Rudens sesiją pradėjome Nemuno deltoje. Vietoje, kurią tiesiog būtina aplankyti, kai paukščiai ima migruoti į šiltuosius kraštus. Čia ornimokiniai kartu su mokytoju Mariumi Karlonu gilinosi į rudeninės migracijos fenomeną, susipažino su paukščiais, kurie nusimetė pavasarinį apdarą ir pasikeitė jį į rudeninį poilsio rūbą, bei kantriai mokėsi atpažinti rūšis jau ne pagal teritorinę giesmę, bet kontaktinius balsus. O šitai padaryti – užduotis ne iš lengvųjų.
Šeštadienio rytą praktinę pamokos dalį pradėjome Kintų prieplaukoje. Košiami pamario vėjų leidomės apžiūrėti atsivėrusią panoramą – marias, nendrynus ir Kintų miško pamiškę. Virš marių migravo didžiųjų kormoranų virtinės, priekrantėje bėginėjo pulkelis juodkrūčių bėgikų, virš galvų kontaktinius balsus laidė paprastieji kikiliai, virš miško ratus suko jūriniai ereliai, iš nendrynų kilo didieji baltieji gandrai, o gerai įsiklausę išgirdome ir ūsuotąsias zyles.
Migruojantys didieji kormoranai (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Pasigėrėję rytine migracija patraukėme į Kintų mišką, kur bandėme įsiklausyti į tylius nykštukų sirpimus aukštai medžiuose, išgirsti įvairių rūšių zylių pokalbius, įsidėmėti lipučių ir bukučių balsus. Apie miško paukščius mokėmės pirmoje pamokoje, tačiau pasikartoti niekada neprošal. Pavyzdžiui, dar kartą atsiminti, koks yra liepsnelės pavojaus signalas, o koks – karietaitės. Sumaišyti šiuos du balsus labai lengva.
Būnant Kintų miško proskynoje pavyko išvysti ir rudąjį peslį. Šis trumpam švystelėjo virš galvų ir nuskrido į laukus medžioti.
Kintų miške (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Dar viena svarbi vieta stebėti migruojančius paukščius rudenį – dirbami laukai. Iš miško patraukėme į Drevernos laukus, kur visada galima išvysti medžiojančius plėšriuosius paukščius, būrius žąsų, melioracijos grioviuose besiturškiančių ančių. Jau nekalbant apie smulkiuosius sparnuočius – kalviukus, vieversius, šiaurinius kikilius, startas, dagilius ir kitus.
Startsakalis Drevernos laukuose (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Daugelį šių paukščių matėme arba girdėjome, o daugiausiai gerų įspūdžių padovanojo sustikimai su javinėmis lingėmis, pelėsakaliu, startsakaliu ir rudagurkliu kalviuku. Tiesa, pastarąjį pamatyti sudėtinga, tačiau mokytojui Mariui pavyko jį išgirsti ir atkreipti mokinių dėmesį į šio Lietuvoje ne taip dažnai pasirodančio kalviuko kontaktinį balsą.
Žygis po Kintų žuvininkystės tvenkinius (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Vakarėjant aplankėme Kintų žuvininkystės tvenkinius. Čia mūsų laukė didžioji staigmena – raibakrūtis bėgikas. Jis laikėsi viename iš nuleistų tvenkinių, kartu su būreliu juodkrūčių bėgikų. Šis tilvikas mūsų krašte sutinkamas ypač retai. Turėjome marias laiko jį apžiūrėti ir pasimokyti, pagal kokius bruožus atskirti nuo kitų panašių tilvikų.
Juodkrūčių bėgikų būrys (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Keliaudami į „Mėlynojo karpio“ viešbutį, kur mokinių laukė teorinė paskaita, dar stabtelėjome pasidairyti į lauke sutūpusius skirtingų rūšių kirus. Marius išsamiai papasakojo, kaip vienus nuo kitų atskirti suaugusius sidabrinius, kaspijinius, silkinius ir balnuotuosius kirus.
Teorinės paskaito metu ornimokiniai gilinosi į paukščių migraciją, sužinojo, kodėl ir kaip paukščiai migruoja, kokie pagrindiniai migracijos keliai driekiasi per Lietuvą ir kokios sąlygos tai lemia, taip pat mokėsi paukščių skaičiavimo subtilybių ir lavino ausis klausydamiesi kontaktinių balsų.
Rytas Ventės rage (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Sekmadienio rytą svečiavomės Ventės rago ornitologinėje stotyje ir ten praleidome net kelias valandas. Čia stebėjome migruojančių paukščių būrius ir susipažinome su paukščių žiedavimo procesu iš arti. Stoties ornitologai parodė visą žiedavimo eigą, supažindino su retesniais paukščiais, įkliuvusiais į tinklus – baltabruviais nykštukais, geltonbruve pečialinda, šiauriniu kikiliu. Mokiniai gavo progą ir patys sudalyvauti žiedavimo procese – iš didžiosios gaudyklės ir zigzaginių tinklų traukė didžiąsias ir mėlynąsias zyles, dėjo jas į specialias dėžutes ir nešė žieduotojams.
Prie didžiosos gaudyklės (Gedimino Kuktos nuotrauka)
Darbo netrūko, nes rytas pasitaikė ypač palankus migracijai. Vos per kelias valandas su ornimokinių pagalba stoties ornitologai žiedais pažymėjo kelis šimtus paukščių.
Po įspūdingo ryto Ventėje patraukėme pasidairyti į Sakučių laukus. Juos ypač mėgsta sakalai. Riedėdami laukų keliukais išvydome pelėsakalius, suopius, javines linges, baltakaktes ir pilkąsias žąsis, perkūno oželius, dirvinius sėjikus ir kitus migruojančius paukščius. Pasikartojome jų išvaizdos ir balsų niuansus, o Marius papasakojo apie šių rūšių migracinius ypatumus.
Pamokos pabaiga Sakučių laukuose (Gedimino Kuktos nuotrauka)