Rgp 1, 2024

Paskutinį birželio savaitgalį leidomės į Aukštaitiją, kur vyko septintoji pamoka. Ją vedė ornitologas Arūnas Čerkauskas. Šįkart mokiniai mokėsi apie smulkiuosius giesmininkus, gilino žinias apie vandens ir kitus paukščius bei klausė paskaitos apie Lietuvos saugomas teritorijas.
 
Šią pamoką turėjome ir kviestinių svečių – pirmos dienos popietę mus aplankė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis ir draugijoje dirbantis ornitologas Gediminas Petkus, kurie papasakojo apie draugijos vykdomas veiklas, įgyvendinamus paukščių apsaugos projektus ir plačiau pristatė, kaip galima tapti draugijos nariu.

2

Mokytojas Arūnas Čerkauskas (Gedimino Kuktos nuotrauka)

Tačiau prieš visas paskaitas ornimokinių laukė antrasis egzaminas. Šį kartą turėjo parodyti, ką išmoko paskutinėse trijose pamokose, skirtose tilvikams, atviro kraštovaizdžio paukščiams ir plėšriesiems paukščiams. Kaip visada, egzamino metu reikėjo identifikuoti rūšis iš išvaizdos ir balsų bei atsakyti į platesnius, teorinius, klausimus.
 
Po egzamino ir paskaitų šeštadienį laukė praktinė dalis prie Luodžio ežero. Žygiuodami ežero pakrantėje įrengtu pažintiniu taku klausėmės didžiųjų krakšlių, ežerinių nendrinukių, juodųjų žuvėdrų, o tako pašonėje augančio drėgno juodalksnyno tankmėje – zylių, juodagalvių devynbalsių, karietaičių, liepsnelių. Nors birželio pabaigoje sparnuočių giesmės pamažu aprimsta, tačiau dar spėjome išgirsti keliasdešimt smulkiųjų giesmininkų ir pasikartoti jų teritorines giesmes. 

12

Žygis Luodžio ežero pažintiniu taku (Gedimino Kuktos nuotrauka)

Po ilgos ir karštos popietės vakare leidomės pasivaikščioti po sengirės lopinėlį, plytintį šalia Miškiniškių sodybos, kurioje ir apsistojome. Kartu su mokytoju pasiklausėme miško paukščių – nykštukų, lipučių, zylių, apžvelgėme, kaip atrodo žmogaus rankos mažai paliestas senas eglynas, apžiūrėjome kerpes, samanas, virtuolius ir sausus stuobrius, kuriuose uoksus išsikalė geniai.
 
Kai sutemo, leidomės į pušyno kirtavietę pasiklausyti, kai kurkia paslaptingi sutemų paukščiai lėliai. Pasisekė ne tik išgirsti keistą jų skleidžiamą garsą, bet ir prieblandoje pamatyti pačius paukščius, ilgais sparnais skrodžiančius nakties tamsą. Įspūdingas reginys.

13

 Birvėtos žuvininkystės tvenkiniuose (Gedimino Kuktos nuotrauka)

O antrąją pamokos dieną laukė kelionė į Birvėtos biosferos poligoną – labiausiai į rytus nutolusį Lietuvos gamtos kampelį. Mūsų tikslas buvo pasižvalgyti po Birvėtos žuvininkystės tvenkinius, kurie visais metais sutraukia šimtus paukščių.

29

Žuvaujantis žuvininkas (Gedimino Kuktos nuotrauka)

Mūsų apsilankymas šioje teritorijoje nepraėjo veltui – stebėjome, kaip žuvį pasigauna žuvininkas, kaip virš tvenkinių nardo juodosios žuvėdros, matėme medžiojančius jūrinius erelius, paprastuosius griciukus, brastinį tilviką, įvairių rūšių ančių, taip pat pilkųjų žąsų, abiejų rūšių garnius, girdėjome raudongalves sniegenas ir kitus krūmynų paukščius.
 
Tai buvo paskutinė pavasario sesijos pamoka. Su ornimokiniais atsisveikinome iki rudens, kuomet pradėsime vieną sunkiausių kursų dalių – mokysimės paukščių kontaktinius balsus, gilinsimės į sparnuočių rudeninius apdarus ir susipažinsime su jūrų paukščiais.

25

Ornimokiniai. Pavasario sesijos pabaiga (Gedimino Kuktos nuotrauka)