Nors šis pavasaris atrodo sustabdė pasaulį, gamtoje viskas tekėjo įprasta vaga: daugeliui atsirado laisvo laiko pastebėti kas joje vyksta, bet negalėjome tuo pasidžiaugti kartu, todėl nekantriai laukėme laiko, kai vėl galėsime visus pakviesti susitikti ir ornitostogauti drauge!!
Dzūkiška idilė
Atidžiai sekdami naujienas, vieną po kito atšaukėme visus pavasario turus, bet tikėjomės, kad susitikti pavyks dar neprasidėjus vasarai ir labai džiaugiamės, kad paskutinį savaitgalį prieš ją suplanavome keliauti ne kur kitur, o į mūsų mylimą Dzūkiją! Visi džiaugsmingai ir nekantriai, jau per smagią pavasarinę liūtį, susitikome Marcinkonyse ir iš karto patraukėme Čepkelių apylinkių link, kur vakarui suplanavome pasivaikščiojimą raistą supančiose giriose. Dangus vis dar buvo prakiuręs, bet tai nesutrugdė apžvelgti apylinkes, pasikalbėti apie tai, kaip susiformavo ši teritorija, kuo ji yra svarbi tiek gamtai, tiek žmogui, suprasti viso gamtinio komplekso unikalumą ir kodėl jai skirtas toks apsaugos statusas. Nors ir pliaupiant lietui, visą kelią mus lydėjo įprasti miško paukščiai, todėl turą pradėjome nuo pažinties su jais.
Vakaras Čepkeliuose
Sugrįžę į stovyklavietę prie Kastinio ežero pirmiausia norėjome išdžiūti, bet nepraradome geros nuotaikos ir aprimus lietui vėl leidomės į paukščių paieškas. Stebėjome ežere plaukiojančias gulbes nebyles ir ausuotuosius kragus, klausėmės pakrantės krūmynuose giedančių nendrynų paukščių, o trumpai pasivaikščioję mišku vakariniame danguje stebėjome savo maršrutu siuvančias slankas, cypaujančius čiurlius, klausėmės strazdų choro. Smagiai praleidę vakarą, vis dar iš visų pusių apsupti gegučių kukavimo, susiruošėme miegoti ir čia labiausiai pasisekė tiems, kurie pasirinko nakvynę po atviru dangumi, nes naktį virš stovyklavietės skraidė lėliai!
Stovim po slankų keliais
Dienos iki Joninių prasideda anksti – pavasaris trumpas, nuveikti reikia daug, todėl nėra laiko ilgai vartytis lovose - jau su pirmaisiais saulės spinduliais lindome iš šiltų miegmaišių ir ruošėmės pradėti įspūdžių kupiną dieną! Anksčiau atsikėlę dar spėjo apeiti stovyklavietę, pasiklausyti rytinio paukščių choro vietoje, po to visi draugiškai papusryčiavę patraukėme link šalia Druskininkų esančio daugelio menininkų apdainuoto, apeiliuoto ir nutapyto Raigardo slėnio. Ši vieta ne veltui tapo jiems įkvėpimu, nes Nemuno senvagių išvagotos plačios lankos su įsiterpusiais miškeliais ir sauspievėmis tikrai atrodo kaip ypatinga idilė. Pirmam sustojimui pasirinkome tašką šalia Baltarusijos sienos ir čia praleidę nepastebimai prabėgusias kelias valandas, stebėjome daugybę įvairių paukščių, pradedant jaukiomis paprastosiomis medšarkėmis, ant aukštesnių stagarų kiauksinčiomis kiauliukėmis, šlapynėse besimaitinančiomis pempėmis, krantiniais tilvikais, mekenančiais perkūno oželiais, lediniu balseliu giedančiomis geltonosiomis startomis, slampinėjančiomis gervėmis, siuvančiais upiniais ir margaisiais žiogeliais, pieviniais kalviukais, nendrynuose čiulbančiomis lakštingalomis ir didžiosiomis krakšlėmis ir baigiant kanaluose plaukiojančia klykuoliukų armija ir greitai pranėrusiu sketsakaliu.
Paprastosios medšarkės patinukas ©J. Mikoliūnienė
Didžioji krakšlė nendrynuose ©J. Mikoliūnienė
Toliau trumpam stabtelėjome patikrinti kukučių inkilo, pasigrožėjome Dzūkiškomis smėlingomis sauspievėmis, šiuo metų laiku pasidengusiomis žydinčiu gėlių kilimu ir čia danguje mus pasitiko vištvanagis, pradėjęs plėšriųjų paukščių sąrašą, kurį kitame taške dar papildėme paprastuoju suopiu, pievine ir nendrine lingėmis, taip pat čia pirmą kartą turo metu pamatėme pilkąjį garnį, aptarėme varninių paukščių subtilybes ir pasigrožėję banguojančiais laukais patraukėme tolyn kur laukė smagi staigmena! Sustoję prie vienos iš Nemuno senvagių pasirinkome biologine įvairove itin turtingomis pievomis apeiti pakrantes ir čia viename krūme mus pasitiko sodinė nendrinukė! Tai iš rytų plintanti paukščių rūšis, dažnesnė rytinėje šalies dalyje, todėl nustebome ją aptikę pačiuose pietuose. Be visa ko, šiame taške ypatingai malonu buvo gėrėtis ir bendru kraštovaizdžiu, turtingomis natūraliomis pievomis ir skambančiais pakrančių krūmynais. Paskutiniam taškui Raigardo slėnyje sustojome taške su vaizdu į Nemuną, kur virš jo maitinosi mažosios ir upinės žuvėdros, ilgai atsigėrėti savimi leido raudongalvės sniegenos patinukas, pakrantėmis zujo tulžys ir upėje demonstravosi gulbės nebylės.
