Prabėgo dar vieni – jau ketvirti – mūsų metai. Jie buvo kaip niekada įvairūs ne tik naujais gamtos stebėjimo turais po Lietuvą ir kitas šalis, bet ir edukaciniais bei gamtosauginiais projektais. Apie viską trumpai – mūsų metų apžvalgoje.
Daugiau nei 500 dalyvių
Nuo ankstyvo pavasario iki gilios žiemos – po gamtą stebėti paukščių, žvėrių ir naktinių drugių kviečiame keliauti visais metų laikais. Iš viso per praėjusius metus surengėme net 32 viešai skelbtus turus ir 17 privačių turų įvairioms įmonėms ir gamtos stebėtojams iš kitų šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Izraelio ir Baltarusijos.
Nepamiršome ir mažųjų gamtos mylėtojų. Pernai suorganizavome 2 turus vaikams po rudenėjantį Žuvintą, kur stebėjome migruoti besibūriuojančias gerves, susipažinome su vandens paukščiais ir palydėjome į pietus smulkiuosius sparnuočius.
Iš viso mūsų turuose per metus sudalyvavo daugiau nei 500 dalyvių.
Alberto Skirpsto ir Audronės Eidukaitės nuotraukos
Naujos kryptys – Belovežas, Biebža, Kolka
2023 m. buvo kaip niekada gausūs naujų turų. Jau seniai turėjome svajonę lietuviams parodyti paukščių įvairove ir gausa garsėjančius laukinės gamtos kampelius kaimyninėse šalyse. Pagaliau tą galėjome įgyvendinti. Balandį ir birželį leidomės į keliones po seniausią ir mažai žmogaus rankos paliestą Europos mišką – Belovežo girią, o gegužę supažindinome su kita ypatinga Lenkijos vieta – šlapynėmis, užliejamomis pievomis ir pelkėmis stebinančiu Biebžos upės slėniu. Tai didžiausias nacionalinis parkas Lenkijoje.
Biebžos turo apžvalgą skaitykite čia.
Belovežo giria (Przemek Oginski nuotrauka) ir Biebžos šlapynės (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)
Rudenį net du kartus vykome į Latviją – paukščių uostu vadinamą Kolkos ragą. Čia kasmet leidžiasi ilsėtis tūkstantiniai migruojančių paukščių būriai. Keliaudami į šį jūros ir smėlio iškyšulį, aplankėme ir Kemerių nacionalinį parką, Kanierio ežero prakrantes, lagūninės kilmės Engurės ežero prieigas. Tai buvo išskirtinės kelionės tiek paukščių gausa, tiek skirtingų buveinių įvairove.
.jpeg)
Kolkos ragas (nuotr. Raimonds Klavins) ir ornitostogautojai prie Engurės ežero (nuotr. Irenos Ševcovos)
Tiesioginės transliacijos iš lizdų
Nuo praėjusio pavasario iki vasaros vidurio paukščių mylėtojams suteikėme išskirtinę galimybę tiesiogiai stebėti retų paukščių – erelio žuvininko ir laplandinės pelėdos – gyvenimus. Kameros, kurias pritaisėme šalia lizdų, fiksavo kiekvieną šių paukščių kasdienybės akimirką, leido išvysti jų elgesio niuansus, jauniklių perėjimo ir auginimo vargus bei, kaip gamtoje ir būdinga, išlikimo dramas.
Liepos mėnesį, kai žuvininkų jaunikliai jau buvo ūgtelėję, jų lizdą atrado vištvanagis ir per kelias dienas vieną po kito ereliukus išnešiojo. Labai tikimės, kad šiemet šiems didingiems sparnuočiams metai bus sėkmingesni. O štai Dainavos girioje įsikūrusių laplandinių pelėdų du jaunikliai dėl netvirtos konstrukcijos iš lizdo vieną naktį iškrito, tačiau, laimei, tėvai juos greitai rado ir toliau sėkmingai maitino, kol šie užaugo ir tapo savarankiški.
