Nemuno deltą aplankėme pirmąjį gegužės savaitgalį, kai šioje ypatingos svarbos teritorijoje galima pamatyti didžiausią rūšių įvairovę. Šiuo laikotarpiu nuo potvynio užsilikusiose šlapynėse dar maitinasi žąsys, plaukioja ančių būriai, gausu tilvikinių paukščių, o senvagių ir kanalų krūmynuose bei nendrynuose giesmes traukia vis daugiau sugrįžusių smulkiųjų sparnuočių.
Delta mūsų nenuvylė ir šį kartą. Per dvi dienas su grupe ornitostogautojų užfiksavome net 112 paukščių rūšių. Tačiau skaičiai lieka skaičiais. Kur kas svarbiau, kad kiekvieną pamatytą ar išgirstą paukštį lydėjo atradimo džiaugsmas, gyvi pokalbiai ir istorijos. Nemuno deltoje per dvi dienas patyrėme ne vieną įsimintiną akimirką ir būtų sudėtinga visas suguldyti į apžvalgą, todėl išskyrėme penkis ryškiausius akcentus.
Lietuviškosios „savanos“. Važiuojant nuo Pagėgių palei Nemuną iki Šilutės, galima pasijusti, lyg keliautum per Afrikos savaną. Kur akys mato driekiasi sukultūrintos pievos, kurias per potvynį užlieja vanduo, o tarp jų telkšo upinės kilmės ežerėliai su gausia vandens augalija. Nors potvynis čia jau buvo nuslūgęs, bet vandens paukščių migracija dar nesibaigė, o dalis paukščių jau apsistojo perėti ir vesti jauniklių.
Šioje kelio atkarpoje prie vandens telkinių stebėjome poilsio akimirkai sustojusias baltakaktes žąsis ir baltaskruostes bernikles, į šiaurę traukiančius ir Lietuvoje negausiai perinčius mažuosius kirus, kuoduotųjų ančių pulkelius, juodąsias žuvėdras. Daliai dalyvių pro monoklį pavyko pamatyti ir ilgasnapį tilviką didžiąją kuolingą, o tiems, kurie nespėjo, ilgai liūdėti neteko. Už kelių kilometrų, ties Galzdonų gyvenviete, ant arimo aptikome ir kur kas retesnes vidutines kuolingas. „Savanos“ mums padovanojo ir susitikimą su juoduoju pesliu, o už kelių kilometrų sustojome pasidairyti į danguje ratus sukantį jo giminaitį – rudąjį peslį.
Rudasis peslys
Popietė Sausgalvių pievose. Vos per kelias šeštadienio valandas čia pamatėme ir išgirdome net kelias tilvikinių paukšių rūšis. Gausiausiai čia buvo gaidukų patinėlių. Dalis jų maitinosi, kiti tvarkėsi savo margaspalvių apykaklių plunksnas, treti bandė pasipešti. Tarp sodrios spalvos žolių šmirinėjo tikučiai, po purvynus ieškodamas maisto bėginėjo juodkrūtis bėgikas, skraidė žaliakojai ir raudonkojai tulikai, o iš pievų pakraščių ataidėjo paprastojo griciuko balsas. Šių sparčiai nykstančių paukščių porelę stebėjome ir pievose prie Bevardžio upelio. Be tilvikų Sausgalvių pievose stebėjome dryžagalves ir rudagalves krykles, pilkąsias antis, eurazines cyples, išvydome plėšriąją žuvėdrą ir, žinoma, deltos karalius jūrinius erelius, kuriems maisto šiuose plotuose – į valias.
Gaidukai. Justo Šumsko nuotrauka
Geltonos kielės. Daugelis pažįsta baltąsias kieles, tačiau retas kuris matė lyg citrina ryškias jos pusseseres – geltonąsias ir retas geltongalves kieles. Pastarosios Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėtos tik 1985 metais Žuvinte. Su geltonąja kiele susipažinome vandens pilnose Sausgalvių pievose, o geltongalvės kielės patinėlis, lyg užsakytas, mūsų laukė Rusnės saloje prie Uostadvario. Skirtingai nei baltosios kielės, kurios nevengia žmonių kaimynystės, geltongalvės kielės mieliau renkasi užpelkėjusias pievas ir durpynus. Kasmet Lietuvoje jų peri tik apie 150-250 porų. Pažintis su kielėms tęsėsi ir antrąją turo dieną, kai šalia nuleisto žuvininkystės tvenkinio pastebėjome būrelį šiaurinio porūšio – thunbergi – geltonųjų kielių, kurios mūsų šalį tik praskrenda ir nuo įprastesnio porūšio skiriasi tuo, jog neturi balto antakio.
 MK.jpg)
Geltongalvė kielė
Rytas Ventės rage. Sekmadienio rytą pradėjome ekskursija su ornitologinės stoties vedėju Vytautu Jusiu. Jis papasakojo apie paukščių migracijos fenomeną, aprodė sparnuočiams gaudyti pastatytus tinklus ir čia pat sužiedavo dūminę raudonuodegę ir liepsnelę. Tačiau tai nebuvo vienintelis susitikimas su paukščiais iš taip arti. Ventės rage turo dalyviams pasisekė rasti į tinklą įkliuvusį sviliko patinėlį – spalvingą paukštį su stipriu snapu, kuris pavasarį „nusidažo“ melsvai juoda spalva. Šis snapas toks galingas, kad juo svilikas gali lengvai gliaudyti vyšnių kauliukus.
