Gruodžio paskutinę savaitę leidomės į gamtosauginę ekspediciją, kurios tikslas buvo įrengti dirbtines lizdavietes rečiausioms Lietuvoje – laplandinėms – pelėdoms. Per dvi dienas Dainavos girioje suformavome ir iškėlėme net 7 lizdavietes.
Pirmą kartą laplandinių pelėdų lizdas mūsų krašte buvo apiktas tik 2020 metais, nors gerą dešimtmetį buvo spėjama, kad jos gali pas mus perėti. Pernai Dainavos girioje buvo rasti net trys lizdai. Dviejuose lizduose sėkmingai užaugo po tris pelėdžiukus, o viename – du pelėdžiukai. Manoma, kad iš viso 2023 metais šioje girioje galėjo perėti 5-10 porų.
Laplandinės pelėdos pačios lizdų nekrauna, o užima senus plėšriųjų arba varninių paukščių lizdus. Deja, ištisuose Pietų Lietuvos miškų masyvuose, kuriuose teoriškai laplandinės pelėdos galėtų perėti, tokių lizdų trūksta, todėl dirbtinės lizdavietės pasitarnauja kaip kompensacinė priemonė.
Dirbtinė lizdavietė (Kęstučio Danausko nuotrauka) ir Dainavos giria (Mariaus Karlono nuotrauka)
Lizdaviečių įrengimo ekspedicija nebūtų įvykusi be mūsų partnerių ir bičiulių. Transporto ir logistikos įmonė „Transtira“, jau ne pirmus prisidedanti prie mūsų gamtosauginių iniciatyvų, finansavo arboristų aukštalipių iš „Aukštaitijos arboristų“ darbą. Ekspedicijoje lydėjo ir ornitologas Eugenijus Drobelis, kuris ne vienerius metus pašventė laplandinių pelėdų paieškai ir tyrinėjimams Lietuvoje ir buvo pirmasis prieš ketverius metus užfiksavęs jų perėjimo atvejį.
Lizdaviečių kėlimo akimirkos (Mariaus Karlono nuotraukos)
Trumpai apie laplandines pelėdas
Laplandinės pelėdos yra šiaurinių kraštų sparnuotis, tačiau izoliuota ir gana gausi šių paukščių populiacija įsikūrusi Baltarusijoje, iš kurios pamažu plinta į mūsų kraštą. Kaimyninėje šalyje jų populiaciją sudaro apie 100-250 porų. Ši pelėdų rūšis yra sėsli. Visą gyvenimą gali praleisti nedideliame miško ar pelkių plote, jei įvairiais sezonais yra tinkamos mitybinės sąlygos.
Tai antra pagal dydį Lietuvos pelėda. Ji kiek mažesnė už didįjį apuoką, tačiau jos kūnas yra ilgiausias iš visų pasaulio pelėdų – siekia iki 84 cm. Pelėda išsiskiria didele galva ir plačiais vadinamaisiais veido vainikais.
Įprastai laplandinės pelėdos kitų paukščių – suopių, vištvanagių, kranklių – lizdus užima kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje ir netrukus padeda pirmuosius kiaušinius. Pelėdžiukai ritasi gegužės pradžioje ir lizde praleidžia apie mėnesį. Vėliau dar kelias savaites neskraido, o karstosi medžiais netoli lizdo, kur tėvais juos ir maitina.
Laplandinė pelėda. Dainavos giria, 2023 (Mariaus Karlono nuotrauka)