Atkurti Svylos slėnio pievas – tokį ambicingą tikslą 2020-2021 metams buvome užsibrėžę praėjusių metų pradžioje. Nuo kiekvieno turo skirdami 10 proc. lėšų gamtosaugai, šią žiemą ketinome organizuoti viešą talką, išpjauti pievose augančius krūmus ir atkovoti dar daugiau ploto paukščiams. Deja, dėl vis dar galiojančio karantino ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, to padaryti nepavyko.
Šiuo metu pievas jau užliejo polaidžio vanduo, jose apsistojo būriai migruojančių paukščių, o dar vėliau pradės perėti retos rūšys – stulgiai, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai, kūdriniai tilvikai, griežlės, pievinės lingės, kurių ramybės nuo kovo iki rugpjūčio jokiu būdu negalima trikdyti. Todėl, jei tik pandemijos situacija leis, planuotą talką žadame vykdyti artėjantį rudenį arba pirmaisiais žiemos mėnesiais.
Griciukas
Kuo Svylos slėnis toks ypatingas? Kartu su supančiomis gamtinėmis buveinėmis (Dysnos slėniu, Birvėtos šlapžemėmis ir žuvininkystės tvenkiniais, Adutiškio mišku ir kt.) slėnis sudaro vertingą ir specialų apsaugos statusą turintį kompleksą, kuris kiekvieną pavasarį tampa namais šimtams paukščių, iš kurių net 10 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Šioje teritorijoje prieglobstį randa aibė tilvikinių paukščių, ją pamėgo skardžiabalsės švygždos ir griežlės, arčiau upės vagos esančiuose tankiuose nendrių sąžalynuose prisiglaudžia didieji baubliai ir nendrinės lingės, o virš pievų sklando pievinės lingės ir balinės pelėdos.
Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva dalyje pievų jau buvo atkurtas tradicinis šiai teritorijai kraštovaizdis. Kiekvienais metais vietiniai ūkininkai pievas šienauja, tačiau didelė dalis šlapynių vis dar apaugusi sumedėjusia augalija ir netinkama paukščiams gyventi. Būtina nuolatinė priežiūra.
Kūdriniai tilvikai
Svylos slėnio pievų atkūrimas – ne pirmoji mūsų gamtosaugos iniciatyva. 2020 metais vasario pradžioje kvietėme į talką Čepkelių pašonėje esančiose Pakatrės pievose, kur per dvi savaitgalio dienas išpjovėme dalį krūmų ir čia perintiems paukščiams atkovojome net 10 ha ploto. 2020 metų rugpjūčio mėnesį kvietėme į talką Merkinėje, kur su Dzūkijos nacionaliniu parko darbuotojais Nemuno saloje šalinome invazinius medžius – uosialapius klevus. O tų pačių metų spalio mėnesį kartu su gausia savanorių komanda iš „CSD Inžinieriai“ vėl sugrįžome į Pakatrės pievas, kur šalinome šviežias krūmokšnių atžalas.
Daugiau apie mūsų gamtosaugos tikslus ir iniciatyvas skaitykite čia.