Bal 30, 2021

Savaitgalį stebėdami bundančią gamtą prie Vilniaus, juokavome, kad per vieną dieną patyrėme tris metų laikus. Nuo saulėto pavasario iki darganoto rudens ir žiemos su sniegu. Tačiau aikštingas oras mūsų neišgąsdino ir, aplankę net 6 gamtiniu požiūriu svarbias vietas šalia sostinės, pamatėme keliasdešimt paukščių rūšių, tarp kurių puikavosi ir ypatingas laimikis – kurtinio patelė.
 
Šis spygliuočių miškus mėgstantis vištinis paukštis – retenybė, kurią sutikti pavyksta ne visiems, todėl mums ypač pasisekė. Ankstyvą rytą traukiant į Rūdninkų biosferos poligoną, kurtinio patelė pakilo tiesiog nuo kelio, kur lesinėjo svarbų jos virškinimo sistemai žvyrą. Paukštis į tankynę neskrido, nutūpė netoliese ant pušies ir leidosi būti apžiūrimas.

Kelias minutes pasigrožėję rusvu kurtinės plunksnų raštu, leidomės gilyn į poligoną, prie žemyninių kopų, kur vaikščiodami po smėlynus praleidome kelias ryto valandas. Pagrindinis tikslas, žinoma, buvo išgirsti tetervinus. Nors šių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodų paukščių tuoktuvės jau į pabaigą, tačiau patinai iki šiol kelias rytmečio valandas mėgsta paburbuliuoti. Skirtingose poligono kampuose savo balsus demonstravo net keli patinai.

KurtinėKurtinė

Tačiau ne vien tetervinais šios žemyninės kopos garsios. Nors iš pirmo žvilgsnio (klausymo) kraštovaizdis atrodo skurdokas, iš tikrųjų čia galima išgirsti nemažai paukščių. Vaikščiodami vėjalandėmis šilagėlėmis nusagstytais šlaitais klausėmės dirvinių vieversių, pievinių ir miškinių kalviukų, pušynų mėgėjų amalinių strazdų ir miško vieversiais vadinamų lygučių melodingų lyliavimų.
 
Kiekvieną mūsų žingsnį atidžiai stebėjo triukšmadarės šiaurinės pilkosios zylės, apie įsibrovėlius pranešinėjo kėkštai ir juodieji strazdai, per pušynus nuaidėjo juodosios meletos krykavimas, o už neaukštų smėlio kalvelių išgirdome ir kukučio upsėjimą. Šį kuoduotą paukštį per turą girdėjome ne vieną kartą.
 
Iš pušynų pajudėjome į kitokį mišką – eglyną ir šlapią aliuvinį juodalksnyną prie Špigulės upelio, pakely dar pabaidydami retąjį batąjį kiškį, jau beveik pakeitusį žiemišką apdarą į pavasarinį. Miške prie upelio iš po kojų purptelėjo brastinis tilvikas, giesmes traukė karietaitės ir liepsnelės, medžių viršūnėse švilpavo juodagalvės sniegenos, sireno Lietuvoje vis dažniau stebimi baltabruviai nykštukai, trumpam karktelėjo riešutinė, giesmę traukė strazdai giesmininkai, nerimavo kuoduotosios zylės ir čiulbėjo kikiliai. Daliai turo dalyvių pavyko pamatyti erškėtžvirblį, o visiems kartu – virš galvų švystelėjusį paukštvanagį. Vos per valandą paukščių sąrašas pasipildė dar keliomis rūšimis, o turas – naujais įspūdžiais.
 
Kuoduotoji zylė

Kuoduotoji zylė

Kita stotelė – Paluknio pievos – pasitiko medžiojančiais plėšriaisiais paukščiais. Virš Rūdninkų girios ratus suko mažasis erelis rėksnys, virš pievų sklandė paparastieji suopiai, o Merkio nendrynus tikrino nendrinės lingės. Čia pamatėme ir vieną pirmųjų šiais metais šelmeninę kregždę – tikrąją ateinančios vasaros pranašę. Bet kad vasaros dar teks palaukti, greitai priminė tamsūs lietaus ir sniego debesys, kurie mus suginė į šalia pievų pastatytą pavėsinę. Čia pasistiprinome, atgavome jėgas, vėl sulaukėme saulės ir patraukėme į Baltosios Vokės durpyną.
 
