Bir 4, 2020

Nors šis pavasaris atrodo sustabdė pasaulį, gamtoje viskas tekėjo įprasta vaga: daugeliui atsirado laisvo laiko pastebėti kas joje vyksta, bet negalėjome tuo pasidžiaugti kartu, todėl nekantriai laukėme laiko, kai vėl galėsime visus pakviesti susitikti ir ornitostogauti drauge!!

Zervynų idilėDzūkiška idilė

Atidžiai sekdami naujienas, vieną po kito atšaukėme visus pavasario turus, bet tikėjomės, kad susitikti pavyks dar neprasidėjus vasarai ir labai džiaugiamės, kad paskutinį savaitgalį prieš ją suplanavome keliauti ne kur kitur, o į mūsų mylimą Dzūkiją! Visi džiaugsmingai ir nekantriai, jau per smagią pavasarinę liūtį, susitikome Marcinkonyse ir iš karto patraukėme Čepkelių apylinkių link, kur vakarui suplanavome pasivaikščiojimą raistą supančiose giriose. Dangus vis dar buvo prakiuręs, bet tai nesutrugdė apžvelgti apylinkes, pasikalbėti apie tai, kaip susiformavo ši teritorija, kuo ji yra svarbi tiek gamtai, tiek žmogui, suprasti viso gamtinio komplekso unikalumą ir kodėl jai skirtas toks apsaugos statusas. Nors ir pliaupiant lietui, visą kelią mus lydėjo įprasti miško paukščiai, todėl turą pradėjome nuo pažinties su jais.

Merkiantys ČepkeliaiVakaras Čepkeliuose

Sugrįžę į stovyklavietę prie Kastinio ežero pirmiausia norėjome išdžiūti, bet nepraradome geros nuotaikos ir aprimus lietui vėl leidomės į paukščių paieškas. Stebėjome ežere plaukiojančias gulbes nebyles ir ausuotuosius kragus, klausėmės pakrantės krūmynuose giedančių nendrynų paukščių, o trumpai pasivaikščioję mišku vakariniame danguje stebėjome savo maršrutu siuvančias slankas, cypaujančius čiurlius, klausėmės strazdų choro. Smagiai praleidę vakarą, vis dar iš visų pusių apsupti gegučių kukavimo, susiruošėme miegoti ir čia labiausiai pasisekė tiems, kurie pasirinko nakvynę po atviru dangumi, nes naktį virš stovyklavietės skraidė lėliai!

Slankų kelias virš galvosStovim po slankų keliais

Dienos iki Joninių prasideda anksti – pavasaris trumpas, nuveikti reikia daug, todėl nėra laiko ilgai vartytis lovose - jau su pirmaisiais saulės spinduliais lindome iš šiltų miegmaišių ir ruošėmės pradėti įspūdžių kupiną dieną! Anksčiau atsikėlę dar spėjo apeiti stovyklavietę, pasiklausyti rytinio paukščių choro vietoje, po to visi draugiškai papusryčiavę patraukėme link šalia Druskininkų esančio daugelio menininkų apdainuoto, apeiliuoto ir nutapyto Raigardo slėnio. Ši vieta ne veltui tapo jiems įkvėpimu, nes Nemuno senvagių išvagotos plačios lankos su įsiterpusiais miškeliais ir sauspievėmis tikrai atrodo kaip ypatinga idilė. Pirmam sustojimui pasirinkome tašką šalia Baltarusijos sienos ir čia praleidę nepastebimai prabėgusias kelias valandas, stebėjome daugybę įvairių paukščių, pradedant jaukiomis paprastosiomis medšarkėmis, ant aukštesnių stagarų kiauksinčiomis kiauliukėmis, šlapynėse besimaitinančiomis pempėmis, krantiniais tilvikais, mekenančiais perkūno oželiais, lediniu balseliu giedančiomis geltonosiomis startomis, slampinėjančiomis gervėmis, siuvančiais upiniais ir margaisiais žiogeliais, pieviniais kalviukais, nendrynuose čiulbančiomis lakštingalomis ir didžiosiomis krakšlėmis ir baigiant kanaluose plaukiojančia klykuoliukų armija ir greitai pranėrusiu sketsakaliu.

