Kad Kaune galima stebėti didelius būrius žiemojančių gulbių, ančių, jūrinių erelių ir kitų vandens paukščių, žino daugelis sparnuočių mylėtojų, bet kad vasaros metu aplink laikinąją sostinę įmanoma leistis į paukščių safarį – galbūt ne kiekvienas. Su šaunia ornitostogautojų grupe karščiu alsuojantį šeštadienį įsitikinome, kad Kauno apylinkės yra pilnos paukščių, iš kurių dalis – tikros retenybės.
Kelionę pradėjome anksti ryte, vos pusvalandį kelio nuo miesto nutolusiame Žiemkelio miške. Čia, nepabūgę uodų armijos, leidomės taku palei sirpstančius mėlynių krūmus, aukštas pušis, skarotas egles ir retas lapuočių saleles.
Birželį giesmių miške skamba mažiau, paukščiai užsiėmę jauniklių perėjimu ir maitinimu, tačiau per kelias žygio valandas sėkmingai išgirdome keliasdešimt giesmininkų. Iš visų pakampių sveikinosi liepsnelės, karietaitės, didieji margieji geniai ir pilkosios bei žaliosios pečialindos. Gerai įsiklausę girdėjome miškinių kalviukų „lazerius“, strazdo giesmininko „pamokymus“ ir amalinio strazdo pavojaus balsus. Aukštai eglių šakose sireno paprastieji nykštukai ir retesni jų giminaičiai baltabrūviai nykštukai, kurie Lietuvoje perėti pradėjo tik prieš 30 metų. Eglėse triukšmavo juodosios zylės, švilpavo juodagalvės sniegenos ir sirpė miškiniai lipučiai. Pasisekė išgirsti ir Lietuvos raudonosios knygos atstovo – miškų karvelio ulduko – burkavimus.
Tačiau didžiausiu iššūkiu ornitostogautojams buvo atskirti tankiuose krūmynuose giedančią sodinę devynbalsę nuo juodagalvės devynbalsės. Čia teko gerokai įtempti ausis ir pabandyti išgirsti, kad juodagalvės devynbalsės giesmė prasideda kaip upelio čiurlenimas ir vėliau pereina į fleitos garsus primenančių švilpesių seriją, o sodinė devynbalsė, priešingai, tik čiurlena, bet švilpauti taip ir nepradeda.
Kiauliukė
Kas kelis metrus vis stabtelėdami ir lavindami klausą, pamažu pasiekėme miško pakraštį ir išėjome į Žiemkelio pievas. Gamtiniu požiūriu vertinga teritorija dėl šlapynių nusausinimo užauga vis didesniais krūmynų plotais, tačiau čia vis dar galima pamatyti nemažai atviro kraštovaizdžio sparnuočių. Melioracijos kanalų pakraščiuose sirpė upiniai žiogeliai ir čiulbėjo nendrinės startos, ant elektros laidų Beethoveno 5-osios simfonijos akordus giedojo geltonoji starta, grobio dairėsi paprastoji medšarkė, čepsėjo kiauliukė, o devynbalsių gretas papildė ir visas kortas sumaišė rudoji devynbalsė: atskirti visų giesmininkių balsus tapo dar sudėtingiau.
Trumpais pašvilpavimais pralinksmino raudongalvės sniegenos, žingsnius lydėjo dirvinio vieversio čirenimas, griežlės kreksėjimas ir vingri karklinės nendrinukės giesmė. Šį mažą rusvą paukštelį, kuris mėgsta imituoti kitų paukčių balsus, iš arčiau apžiūrėjome ir pro monoklį. Per tas kelias minutes giesmininkė pademonstravo, kad puikiai moka dagilio, žaliukės ir didžiosios zylės giesmių motyvus. Paskutinėje pievų atkarpoje išvydome, kaip medžioja paprastasis suopis ir nendrinės lingės patinas, bei ilgai stebėjome ant kelio išėjusią kurapką, kuri kaip ir mes nuo kaitros slėpėsi krūmų šešėlyje.
Karklinė nendrinukė
Artėjant pietų metui, palikome pievas ir patraukėme link Šilavoto žuvininkystės tvenkinių. Čia skaniai papiknikavome ir iškeliavome palei pakrantes pasidairyti į vandens paukščius. Atrodytų, kokių gi sparnuočių galima pamatyti per tokią kaitrą, visi pasislėpę ir į pavėsius sulindę, bet, laimei, ši vieta mums padovanojo daugybę rūšių. Didžiausias netikėtumas buvo pamatyti dvi retas kragų rūšis: auksinėmis skruostų plunksnomis pasidabinusį juodakaklį kragą ir kiek dažnesnį, bet tikrai ne visuose vandens telkiniuose aptinkamą rudakalį kragą.
Daug džiaugsmo ornitostogautojams suteikė ant vėjyje siūbuojančių nendrių tupintys keturi remezų jaunikliai ir juos maitinantys tėvai. Panašu, kad mažyliai jaukų lizdą paliko dar visai neseniai ir dabar mokosi išgyventi atviroje aplinkoje, kur jų tyko daugybė pavojų. Pavyzdžiui, plėšrūnės nendrinės lingės, kurių matėme ne vieną ir ne dvi.
