Rugsėjo antroje pusėje dvi iš eilės dienas (rugsėjo 19 ir 20) keliavome po Žuvinto biosferos rezervatą, kurių metu džiaugėmis dideliais migruojančių gervių ir žąsų būriais. Nors pagrindinis tikslas buvo trimituojantys ir gagenantys paukščiai, stebėjome ir kitus migruojančius sparnuočius. Kelionės metu aptikome labai panašų rūšių skaičių, atitinkamai - 61 ir 62 rūšis.
Ankstų rytą pradėjome stebėjimais iš Žuvinto biosferos rezervato direkcijos bokštelio ir pažintinio tako pasislėpusio nendrynuose. Palydėjome iš ežero maitintis išskrendančias gerves į gretimus laukus. Ant sausuolių tupėjo jūriniai ereliai, ežero tolumoje bolavo ausuotieji kragai, virš galvų čiauškėdamos praskrido retosios ūsuotosios zylės ir kaip be nendrinių startų švilpavimo.
Ūsuotosios zyles nendrynuose
Neužsibuvę pradiniame taške (čia turėjome suplanuotą ilgesnį vakarinį stebėjimą) pasukome link Marijampolės aplankydami prieš pora metų įrengtą Amalvo pelkės pažintinį taką. Stovėdami ant tako, o kas šalia pakniūbstom ieškodamas šviežių spanguolių uogų, stebėjome ir klausėmės migruojančių paukščių iš kurių gausiai skrido kikiliai, krūmuose cikcėjo liepsnelės, tarškėjo mėlynosios zylės, virš galvų pavieniui skrido erškėtžvirbliai su alksninukais.
Vėliau maršrutas suko link Buktos miško. Keliavome pažintiniu 2 kilometrų taku, kur susipažinome su unikaliu liepinio skroblyno mišku ir jame gyvenančiais paukščiais. Girdėjome bukučius, lipučius, be perstojo cypavo mažiausi Lietuvos paukščiai nykštukai, garsiai išsidavė čia neretas vidutinis margasis genys, virš miško palydėjome išskrendančias gerves. Vietomis nerimastingai tarškėjo nenustygstanti karietaitė.
Toliau maršrutas suko iki netoli esančio Žaltyčio ežero, kuris labai svarbus migruojančioms antims, jų čia ir aptikome. Labiausiai nustebino (o gal ir ne) aptikta labai retai į Lietuvą užklystanti šalminė antis. Be šios raudonsnapės aptikome ir begalę kitų vandens paukščių: didžiųjų, kuoduotųjų, rudagalvių, pilkųjų ančių, eurazinių cyplių, ausuotųjų kragų, kormoranų, pilkųjų ir baltųjų garnių, skraidė dideli pempių pulkai su juose įsimaišiusiais dirviniais sėjikais. Gausu buvo ir plėšriųjų paukščių: nendrinių lingių, suopių, jūrinis erelis, po krūmų nardantis paukštvanagis.
Nendrinė lingė
Pailsėję, toliau lankėme Simno tvenkinius, kuriuose mokėmės atskirti gulbes nebyles nuo gulbių giesmininkių. Klausėmės smulkių giesmininkų. Vėliau, kaip gi neaplankius trečio pagal dydį Lietuvos ežero Dusios? „Dzūkų jūra“ ilgai išlieka neužšąlus, todėl itin svarbi rudenį migruojantiems paukščiams. Ežere nuo stataus Prelomčiškių piliakalnio apžvelgę pro monoklius ežerą aptikome gausius laukių būrius kartu su skaitlingu skaičiumi mažiausių Lietuvos antelių - rudagalvių kryklių ir didžiųjų ančių sankaupomis, gausiai skraidė didieji kormoranai, žvejojo keturių rūšių kirai: rudagalvis, paprastasis, sidabrinis ir kaspijinis.
Laukys
Vakarop, dienos vinis gervių stebėjimas iš Žuvinto direkcijos bokštelio. Besigėrėjimo atodūsiais sutikome besileidžiančius šimtinius gervių pulkus į jų nakvojimo vietą ežero salose, bei tuo pačiu išlydėjome maitintis skrendančius didelius gagenančių pilkųjų žąsų būrius.
Gervės
Iš viso šių dviejų turų metu paukščius stebėjome su 25-iais dalyviais, o aptikome 72 paukščių rūšis.
Stebėtų rūšių sąrašas:
Viename iš turų kartu keliavo ir žurnalistų komanda, jų įspūdžius galite skaityti straipsnyje.