtekį, vakare saulėlydį. O kasmet rudenį šią vietą aplanko migruojantys paukščiai. Šimtai, tūkstančiai jų!
 
Tai – Kolkos ragas. Kadaise ši vandens, smėlio ir vėjų sukurta vieta buvo naudojama kariuomenės, aplink ją buvo nemažai apleistų kaimų, o šiandien ji traukia paukščių stebėtojus iš visos Latvijos ir kitų kraštų. Į šį laukinės gamtos kampelį su mumis kviečiame keliauti rugsėjo pabaigoje, kai paukščių migracija į pietus pasiekia kulminaciją.

Kolkos ragas (Raimond Klavins nuotrauka)

Dviejų dienų turo maršrutas drieksis nuostabiomis Latvijos ežerų pakrantėmis, slėpiningų pelkynų pažintiniais takais, plačiomis paežerių ganyklomis, pajūrio kopomis iki pat garsiojo rago, kuris rudenį tampa saugiu uostu sparnuočiams.
 
Čia mėgsta leistis ir ilsėtis juodkrūčiai, islandiniai, lenktasnapiai, jūriniai, mažieji ir Teminko bėgikai. Taip pat smiltinukai, laplandiniai ir paprastieji griciukai, gaidukai, akmenės, įvairių rūšių kirai, jūriniai ereliai, paukštvanagiai, lingės, suopiai, būriai mažųjų skrajūnų. Čia jie leidžiasi pailsinti sparnų ir pasistiprinti, todėl susidaro išskirtinės sąlygos jais pasigrožėti.

Juodkrūčiai bėgikai (Dalios Račkauskaitės nuotrauka)

Tiesa, kol pasieksime Kolką, pirmąją turo dieną dar aplankysime ne ką mažiau įspūdingas mūsų kaimyninės šalies vietas. Pirmoji iš jų – Kemerių nacionalinis parkas. Ši daugiau nei 380 kvadratinių kilometrų užimanti teritorija – daugybės žvėrių, paukščių ir augalų namai.
 
Per Kemerių raistą, kuris skaičiuoja net 8000 metų istoriją, yra nutiestas pažintinis takas, kuriuo žygiuodami susipažinsime su pelkių augalija ir pasigrožėsime rudenėjančiu kraštovaizdžiu, kuris geriausiai atsiveria nuo tako pabaigoje įrengtos apžvalgos aikštelės.

Kemerių nacionalinis parkas

Žinoma, pagrindinis mūsų tikslas bus pamatyti kuo daugiau paukščių. Šią vietą – ypač pelkėje telkšančius ežerėlius – mėgsta migruojančios žąsys (tundrinės, baltakaktės), antys (kuoduotosios, rudagalvės, kryklės, cyplės), gulbės giesmininkės, baltieji ir pilkieji garniai, nendrinės lingės, jūriniai ereliai. Apie visas rūšis gidai papasakos plačiau, supažindins su jų gyvenimo ypatumais ir pamokys, kaip atskirti kartais vienas į kitą labai panašius paukščius.

 Baltakaktės žąsys (Mariaus Karlono nuotrauka)

Popiet patrauksime prie kitų nacionalinio parko įžymybių – lagūninės kilmės Kanierio ir Engurės ežerų. Šie seklūs vandens telkiniai yra labai svarbūs paukščiams visais metų laikais. Prie Kanierio stebėta daugiau nei 200 sparnuočių rūšių (Latvijoje iš viso registruota 342 rūšys), o lankantis prie Engurės įmanoma pamatyti beveik visas Latvijoje rastas migruojančių paukščių rūšis.

Kanierio ežero pažintinis takas

Kanieris yra įtrauktas į paukščiams svarbiausių Europos vietų sąrašą, o Engurės ežero teritorijoje įkurtas ornitologinis rezervatas ir Latvijos mokslų akademijos Biologijos instituto Ornitologijos laboratorijos bazė.

Engurės ežere yra trys paukščių stebėjimo bokšteliai, iš kurių geriau apžiūrėsime ežero platybes ir čia besiilsinčius vandens paukščius – antis, žąsis, gerves, nendrynuose galbūt pavyks pamatyti gražiąsias ūsuotąsias zyles ir tulžius bei išgirsti į šiltesnius kraštus išsiruošusios ilgasnapės vištelės žvygčiojimą.

 Ūsuotoji zylė (Alberto Skirpsto nuotrauka)

Kartu šis ežeras garsėja ir šalia jo plytinčiomis ganyklomis, kur laisvai ganosi daugiau nei 30 galvijų – kalninės karvės, šarlotės ir pilkosios alpių karvės, o taip pat raitinių arklių veislės žirgai.

Prie Engurės ežero

Netoliese esančio Mėrsrago kaimo pievose galbūt išvysime ir labai retą veislę – mėlynąsias Latvijos karves. Šios tik Latvijai būdingos karvutės, kurios nebijo nei šalčio, nei lietaus, nei vėjo, yra kilusios nuo Kuržemės pakrantės ir šiuo metu yra arti išnykimo ribos.