Stebim mažąsias ir upines žuvėdras
Iš Raigardo slėnio platybių atėjo metas leistis į kelionę po dzūkiškus kaimus, bet pirmiausia reikėjo pasistiprinti, todėl pirmiausia patraukėme į svetingą kiemą Musteikoje, kur mus pasitiko smėlynų puošmena – kukutis, ir galėjome po svajinga obelim bepietaudami pasidalinti ryto įspūdžiais. Pasistiprinę pasiklausėme sodybos šeimininko Žymanto pasakojimo apie 856 orchidėjų ūkį ir jo žvaigždę keliauninką jautį Kolumbą (Kolią).
Puiki vieta ir kompanija pietų pikniko metu
Toliau mūsų laukė ramus pasivaikščiojimas Musteikoje – stabtelėjome prie Lietuvos gamtos patriarcho Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos įsteigtos mokyklos, beeidami stebėjome žaliąją meletą ir ant kaminų besiilsinčias dūmines raudonuodeges ir dar visai mažučius trumpauodegius jų jauniklius. Toliau mūsų kelias vedė pro Grybaulios žuvininkystės tvenkinius, kur stebėtų rūšių sąrašą papildėme dar ir geltonskruostis žaltys.
Artima pažintis su geltonskruosčiu žalčiu
Dienai krypstant visai vakarop pasiekėme bene gražiausią Dzūkijos etnografinį kaimą – Zervynas. Čia besigėrėdami tradicinėmis trobomis, senais drevėtais medžiais ir baltais smėlynais stabtelėjome prie Ūlos upės kur mus vėl džiugino sodinė nendrinukė, vakarinės varškės kvietė griežlės, apibarė kaip neprašytus svečius nesvetingas mažasis genys, o mes gėrėjomės vakarinės besileidžiančios saulės zuikučiais ir kuriamais šešėlių raštais, miškus užliejusiu pakalnučių kvapu ir mus lydinčiais tošinukių, margasparnių musinukių ir strazdų balsais.
Vakariniai šešėliai ir tošinukių balsai Zervynose
Taip įkvėpti ir gero nuovargio apimti susėdome ant tilto per Ūlą ir apibendrinome, kad per parą stebėjome ir klausėmės 95 paukščių rūšių – dalis iš jų buvo dažnos, dalis retos, vienos spalvingos, kitos sudėtingai pilkos, kai kurios puikiai pažįstamos, kitos matytos pirmą kartą, bet visos puikiai tiko paskutiniam pavasario savaitgaliui.
Apibendrinam savaitgalio rezultatus
Stebėtų rūšių sąrašas:
- Gulbė nebylė
- Didžioji antis
- Klykuolė
- Putpelė
- Ausuotasis kragas
- Pilkasis garnys
- Baltasis gandras
- Nendrinė lingė
- Pievinė lingė
- Vištvanagis
- Paprastasis suopis
- Sketsakalis
- Griežlė
- Pilkoji gervė
- Paprastoji pempė
- Perkūno oželis
- Slanka
- Brastinis tilvikas
- Tikutis
- Krantinis tilvikas
- Rudagalvis kiras
- Paprastasis kiras
- Kaspijinis kiras
- Upinė žuvėdra
- Mažoji žuvėdra
- Uolinis karvelis
- Uldukas
- Keršulis
- Gegutė
- Lėlys
- Juodasis čiurlys
- Tulžys
- Kukutis
- Grąžiagalvė
- Žalioji meleta
- Juodoji meleta
- Didysis margasis genys
- Mažasis margasis genys
- Lygutė
- Dirvinis vieversys
- Šelmeninė kregždė
- Langinė kregždė
- Pievinis kalviukas
- Baltoji kielė
- Karietaitė
- Liepsnelė
- Rytinė lakštingala
- Dūminė raudonuodegė
- Paprastoji raudonuodegė
- Paprastoji kiauliukė
- Juodasis strazdas
- Smilginis strazdas
- Strazdas giesmininkas
- Amalinis strazdas
- Margasis žiogelis
- Upinis žiogelis
- Ežerinė nendrinukė
- Sodinė nendrinukė
- Karklinė nendrinukė
- Didžioji krakšlė
- Paprastoji tošinukė
- Raiboji devynbalsė
- Pilkoji devynbalsė
- Sodinė devynbalsė
- Rudoji devynbalsė
- Juodagalvė devynbalsė
- Žalioji pečialinda
- Pilkoji pečialinda
- Ankstyvoji pečialinda
- Paprastasis nykštukas
- Pilkoji musinukė
- Margasparnė musinukė
- Juodoji zylė
- Didžioji zylė
- Kuoduotoji zylė
- Bukutis
- Volungė
- Paprastoji medšarkė
- Plėšrioji medšarkė
- Kėkštas
- Šarka
- Pilkoji varna
- Kranklys
- Paprastasis varnėnas
- Naminis žvirblis
- Paprastasis kikilis
- Svilikėlis
- Žaliukė
- Dagilis
- Eglinis kryžiasnapis
- Raudongalvė sniegena
- Juodagalvė sniegena
- Svilikas
- Geltonoji starta
- Nendrinė starta