Birželio 20 - tosios rytas ornitostogautojams prasidėjo ypač anksti – jau su pirmomis žaromis kilome iš lovų, nes 6:00 susitarėme susitikti Kaune ir iš ten patraukti į greta esančias gamtiškai vertingas teritorijas. Šį kartą susirinko nemažas būrelis gamtos entuziastų (20), kurie neišsigando nei prognozuojamų karščių, nei trumpų miego valandų - visi žvalūs ir smagiai nusiteikę suformavome jaukią grupelę.
Stebim Žiemkelio miško paukščius
Tądien mūsų laukė trys skirtingos teritorijos: Žiemkelio miško ir šlapių pievų kompleksas, Šilavoto žuvininkystės tvenkiniai ir salos Nemune ties Prienais ir Nemajūnais.
Atvykę į Žiemkelio mišką išsiruošėme į 4 valandų žygį: keliavome pamiške ir miško keliukais klausydamiesi rytmetinio miško paukščių choro - visą kelią lydėjo kikiliai, lazeriais šaudė miškiniai kalviukai, virkavo žaliosios ir cilpsėjo pilkosios pečialindos, iš visų kampų sveikino strazdai, žemais dažniais burkavo paprastasis purplelis ir skudučiais chorą papildė juodgalvės sniegenos. Kulniavome po ypatingai gražų mišką, kur aplink mus stiebėsi išlakios eglės, žavėjo ardų gausa, pomiškio tapybiškumas – juokavome, kad tokiame miške tik fėjoms gyventi, tačiau vietoje jų sutikome jerubes. Taip pat pakeliui apžiūrėjome genių namus ir nepraėjome nei vieno įdomesnio radinio.
Po geros valandos, pasiekę miško pakraštį, išėjome į Žiemkelio pievas ir čia mus pasitiko trumpas lietus, bet būnant gamtoje blogo oro nebūna, todėl džiaugėmės juo, nes buvo gaivus ir leido vėsiai mėgautis aplink zujančiais paukščiais. Čia, žinoma, suradome visą gausybę atviro kraštovaizdžio paukščių – ant laidų Betoveną giedančias geltonąsias ir krūmynuose skraidančias nendrines startas, pulkus varnėnų jaunimo, šlapiose pievos griežiančias griežles, savo keliais skrendančias gerves, ant vienišų stagarų aplinką skanuojančias paprastąsias medšarkes, medžiagą lizdui renkantį karklažvirblį, žydrame danguje lyguojančias lygutes, tris devynbalsių rūšis ir kt. Žiemkelio pievos yra ypatingai vertinga teritorija miesto pašonėje. Dėl žalingos žmogaus veiklos ir pažeisto hidrologinio režimo, pievų struktūra bei bendrijos pakitę ir susiduria su mūsų platumose įprastais iššūkiais – užžėlimu medžiais ir krūmais, bet gamtotvarkiniais projektais stengiamasi palaikyti atviras buveines ir išsaugoti jų bioįvairovę, tuo įsitikinome rasdami ne vieną lietuviškų orchidėjų – gegūnių žiedą.
Lietuviška orchidėja
Pasibaigus lietui, toliau keliavome žvyruotu pievų keliuku, stebėjome langines kregždes, paprastąsias kiauliukes, virš laukų nenuilstamai čirenančius vieversius (ir aiškinomės kuo jie skiriasi nuo vyturių), kažkur krūmynuose su mumis susipažinusi džiaugėsi raudongalvė sniegena, o virš laukų medžiojo paprastasis suopis. Kadangi jau gerokai įdienojo, pajutome, kad vasara tikrai pasiruošusi mus kaip reikiant pakepinti, todėl nieko nelaukdami keliavome link Šilavoto tvenkinių, kurie mūsų laukė su savo fauna.
Net ir pervažinėjant iš vienos vietos į kitą, nuolat dairomės kas vyksta aplinkui ir čia važiuodami link tvenkinių laukuose stabtelėjome pasigrožėti medžiojančiu nendrinės lingės patinuku, o dar daugiau jų mus pasitiko atvykus į vietą. Susiradę pavėsį ir skaniai papietavę, vėl ant kaklų kabinome žiūronus ir traukėme tvenkinių pakraščiu, kur klausėmės nepailstančių didžiųjų krakšlių, apžiūrėjome visas laukių, ausuotųjų kragų, klykuolių ir gulbių giesmininkių šeimynas, taip pat radome vienišą rudakaklį kragą, o didžiausią įspūdį neabejotinai paliko nendrinių lingių šeimynos darnus gyvenimas – su laimikiu naguose prie lizdo grįžusį patiną ore pasitiko patelė ir įspūdingai sincronizuotai perėmė šviežią grobį – graužiką. . Ne mažiau grakščiai savo medžiojimo techniką visiems pademonstravo ir sketsakalis - vikriai virš tvenkinio pasigavęs net susimąstyti nespėjusią skėtę. Nors stebėjome ir retų rūšių, bet ne ką mažiau grožėjomis ir dažnesnėmis tačiau ryškiai geltonu apdaru kviečių laukus ir žydinčias pievas puošiančiomis geltonosiomis kielėmis.