 Karvutės (Alberto Skirpsto nuotrauka)

Nakvynei apsistosime vos keliasdešimt kilometrų nuo pagrindinio turo taško – Kolkos rago. Nieko nelaukę skubėsime ilsėtis, kad kitos dienos rytą pilni jėgų galėtume tyrinėti visą teritoriją.
 
Migruojančių paukščių stebėjimą pradėsime anksti ryte, dar saulei nepatekėjus. Skubėsime į Kolkos ragą ir pasinersime į sparnuočių pasaulį. Rytinis laikas – geriausias norint išvysti būrius žvirblinių paukščių, plasnojančių pietų kryptimi, retas jūrines rūšis, besisupančias ant bangų, tilvikus, kurie bėginėja smėlėta pakrante, bei akylus plėšrūnus, kurie neatsisako progos paskanauti lengvo grobio, todėl rudenį visada seka iš paskos migruojantiems sparnuočiams. Vieni iš tokių – vikrūs paukštvanagiai ir už juos dar greitesni sakalai keleiviai.

Smiltinukai (Mariaus Karlono nuotrauka)

Keliaudami paplūdimiu palei baltas kopas papasakosime daugiau apie migracijos fenomeną, pro monoklius stebėsime toliau jūroje esančius paukščius (juodakaklius narus, mažuosius kirus, juodąsiais antis, nuodėgules) ir atidžiai dairysimės retenybių, kurių ši vieta visada būna paruošusi. Pavyzdžiui, smailiauodegių plėšikų.

Laplandinis griciukas (Mariaus Karlono nuotrauka)

Po žvalgytuvių Kolkos rage palei Baltijos pakrantę patrauksime prie lagūninės kilmės Liepojos ežero ir netoli jo besidriekiančių Nycos laukų. Didžiąją ežero dalį užima ornitologinis draustinis, todėl čia visais metų laikais netrūksta paukščių. Rudenį ežere mėgsta apsistoti vandens paukščiai, grobio dairytis plėšrūnai, nendrėse slapstytis migruojantys nendrynų paukščiai – didieji baubliai, ūsuotosios zylės, nendrinės vištelės ir kt. 

Paukštvanagis (Mariaus Karlono nuotrauka)

Jei Lietuvoje geriausias vietas paukščiams stebėti su mumis jau išmaišėte arba jeigu dar nė karto nesimėgavote ornitostogomis, šis turas po rudenėjančią Latvijos pajūrio laukinę gamtą tikrai perbraižys jūsų gamtos pažinimo ribas.

Kolkos ragas

PROGRAMA:
 
Pirmoji diena
 
5:00 – išvykstame iš Vilniaus pro Kauną;
10:00 – atvykstame į Kemerų nacionalinį parką;
13:00 – pietūs kavinėje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai);
14:30 – paukščių stebėjimas prie Kanierio ežero;
17:30 – Engurės ežeras ir aplinkinės ganyklos;
19:30 – vakarienė kavinėje Ruojoje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai);
21:30 – kelionė į nakvynės vietą netoli Kolkos rago.
 
Antroji diena
 
6:00 – pusryčiai kavinėje;
7:00 – atvykstame prie Kolkos rago;
7:30 – tekančios saulės pasitikimas, paukščių migracijos stebėjimas;
8:30 – pasivaikščiojimas pajūriu stebint tilvikinius ir jūros paukščius;
10:30 – pajudame į Liepoją;
13:00 – pietūs Liepojoje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai);
14:00 – paukščių (žąsų, ančių, tilvikų ir kt.) stebėjimas prie Liepos ežero ir Nycos laukuose. 
17:30 – pajudame į Vilnių pro Palangą ir Klaipėdą;
19:00 – vakarienė kavinėje (neįtraukta į sąskaitą, renkamasi individualiai);
22:30 – pasiekiame Vilnių.

Turas skirtas ne jaunesniems nei 14 m. amžiaus dalyviams. 14-17 m. amžiaus dalyviai gali keliauti tik su pilnamečio palyda arba pateikę raštišką tėvų / globėjų sutikimą, kad gali keliauti vieni.

KAINA:

• vienam asmeniui vykstant savo transportu ir gyvenant vienviečiame kambaryje – 220 Eur
  (dviviečiame kambaryje – 195 Eur)
• vykstant mūsų transportu (8 vietų mikroautobusas) + 40 Eur 

Į turo kainą įskaičiuota:

• Dvi dienos su patyrusiais gamtos gidais – įdomių istorijų ir vertingų žinių sukaupusiais ornitologais.
• Paukščių stebėjimo monokliai, pro kuriuos stebėsime toliau esančius paukščius;
• Nakvynė viešbutyje prie Kolkos rago;
• Pusryčiai.

Pasirūpinti patiems:

• Žiūronais (galite užsisakyti rezervuodami turą);
• Tinkama apranga (šiltais, neperšlampamais drabužiais):
• Žygio batais (per dieną nueisime apie 10 km įvairiais paviršiais);
• Papildomais užkandžiais, šiltais gėrimais ir vandeniu;
• Klausimais gidams ir gera nuotaika bet kokiomis oro sąlygomis.

Turas gali būti atšauktas, jei likus savaitei iki turo pradžios susirinks mažiau nei 7 žmonės.