Pavasaris įsibėgėja ir mokiniai beveik kas antrą savaitgalį keliauja vis į kitą Lietuvos vietą ir ten mokosi pažinti paukščius. Kovo pabaigoje jų laukė kelionė į pirmąją mūsų šalies saugomą teritoriją – paukščių ežeru vadinamą Žuvintą. Čia vienas geriausių šios vietos ekspertų, ornitologas Arūnas Pranaitis, išsamiai pristatė ir papasakojo apie vandens paukščius – žąsis, gulbes, antis, kragus ir kitus sparnuočius.
Tačiau prieš viešnagę Žuvinte ornimokinių laukė speciali pamoka Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Ją vedė kviestinis Ornimokyklos mokytojas – muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis. Pamoka buvo skirta ne paukščių identifikacijai, bet anatomijai.
Sauliaus Rumbučio paskaita
Kodėl paukščiai skraido? Kuo jų kūno sandara ypatinga? Kurie paukščiai yra monogamai, o kurie – poligamai? Kaip iš arti atrodo erelio, o kaip pelėdos plunksnos? Kodėl lizdai būna visokių formų, o kiaušiniai – įvairių spalvų? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos gilinosi mokyklos auklėtiniai.
Turėjome galimybę apžiūrėti paukščių skeletus, pačiupinėti plunksnas bei pamatyti skirtingų formų ir dydžių paukščių kiaušinius ir lizdus. Mokslininkas iš arčiau parodė ir visai šviežią negyvą vištvanagį, supažindino su paukščio vidaus anatomija, parodė oro maišus, raumenis, širdį, riebalinę liauką, papasakojo, kaip iš plunksnų atskirti suaugusį individą nuo jauno paukščio.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje
Po teorinės pamokos apsilankėme muziejaus ekspozicijoje. Saulius Rumbutis išsamiau papasakojo, kaip sparnuočiai klasifikuojami, kokie yra skirtingų paukščių šeimų ir grupių pagrindiniai skiriamieji bruožai, kaip konkrečios paukščių sandaros savybės padeda jiems medžioti, maitintis, skraidyti, migruoti ir t.t.
Žuvinte atsiradome pirmosios dienos popietę ir nieko nelaukę leidomės į vandens paukščių stebėjimą. Nuo lankytojų centro stogo ir iš stebėjimo bokštelio suusipažinome su pilkosiomis, tundrinėmis ir baltakaktėmis žąsimis, kuoduotosiomis, pilkosiomis, šaukštasnapėmis antimis, eurazinėmis cyplėmis, ausuotaisiais kragais, mažaisiais dančiasnapiais.
Žuvinto rezervate
Vėliau Arūnas Pranaitis supažindino su Žuvinto rezervato lanytojų centro ekspozicija, parodė trumpą filmą apie rezervato istoriją ir jo gamtos turtus, o vėliau pakvietė į ežero pakrantę pasiklausyti vakarinių garsų. Ten, kur paprastiems lankytojams draudžiama vaikščioti.
Šviečiant mėnesienai, klausėmės, kaip švilpauja cyplės, klega čia kasmet kolonijomis perintys rudagalviai kragai, kaip danguje gagena į ežerą grįžtančios žąsys ir nendrynų tolybėse dumsi didieji baubliai. Daliai šį slapuką paukštį pavyko ir pamatyti – prieblandoje sužmėžavo skrendančio paukščio siluetas.
Klausomės vakarinių garsų Žuvinto pakrantėje
Po vakarinio pasivaikščiojimo laukė paskaitą apie Žuvinto gamtos turtus. Ornitologas išsamiai papasakojo, kuo ši teritorija svarbi, kas joje saugoma, kokie vykdomi projektai, kad Žuvintą būtų galima išsaugotio ateičiai.
Antrąją pamokos dieną laukė išsami teorinė paskaita apie vandens paukščius, apsilankymas migruojantiems vandens paukščiams labai svarbiame Amalvo polderyje ir kelionė prie Žaltyčio ežero. Per šią dieną mokiniai gilino žinias apie vandens paukščius, susipažino su jais natūralioje aplinkoje ir žengė pirmuosius žingsnius į kitų pamokų temas – pavyzdžiui, nedidelėje lauko šlapynėje turėjo galimybę susipažinti su raudonkoju tuliku, pamatyti medžiojančią nendrinę lingę, iš arti stebėti vieną iš atviro kraštovaizdžio paukščių – geltonąją kielę.
Antrosios pamokos pabaiga