Paprastosios medšarkės patinukas copyright J. MikoliūnienėPaprastosios medšarkės patinukas ©J. Mikoliūnienė

Nendrynuose didžioji krakšlė copyright J. MikoliūnienėDidžioji krakšlė nendrynuose ©J. Mikoliūnienė

Toliau trumpam stabtelėjome patikrinti kukučių inkilo, pasigrožėjome Dzūkiškomis smėlingomis sauspievėmis, šiuo metų laiku pasidengusiomis žydinčiu gėlių kilimu ir čia danguje mus pasitiko vištvanagis, pradėjęs plėšriųjų paukščių sąrašą, kurį kitame taške dar papildėme paprastuoju suopiu, pievine ir nendrine lingėmis, taip pat čia pirmą kartą turo metu pamatėme pilkąjį garnį, aptarėme varninių paukščių subtilybes ir pasigrožėję banguojančiais laukais patraukėme tolyn kur laukė smagi staigmena! Sustoję prie vienos iš Nemuno senvagių pasirinkome biologine įvairove itin turtingomis pievomis apeiti pakrantes ir čia viename krūme mus pasitiko sodinė nendrinukė! Tai iš rytų plintanti paukščių rūšis, dažnesnė rytinėje šalies dalyje, todėl nustebome ją aptikę pačiuose pietuose. Be visa ko, šiame taške ypatingai malonu buvo gėrėtis ir bendru kraštovaizdžiu, turtingomis natūraliomis pievomis ir skambančiais pakrančių krūmynais. Paskutiniam taškui Raigardo slėnyje sustojome taške su vaizdu į Nemuną, kur virš jo maitinosi mažosios ir upinės žuvėdros, ilgai atsigėrėti savimi leido raudongalvės sniegenos patinukas, pakrantėmis zujo tulžys ir upėje demonstravosi gulbės nebylės.

StebėtojaiStebim mažąsias ir upines žuvėdras 

Iš Raigardo slėnio platybių atėjo metas leistis į kelionę po dzūkiškus kaimus, bet pirmiausia reikėjo pasistiprinti, todėl pirmiausia patraukėme į svetingą kiemą Musteikoje, kur mus pasitiko smėlynų puošmena – kukutis, ir galėjome po svajinga obelim bepietaudami pasidalinti ryto įspūdžiais. Pasistiprinę pasiklausėme sodybos šeimininko Žymanto pasakojimo apie 856 orchidėjų ūkį ir jo žvaigždę keliauninką jautį Kolumbą (Kolią).

Pietų kompanija MusteikojPuiki vieta ir kompanija pietų pikniko metu

Toliau mūsų laukė ramus pasivaikščiojimas Musteikoje – stabtelėjome prie Lietuvos gamtos patriarcho Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos įsteigtos mokyklos, beeidami stebėjome žaliąją meletą ir ant kaminų besiilsinčias dūmines raudonuodeges ir dar visai mažučius trumpauodegius jų jauniklius. Toliau mūsų kelias vedė pro Grybaulios žuvininkystės tvenkinius, kur stebėtų rūšių sąrašą papildėme dar ir geltonskruostis žaltys.

Geltonskruostis žaltys makroArtima pažintis su geltonskruosčiu žalčiu

Dienai krypstant visai vakarop pasiekėme bene gražiausią Dzūkijos etnografinį kaimą – Zervynas. Čia besigėrėdami tradicinėmis trobomis, senais drevėtais medžiais ir baltais smėlynais stabtelėjome prie Ūlos upės kur mus vėl džiugino sodinė nendrinukė, vakarinės varškės kvietė griežlės, apibarė kaip neprašytus svečius nesvetingas mažasis genys, o mes gėrėjomės vakarinės besileidžiančios saulės zuikučiais ir kuriamais šešėlių raštais, miškus užliejusiu pakalnučių kvapu ir mus lydinčiais tošinukių, margasparnių musinukių ir strazdų balsais.