Vaikštinėdami palei tvenkinius prisižiūrėjome į laukius, kuoduotąsias antis, ausuotosius kragus ir prisiklausėme, kaip švendrynuose „juokiasi“ mažieji kragai ir „į tuščią butelį pučia“ didysis baublys. Vieną akimirką net išgirdome, kaip tolumoje žvygtelėjo ilgasnapė vištelė, kuri aktyvesnė būna tik nusileidus sutemoms.
Prie tvenkinių (Audronės Eidukaitės nuotrauka)
Braukdami nuo kaktų prakaitą, iš Šilavoto tvenkinių iškeliavome prie upinių ir mažųjų žuvėdrų salos ties Nemajūnais. Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva atkurta Nemuno sala jau kelerius metus yra žuvėdrų perėjimo vieta. Ne išimtis ir šiemet. Čia pasigrožėjome lengvais upinių žuvėdrų skrydžiais ir mažųjų žuvėdrų medžioklės įgūdžiais. Pastarosios pakimba virš vandens, plaka sparnais lyg balti drugeliai, tada krinta žemyn į vandenį ir išneria su žuvimi snape, kurią tuojau pat neša alkaniems vaikams. Be daugybės žuvėdrų šią salą yra pamėgę upiniai kirlikai, krantiniai tilvikai, trumpam pailsėti buvo stabtelėję ir didieji kormoranai.
Remeza
Prieš vykdami į paskutinį kelionės tašką – Išlaužo tvenkinius – dar stabtelėjome pasidairyti į Nemuno salą Prienuose, tikrą rudagalvių kirų karalystę. O tvenkiniuose į matytų paukščių sąrašą įrašėme dar kelias naujas rūšis. Dalis jų tokiu metų laiku – pakankamai netikėtos. Nuleistame tvenkinyje aptikome maisto ieškančius tolimos šiaurės gyventojus tamsiuosius tilvikus, migracijų metų dažnesnius žaliakojus ir raudonkojus tulikus, tikučius, tuoktuvių apdarais vis dar pasidabinusius gaidukus bei tolėliau tupinčius ir viską stebinčius sargybinius – šešis jūrinius erelius.
Maloniai nuvarginti karščio ir įspūdžių čia ir atsisveikinome, tikėdamiesi dar kartą susitikti ir leistis į atradimų pilną paukščių stebėjimą. Progų tam bus tikrai ne viena, nes pamažu artėja rudeninė paukščių migracija – įspūdingas reiškinys, kurį tiesiog būtina patirti kiekvienam sparnuočių mylėtojui.
Stebime žuvėdras
Išlaužo tvenkiniuose (Audronės Eidukaitės nuotrauka)
Ką matėme / girdėjome:
1. Gulbė nebylė
2. Gulbė giesmininkė
3. Pilkoji antis
4. Didžioji antis
5. Kuoduotoji antis
6. Klykuolė
7. Didysis dančiasnapis
8. Kurapka
9. Mažasis kragas
10. Ausuotasis kragas
11. Rudakaklis kragas
12. Juodakaklis kragas
13. Didysis kormoranas
14. Didysis baublys
15. Didysis baltasis garnys
16. Pilkasis garnys
17. Baltasis gandras
18. Jūrinis erelis
19. Nendrinė lingė
20. Paprastasis suopis
21. Ilgasnapė vištelė
22. Griežlė
23. Laukys
24. Pilkoji gervė
25. Upinis kirlikas
26. Paprastoji pempė
27. Gaidukas
28. Perkūno oželis
29. Krantinis tilvikas
30. Tamsusis tilvikas
31. Žaliakojis tulikas
32. Tikutis
33. Raudonkojis tulikas
34. Rudagalvis kiras
35. Upinė žuvėdra
36. Mažoji žuvėdra
37. Juodoji žuvėdra
38. Uolinis karvelis
39. Uldukas
40. Keršulis
41. Pietinis purplelis
42. Paprastoji gegutė
43. Didysis margasis genys
44. Dirvinis vieversys
45. Urvinė kregždė
46. Šelmeninė kregždė
47. Langinė kregždė
48. Miškinis kalviukas
49. Geltonoji kielė
50. Baltoji kielė
51. Karietaitė
52. Paprastasis erkškėtžvirblis
53. Liepsnelė
54. Rytinė lakštingala
55. Paprastoji kiauliukė
56. Juodasis strazdas
57. Smilginis strazdas
58. Strazdas giesmininkas
59. Amalinis strazdas
60. Upinis žiogelis
61. Ežerinė nendrinukė
62. Karklinė nendrinukė
63. Didžioji krakšlė
64. Paprastoji tošinukė
65. Rudoji devynbalsė
66. Sodinė devynbalsė
67. Juodagalvė devynbalsė
68. Žalioji pečialinda
69. Pilkoji pečialinda
70. Ankstyvoji pečialinda
71. Paprastasis nykštykas
72. Baltabruvis nykštukas
73. Paprastoji pilkoji zylė
74. Kuoduotoji zylė
75. Juodoji zylė
76. Mėlynoji zylė
77. Didžioji zylė
78. Miškinis liputis
79. Remeza
80. Paprastoji medšarkė
81. Kėkštas
82. Pilkoji varna
83. Kranklys
84. Paprastasis varnėnas
85. Karklažvirblis
86. Paprastsis kikilis
87. Alksninukas
88. Eglinis kryžiasnapis
89. Raudongalvė sniegena
90. Juodagalvė sniegena
91. Geltonoji starta
92. Nendrinė starta