Žuvintas – tikra paukščių karalystė, kurios didybė geriausiai atsiskleidžia pavasariais, kai čia stabteli į šiaurę migruojantys vandens ir šlapynių sparnuočiai – žąsys, įvairios antys, ilgakojai tilvikai. Šiuo metu aplankyti ežerą ir jo apylinkes – tai kiekviename žingsnyje būti pasiruošus sparnuotiems įspūdžiams ir atradimams. Praėjusį savaitgalį jų patyrėme net 71. Būtent tiek paukščių rūšių pavyko pamatyti. Bet apie viską – nuo pradžių.
Nepabūgę rytinio lietaus, turą pradėjome Žuvinto pelkės pakraštyje augančiame Buktos miške, kurio didžiąją dalį sudaro natūraliai užsisėję, užaugę ir subrendę skroblai. Toks natūralus, o ne žmogaus rankomis sodintas miškas – tikra retenybė Lietuvoje.
Vaikščiodami pažintiniu taku, traukėme į plaučius gaivią pavasario drėgmę, grožėjomės baltažiedėmis plukėmis, blužnutėmis ir plautėmis nusėta miško paklote ir klausėmės rytinio paukščių choro, kuriame ryžtingiausiai plyšavo nenuoramos karietaitės ir strazdai giesmininkai. Miške pavyko išgirsti ir vidutinį margąjį genį, įsiklausyti į juodojo strazdo pavojaus signalus, apžiūrėti meletų uoksus ir įsitikinti, kad kikiliai tikrai yra dažniausi paukščiai Lietuvoje: jų matėme ne vieną ir ne du.
 MK.jpg)
Paprastasis griciukas
Iš miško patraukėme prie Žaltyčio ežero ir vos tik išlipę iš automobilių buvome pasveikinti palengva, lyg iš po žemių sklindančio didžiojo baublio dumsėjimo: „uh vu-u-u-up“. Atrodė, kad paukštis yra visai čia pat, nendrėse, beveik ranka pasiekiamas, tačiau šį slapuką pamatyti ne taip lengva, o jo balsas atvirose erdvėse tylų vakarą sklinda ir poros kilometrų atstumu.
Prie Žaltyčio pradėjome pažintį su vandens paukščiais. Tačiau kaip atskirti tokią gausybę? Turo dalyviams padėjo paprasti identifikavimo patarimai. Jei antis yra su oranžine „skiautere“, vadinasi, tai eurazinės cyplės patinėlis. Jei su sruoga ant pakaušio – kuoduotoji antis. Jei su didžiuliu snapu – šaukštasnapė antis. Jei su baltu „antakiu“ – dryžagalvė kryklė, viena iš mažiausių Lietuvoje perinčių ančių. O ta, kuri su baltu „ragu“ ant kaktos, visai ne antis, o artimas gervių giminei laukys.
Be įvairių rūšių ančių ežere aptikome ir baltų lyg sniegas mažųjų dančiasnapių, matėme gulbių nebylių ir giesmininkių, stebėjome virš nendrių medžiojančias nendrines linges ir į laukus maitintis traukiančias pilkąsias žąsis, tarp kurių buvo įsimaišiusių ir baltaskruosčių berniklių. Visai netoli kranto buvo sumanę tuoktis ausuotieji kragai, bet greitai persigalvojo ir užrietę snapus nebekreipė vienas į kitą jokio dėmesio.
Pilkoji žąsis
Pasigrožėję Žaltyčio vandenimis ir čia apsistojusiais paukšiais, vykome į kitą stotelę – Amalvo pelkę. Pakeliui dar stabtelėjome pasidairyti į du jaunus jūrinius erelius danguje, o visai prie pelkės prieigų užfiksavome tūbuotąjį suopį, šiaurės platumų plėšrūną, kurį tokiu metų laiku šiuose kraštuose ne taip dažnai pamatysi. Pelkėje ilgai neužtrukome ir, pasiklausę gervių trimitų bei pilkųjų pečialindų, pajudėjome Žuvinto link. Čia susėdome trumpam pasistiprinti ir po pikniko suskubome į stebėjimo bokštelį.
Žąsys, didieji kormoranai, baltieji garniai, rudagalviai kirai, gulbės, begalė ančių – Žuvintas patiekė margą paukščių asortimentą. Bet kartais taip būna, kad ne šimtai paukščių, o vienas sparnuotis tampa didžiausiu atradimu. Turo dalyvima tokiu tapo nendrinės startos patinėlis, kurį įžiūrėti Žuvinto nendrynų krūmuose nebuvo paprasta, bet ieškoti – labai linksma!
Nendrinė lingė
Paskutinė turo metu aplankyta vieta buvo gamtiniu požiūriu itin turtingas Amalvo polderis (užliejamos pievos), kurio link važiuodami dar sustojome pasidairyti į pelėsakalių porelę šalia specialiai jiems iškelto inkilo. Pačiame polderyje, virš galvų girgsint iš Amalvo ežero į laukus maitintis skrendančioms žąsims, praleidome kelias valandas ir į matytų paukščių sąrašą įsirašėme dar kelias rūšis: gaidukus, paprastuosius griciukus, perkūno oželius, raudonkojus tulikus.
Daugelis dalyvių šiuos tilvikinius paukščius matė pirmą kartą gyvenime. Argi ne tokia ir yra viena iš pagrindinių paukščių stebėjimo turų prasmių – atrasti ir praplėsti savo pažinimo ribas.
Žąsys Amalvo polderyje
Pilkoji gervė
Turo metu matėme:
1. Ausuotasis kragas
2. Baltakaktė žąsis
3. Baltasis gandras
4. Baltaskruostė berniklė
5. Baltoji kielė
6. Bukutis
7. Dagilis
8. Didysis baltasis garnys
9. Didysis dančiasnapis
10. Didysis kormoranas
11. Didysis margasis genys
12. Didžioji antis
13. Didžioji zylė
14. Dirvinis vieversys
15. Dryžagalvė kryklė
16. Dūminė raudonuodegė
17. Eurazinė cyplė
18. Gaidukas
19. Geltonoji starta
20. Gulbė giesmininkė
21. Gulbė nebylė
22. Juodagalvė sniegena
23. Juodasis strazdas
24. Juodoji zylė
25. Jūrinis erelis
26. Karietaitė
27. Karklažvirblis
28. Kaspijinis kiras
29. Keršulis
30. Kėkštas
31. Kranklys
32. Kuoduotoji antis
33. Liepsnelė
34. Mažasis dančiasnapis
35. Mėlynoji zylė
36. Naminis karvelis
37. Naminis žvirblis
38. Nendrinė lingė
39. Nendrinė starta
40. Paprastasis griciukas
41. Paprastasis kikilis
42. Paprastasis kiras
43. Paprastasis pelėsakalis
44. Paprastasis suopis
45. Paprastoji klykuolė
46. Paprastoji pempė
47. Perkūno oželis
48. Pietinis purplelis
49. Pievinis kalviukas
50. Pilkoji antis
51. Pilkoji gervė
52. Pilkoji pečialinda
53. Pilkoji varna
54. Pilkoji žąsis
55. Raudonkoji tulikas
56. Remeza
57. Rudagalvė antis
58. Rudagalvė kryklė
59. Rudagalvis kiras
60. Šaukštasnapė antis
61. Sidabrinis kiras
62. Smailiauodegė antis
63. Smilginis strazdas
64. Strazdas giesmininkas
65. Svilikas
66. Tūbuotasis suopis
67. Tundrinė žąsis
68. Varnėnas
69. Vidutinis margasis genys
70. Žaliukė
71. Želmeninė žąsis