Vakarėja ZervynoseVakariniai šešėliai ir tošinukių balsai Zervynose

Taip įkvėpti ir gero nuovargio apimti susėdome ant tilto per Ūlą ir apibendrinome, kad per parą stebėjome ir klausėmės 95 paukščių rūšių – dalis iš jų buvo dažnos, dalis retos, vienos spalvingos, kitos sudėtingai pilkos, kai kurios puikiai pažįstamos, kitos matytos pirmą kartą, bet visos puikiai tiko paskutiniam pavasario savaitgaliui.

Turo apibendrinimas - 95 rūšysApibendrinam savaitgalio rezultatus 

Stebėtų rūšių sąrašas:

  1. Gulbė nebylė
  2. Didžioji antis
  3. Klykuolė
  4. Putpelė
  5. Ausuotasis kragas
  6. Pilkasis garnys
  7. Baltasis gandras
  8. Nendrinė lingė
  9. Pievinė lingė
  10. Vištvanagis
  11. Paprastasis suopis
  12. Sketsakalis
  13. Griežlė
  14. Pilkoji gervė
  15. Paprastoji pempė
  16. Perkūno oželis
  17. Slanka
  18. Brastinis tilvikas
  19. Tikutis
  20. Krantinis tilvikas
  21. Rudagalvis kiras
  22. Paprastasis kiras
  23. Kaspijinis kiras
  24. Upinė žuvėdra
  25. Mažoji žuvėdra
  26. Uolinis karvelis
  27. Uldukas
  28. Keršulis
  29. Gegutė
  30. Lėlys
  31. Juodasis čiurlys
  32. Tulžys
  33. Kukutis
  34. Grąžiagalvė
  35. Žalioji meleta
  36. Juodoji meleta
  37. Didysis margasis genys
  38. Mažasis margasis genys
  39. Lygutė
  40. Dirvinis vieversys
  41. Šelmeninė kregždė
  42. Langinė kregždė
  43. Pievinis kalviukas
  44. Baltoji kielė
  45. Karietaitė
  46. Liepsnelė
  47. Rytinė lakštingala
  48. Dūminė raudonuodegė
  49. Paprastoji raudonuodegė
  50. Paprastoji kiauliukė
  51. Juodasis strazdas
  52. Smilginis strazdas
  53. Strazdas giesmininkas
  54. Amalinis strazdas
  55. Margasis žiogelis
  56. Upinis žiogelis
  57. Ežerinė nendrinukė
  58. Sodinė nendrinukė
  59. Karklinė nendrinukė
  60. Didžioji krakšlė
  61. Paprastoji tošinukė
  62. Raiboji devynbalsė
  63. Pilkoji devynbalsė
  64. Sodinė devynbalsė
  65. Rudoji devynbalsė
  66. Juodagalvė devynbalsė
  67. Žalioji pečialinda
  68. Pilkoji pečialinda
  69. Ankstyvoji pečialinda
  70. Paprastasis nykštukas
  71. Pilkoji musinukė
  72. Margasparnė musinukė
  73. Juodoji zylė
  74. Didžioji zylė
  75. Kuoduotoji zylė
  76. Bukutis
  77. Volungė
  78. Paprastoji medšarkė
  79. Plėšrioji medšarkė
  80. Kėkštas
  81. Šarka
  82. Pilkoji varna
  83. Kranklys
  84. Paprastasis varnėnas
  85. Naminis žvirblis
  86. Paprastasis kikilis
  87. Svilikėlis
  88. Žaliukė
  89. Dagilis
  90. Eglinis kryžiasnapis
  91. Raudongalvė sniegena
  92. Juodagalvė sniegena
  93. Svilikas
  94. Geltonoji starta
  95. Nendrinė starta