 MK.jpg)
Paprastasis griciukas
Atradimai Kintuose. Jų buvo net keletas. Be minėtosios geltonosios kielės thunbergi porūšio Kintų žuvininkystės tvenkiniuose ir jų prieigose matytų ir girdėtų paukščių sąrašą papildėme dar keliomis rūšimis. Netoli tvenkinių stebėjome ryškiaspalves urvines antis, kurių Lietuvoje peri vos keliasdešimt porų, o viename iš nuleistų tvenkinių aptikome besimaitinančią jūršarkę – su niekuo nesupainiojamą tilviką konstrastingu juodos ir baltos spalvos apdaru, ryškiai raudonu snapu ir raudonomis kojomis. Šalia jo dumble kirminų ieškojo smulkutis jūrinis kirlikas, o netoliese pastebėjome ir šiaurės kraštų paukštį – tamsųjį tilviką.
Sekmadienio popietę dar aplankėme lagūninės kilmės Krokų Lankos ežerą ir nuvykome į vietas, kur stebima retoji meldinė nendrinukė, į mūsų šalį grįšianti vos tik pasitaisys orai. Čia suskaičiavome turo metu užfiksuotas paukščių rūšis, pasidalinome įspūdžiais ir su lūkesčiais vėl susitikti, pačiu laiku išsiskirstėme namo. Nemuno deltą greitai aptraukė debesys ir prapliupo pavasarinis lietus.
Prie Tulkiaragės paukščių stebėjimo bokštelio
Užfiksuotų paukščių sąrašas:
1. Gulbė nebylė
2. Baltakaktė žąsis
3. Pilkoji žąsis
4. Baltaskruostė berniklė
5. Urvinė antis
6. Eurazinė cyplė
7. Pilkoji antis
8. Rudagalvė kryklė
9. Didžioji antis
10. Smailiauodegė antis
11. Dryžagalvė kryklė
12. Šaukštasnapė antis
13. Rudagalvė antis
14. Kuoduotoji antis
15. Klykuolė
16. Kurapka
17. Ausuotasis kragas
18. Didysis kormoranas
19. Didysis baublys
20. Didysis baltasis garnys
21. Pilkasis garnys
22. Baltasis gandras
23. Juodasis peslys
24. Rudasis peslys
25. Jūrinis erelis
26. Nendrinė lingė
27. Pievinė lingė
28. Paukštvanagis
29. Paprastasis suopis
30. Mažasis erelis rėksnys
31. Sketsakalis
32. Sakalas keleivis
33. Laukys
34. Pilkoji gervė
35. Jūršarkė
36. Jūrinis kirlikas
37. Paprastoji pempė
38. Juodakrūtis bėgikas
39. Gaidukas
40. Perkūno oželis
41. Paprastasis griciukas
42. Vidutinė kuolinga
43. Didžioji kuolinga
44. Krantinis tilvikas
45. Brastinis tilvikas
46. Tamsusis tilvikas
47. Žaliakojis tulikas
48. Tikutis
49. Raudonkojis tulikas
50. Rudagalvis kiras
51. Sidabrinis kiras
52. Kaspijinis kiras
53. Mažasis kiras
54. Plėšrioji žuvėdra
55. Upinė žuvėdra
56. Juodoji žuvėdra
57. Uolinis karvelis
58. Uldukas
59. Keršulis
60. Pietinis purplelis
61. Paprastoji gegutė
62. Grąžiagalvė
63. Didysis margasis genys
64. Dirvinis vieversys
65. Urvinė kregždė
66. Šelmeninė kregždė
67. Langinė kregždė
68. Miškinis kalviukas
69. Pievinis kalviukas
70. Geltonoji kielė
71. Geltongalvė kielė
72. Baltoji kielė
73. Karietaitė
74. Paprastasis erškėtvžvirblis
75. Liepsnelė
76. Dūminė raudonuodegė
77. Paprastoji raudonuodegė
78. Paprastoji kiauliukė
79. Paprastasis kultūpys
80. Juodasis strazdas
81. Smilginis strazdas
82. Strazdas giesmininkas
83. Baltabruvis strazdas
84. Nendrinis žiogelis
85. Didžioji krakšlė
86. Raiboji devynbalsė
87. Pilkoji devynbalsė
88. Juodagalvė devynbalsė
89. Žalioji pečialinda
90. Pilkoji pečialinda
91. Ankstyvoji pečialinda
92. Margasparnė musinukė
93. Mėlynoji zylė
94. Didžioji zylė
95. Kėkštas
96. Šarka
97. Kuosa
98. Kovas
99. Pilkoji varna
100. Kranklys
101. Paprastasis varnėnas
102. Naminis žvirblis
103. Karklažvirblis
104. Paprastasis kikilus
105. Svilikėlis
106. Žaliukė
107. Dagilis
108. Alksninukas
109. Paprastasis čivylis
110. Svilikas
111. Geltonoji starta
112. Nendrinė starta