Upinė žuvėdra Šilavoto tvenkiniuose ©R. Adomonienė
Toliau žygiuodami stebėjome ir klausėmės įvairių pakrantės paukščių, pradedant visą kelią lydėjusiomis didžiosiomis ir mažosiomis krakšlėmis, nendrinėmis startomis, karklinėmis nendrinukėmis, ant plonų šakų lygsvarą bandančiais išlaikyti didžiaisiais baltaisiais garniais ir baigiant įspūdingus namus statančiomis remezomis. Didžiausią juoką sukėlė priekyje žygiavusių dalyvių pamatytas baublys, kuris Mariui surikus atkreipti visų dėmesį, tapo smaugliu ir tai reiškė, kad saulė tądien gana stipriai kaitino mūsų galvas.
Gerai paprakaitavę ir apžiūrėję ornitofauną Šilavoto tvenkiniuose patraukėme prie paskutinių dviejų taškų – salų Nemune. Pirmasis sustojimas laukė ties gana populiariu tašku Prienuose, kur dvejose salose įsikūrusios rudagalvių kirų ir žuvėdrų kolonijos. Apžiūrėjome salas, pasiklausėme istorijų apie plačias žuvėdrų klajones, stebėjome krantinius tilvikus, upines žuvėdras ir nesuskaičiuojamą būrį rudagalvių kirų.
Stebim rudagalvių kirų ir žuvėdrų koloniją ties Prienais
Pažiūrėję kaip jiems sekasi sugyventi tokioj didelėj kompanijoj patraukėme link paskutinės žuvėdrų salos ties Nemajūnais. Čia turėjome puikią progą palyginti mažąsias ir upines žuvėdras, pasigėrėti mažučiais jų jaunikliais, palyginti upinio kirliko dydį su žuvėdra ir suprasti, kaip keičiasi Nemuno veidas bei kodėl svarbi žmogaus veikla šių paukščių rūšių išsaugojimui.
Komandinis darbas
Panemuniais besikaupiant tropiniam karščiui ir dangui grasinant praplįšti liūtimi, draugiškai apibendrinome dienos sąrašą, kuriame puikavosi 84 paukščių rūšys. Pasidžiaugę visomis patirtimis, su lūkesčiais greičiau vėl susitikti, išsiskirstėme namo. Vilniečių ekipažui tarp Aukštadvario kalvų dar pasisekė pasigėrėti pievinės lingės patinuku, o kauniečiams netoli Birštono priešais automobilį praskridusiomis kurapkomis.
Stebim mažąsias ir upines žuvėdras Nemuno saloje
Stebėtų paukščių sąrašas:
- Gulbė nebylė
- Gulbė giesmininkė
- Pilkoji antis
- Didžioji antis
- Rudagalvė antis
- Kuoduotoji antis
- Klykuolė
- Jerubė
- Kurapka
- Ausuotasis kragas
- Rudakaklis kragas
- Didysis kormoranas
- Didysis baublys
- Didysis baltasis garnys
- Pilkasis garnys
- Baltasis gandras
- Nendrinė lingė
- Paprastasis suopis
- Sketsakalis
- Griežlė
- Laukys
- Pilkoji gervė
- Upinis kirlikas
- Paprastoji pempė
- Krantinis tilvikas
- Rudagalvis kiras
- Sidabrinis kiras
- Kaspijinis kiras
- Upinė žuvėdra
- Mažoji žuvėdra
- Juodoji žuvėdra
- Uolinis karvelis
- Keršulis
- Paprastasis purplelis
- Gegutė
- Juodasis čiurlys
- Didysis margasis genys
- Lygutė
- Dirvinis vieversys
- Šelmeninė kregždė
- Langinė kregždė
- Miškinis kalviukas
- Geltonoji kielė
- Baltoji kielė
- Karietaitė
- Liepsnelė
- Rytinė lakštingala
- Paprastoji kiauliukė
- Juodasis strazdas
- Smilginis strazdas
- Strazdas giesmininkas
- Amalinis strazdas
- Upinis žiogelis
- Nendrinis žiogelis
- Ežerinė nendrinukė
- Karklinė nendrinukė
- Didžioji krakšlė
- Paprastoji tošinukė
- Rudoji devynbalsė
- Sodinė devynbalsė
- Juodagalvė devynbalsė
- Žalioji pečialinda
- Pilkoji pečialinda
- Ankstyvoji pečialinda
- Paprastasis nykštukas
- Šiaurinė pilkoji zylė
- Juodoji zylė
- Mėlynoji zylė
- Didžioji zylė
- Paprastoji medšarkė
- Kėkštas
- Šarka
- Pilkoji varna
- Kranklys
- Paprastasis varnėnas
- Karklažvirblis
- Paprastasis kikilis
- Žaliukė
- Alksninukas
- Paprastasis čivylis
- Raudongalvė sniegena
- Juodagalvė sniegena
- Geltonoji starta
- Nendrinė starta