Durpyno šlapynės, nendrynai ir krūmynai garsiausiai skamba gegužės mėnesį, kai sugrįžta krakšlės, nendrinukės, žiogeliai ir kiti smulkieji giesmininkai, todėl šįkart didelės paukščių gausos nesitikėjome. Visgi tuščiomis iš durpyno negrįžome. Čia stebėjome didįjį baltąjį garnį, pamiškėje besidarbuojantį didįjį margąjį genį, geltonąsias startas ir paprastąsias pilkąsias zyles, o netoli esančiame kaime vėl be perstojo upsėjo kukutis.

 
Stebime pilkąsias antisBaltosios Vokės tvenkiniuose stebime pilkąsias antis
 

Į paskutinį kelionės tašką – Papio ežerą – važiavome Baltosios Vokės tvenkinių pakraščiais. Trumpam stabtelėjome pasidairyti į kormoranais „aplipusius“ pakrančių berželius, pasižiūrėti, kaip atrodo pernykščiai remezų lizdai, ir susipažinti su Lietuvoje retų, bet gausėjančių pilkųjų ančių porele. Papio pašonėje išgirdome ir nedrąsų nendrinio žiogelio čirškimą. Dar kelios šiltos dienos ir šiais mažais rudais paukšteliais  prisipildys visi nendrynai, o jų giminaičių margųjų ir upinių žiogelių svirpimas aidės laukų ir paupių krūmynuose!
 
Papio ežere, kaip visad, paukščių gausybė. Virš vandens triukšmavo rudagalviai kirai, plaukiojo būriai pilkųjų, šaukštasnapių ir kuoduotųjų ančių, rudagalvių kryklių ir eurazinių cyplių, maitinosi keliasdešimt ausuotųjų kragų, ilsėjosi gulbės giesmininkės, o būrius sparnuočių atidžiai stebėjo jūriniai ereliai, nendrinės lingės ir krankliai. Šie tik ir laukė, kad koks kiras apleistų lizdą ir būtų galima nugvelbti kiaušinį.
 
Gamtoje praleidome vos dieną, bet spėjome apkeliauti kelias visiškai skirtingas buveines. Kažin, ar kokia kita Europos sostinė galėtų pasigirti tokia gamtine įvairove visai šalia savo prieigų. Yra dėl ko didžiuotis, ką vertinti ir saugoti.
 
Ką matėme ir girdėjome:
 
1.     Alksninukas
2.     Amalinis strazdas
3.     Ausuotasis kragas
4.     Baltasis gandras
5.     Baltoji kielė
6.     Brastinis tilvikas
7.     Bukutis
8.     Didysis baltasis garnys
9.     Didysis kormoranas
10.  Didysis margasis genys
11.  Didžioji antis
12.  Didžioji zylė
13.  Dirvinis vieversys
14.  Eurazinė cyplė
15.  Geltonoji starta
16.  Gulbė giesmininkė
17.  Gulbė nebylė
18.  Juodagalvė sniegena
19.  Juodasis strazdas
20.  Juodoji meleta
21.  Juodoji zylė
22.  Jūrinis erelis
23.  Karetaitė
24.  Karklažvirblis
25.  Kėkštas
26.  Keršulis
27.  Kranklys
28.  Kukutis
29.  Kuoduotoji antis
30.  Kuoduotoji zylė
31.  Kurtinys
32.  Laukys
33.  Liepsnelė
34.  Lygutė
35.  Mažasis erelis rėksnys
36.  Mėlynoji zylė
37.  Miškinis kalviukas
38.  Miškinis liputis
39.  Naminis karvelis
40.  Nendrinė lingė
41.  Nendrinė starta
42.  Nendrinis žiogelis
43.  Paprastasis erškėtžvirblis
44.  Paprastasis kikilis
45.  Paprastasis nykštukas
46.  Paprastasis suopis
47.  Paprastoji kiauliukė
48.  Paprastoji klykuolė
49.  Paprastoji pempė
50.  Paprastoji pilkoji zylė
51.  Paukštvanagis
52.  Pievinis kalviukas
53.  Pilkasis garnys
54.  Pilkoji antis
55.  Pilkoji devynbalsė
56.  Pilkoji gervė
57.  Pilkoji pečialinda
58.  Riešutinė
59.  Rudagalvė kryklė
60.  Rudagalvis kiras
61.  Šaukštasnapė antis
62.  Šelmeninė kregždė
63.  Šiaurinė pilkoji zylė
64.  Smilginis strazdas
65.  Strazdas giesmininkas
66.  Svilikas
67.  Tetervinas
68.  Varnėnas
69.  Žaliukė