Akimirka iš kameros montavimo darbų šalia žuvininkų lizdo (nuotr. Mariaus Karlono) ir laplandinė pelėda
Trys knygos apie gamtą
Praėję metai buvo pažymėti net trijų knygų apie gamtą išleidimu ir pristatymu skaitytojams. Metų pradžioje pasirodė ornitologų Mariaus Karlono ir Romualdo Barausko parengta knyga „Lietuvos paukščiai“ su specialiais giesmių QR kodais. Vėliau sekė ilgai lauktas išsamiausio Europos paukščių pažinimo vadovo „Europos paukščiai“ („Collins Bird Guide“) vertimo į lietuvių kalbą pristatymas, o metus baigėme „Didžiąja Lietuvos grybų knyga“ – iki šiol didžiausiu leidiniu apie mūsų krašto grybus. Ne tik tradicinius, bet ir rečiau aptinkamus.
„Lietuvos paukščius“ išleidome su leidykla „Lututė“, o dvi kitas knygas – kartu su Latvijoje įsikūrusia leidykla „Jana seta“, tapome šių knygų leidybos partneriais Lietuvoje.
Sutvarkėme 3 ha Pakatrės pievų
Spalį tradiciškai kvietėme į gamtosauginį renginį – talką Pakatrės pievose netoli Čepkelių raisto. Šią dar Tado Ivanausko atrastą ir išvaikščiotą teritoriją tvarkome kasmet ir šiam tikslui per metus nuo kiekvieno „Ornitostogų“ turo skiriame po 5 proc. Pernai specialiai šių pievų tvarkymui surinkome 1900 Eur.
Šįkart talkoje dalyvavo daugiau nei 20 savanorių – gamtosaugininkai, ornitologai, gamtos mokslų studentai, moksleiviai, mūsų organizuojamų turų dalyviai ir kiti gamtai neabejingi žmonės. Per vieną dieną sutvarkėme apie 3 ha pievų. Pavasarį čia namus ras reti paukščiai, varliagyviai, žydės nykstančios lietuviškosios orchidėjos – gegužraibės.
Talkos akimirkos
Ornitologinės mokyklos pradžia
2023 m. pabaigoje pristatėme didžiąją artėjančio sezono naujieną – ornitologinę mokyklą, arba tiesiog Ornimokyklą. Tai bus vienintelė plataus ekspertinio pobūdžio mokykla Lietuvoje paukščių mylėtojams.
Mokyklos programą sudarys išsamūs metus trunkantys kursai – teoriniai ir praktiniai užsiėmimai – norintiems geriau pažinti Lietuvos paukščius bei įgyti ornitologijos žinių. Dalyviai mokysis paukščius skirti pagal išvaizdą ir balsus, gilins žinias apie sparnuočių elgesio ypatumus, biologiją ir fenologiją bei išmoks skaityti ir suprasti ornitologinius ženklus laukinėje gamtoje. Kursus ves geriausi Lietuvos ornitologai, o specialias temines paskaitas skaitys mūsų partnerio, Lietuvos ornitologų draugijos (LOD), mokslininkai.
Praėjus vos parai po registracijos pradžios paskelbimo, jau buvome surinkę visą grupę. Kursai prasidės 2024 m. kovą.
Mariaus Karlono ir Dalios Račkauskaitės nuotraukos
7 lizdavietės laplandinėms pelėdoms
Metų pabaigoje – gruodžio paskutinę savaitę – Dainavos girioje kartu su ornitologu Eugenijumi Drobeliu ir „Aukštaitijos arboristų“ komanda iškėlėme 7 dirbtines lizdavietes laplandinėms pelėdoms, kurios šioje girioje peri jau ne pirmus metus. Manoma, kad 2023 m. girioje galėjo perėti 5-10 šių retų paukščių porų. Jau pavasarį sužinosime, ar slapukės pelėdos įvertins mūsų darbą.