Kiekvienais metais visame pasaulyje pirmasis spalio savaitgalis yra skirtas simboliniam vieno įspūdingiausių gamtos fenomenų – rudeninės paukščių migracijos, paminėjimui. Jo metu žmonės kviečiami stebėti ir registruoti išskrendančius paukščius ir tokiu būdu surinkti didelius duomenų kiekius bei tapti šio reiškinio liudininkais. Vos pradėję planuoti Ornitostogų turus, žinojome, kad palydų savaitgalį kviesime visus keliauti į Aukštaitiją aplankant rudeninę Adutiškio girią, Svylos slėnį bei Birvėtos žuvininkystės tvenkinius.
Stebėtojai
Šiais metais besidžiaugdami auksėjančiu rudeniu pirmąjį spalio šeštadienį taip pat patraukėme rytų Lietuvos link kur ties pačiu Lietuvos pasieniu driekiasi labai įdomus gamtinis kompleksas. Ryte visi susitikę Vilniuje leidomės į poros valandų kelionę, o pakeliui vis stabtelėdavome ir atkreipdavome dėmesį tai į ant laidų tupinčius suopius, kol netikėtai viename iš pakelės kaimelių pamatėme ir žiemoti nesiruošiantį skristi baltąjį gandrą! Šis stebėjimas buvo tikrai netikėtas ir neplanuotas, bet panašu, kad šis paukštis šiemet savo žiemaviečių pietų Afrikoje taip ir nebepasieks.
Pilnas gamtos mylėtojų sąstatas susiformavo Ignalinoje, kur prisijungė ir pagrindinis turo gidas – Arūnas Čerkauskas – vienas profesionaliausių ornitologų Lietuvoje ir vienas geriausių Aukštaitijos ornitofaunos ir vertingų gamtinių teritorijų žinovų. Nuo Ignalinos mūsų kelias suko link Adutiškio girios, bet pakeliui sustojome pastebėti ir kitų laukuose besibūriuojančių paukščių – pievose matėme gana įspūdingą daugiau kaip 10 individų baltųjų garnių būrį, besimaitinančias ir besiilsinčias gulbes giesmininkes, o suartuose dirvonuose maitinosi mišrūs šiaurinių bei paprastųjų kikilių ir dagilių būreliai.
Pilkasis garnys
Adutiškio giria taip pat yra vienas įspūdingiausių miškų masyvų Lietuvoje, nes dėl įvairiarūšio medyno ir santykinai didelio miško plotų bei aplinkinių teritorijų mitybinės bazės komplekso čia peri jūriniai ereliai, kuriuos kelis ir pavyko girioje pamatyti. Žinoma, rudenį miškas tikrai ne toks skambus koks būna pavasariais, bet vis tiek pagrioviais tratėjo karietaitės, eglėse zujo zylės, o labiausiai džiaugėmės galėdami ilgai ir iki soties atsižiūrėti lietuviškomis papūgomis – egliniais kryžiasnapiais, kurių didelis būrys maitinosi kvartalo pakraštyje, todėl galėjome pasigėrėti tiek rausvais patinukais, tiek patelėmis ir jaunais paukščiais, kurie nekreipė dėmesio į mus, nes buvo užimti svarbesniais reikalais.
Miško užuovėjoje papietavę, patraukėme link svarbiausio mūsų kelionės tikslo – Birvėtos žuvininkystės tvenkinių. Rudenį, išleidus tvenkinių vandenį ir išgaudžius žuvį, tai tampa vienomis svarbiausių teritorijų apsistoti migruojantiems vandens ir šalia vandens gyvenantiems paukščiams, čia susirenka įspūdingi kiekiai tilvikinių ir sėjikinių paukščių, gulbių giesmininkių, ančių, žąsų, garnių, o visą šitą kompaniją mielai gano jūriniai ereliai ar kiti plėšrūnai. Birvėtoje mums pasisekė, nes dalis tvenkinių jau buvo nuleisti, todėl čia tikrai galėjome pasigėrėti net ir tokiais retais paukščiais kaip laplandiniai griciukai, jūrinis sėjikas, smiltinukas, taip pat dideliais būriais pempių, dirvinių sėjikų, o turbūt vienas įspūdingiausių vaizdų - tai jūrinių erelių kovos ar patys įvairiausi jų apdarai – nuo pirmamečių iki suaugusių baltauodegių paukščių. Be rūšinės paukščių įvairovės buvo įdomus stebėti ir kitus jų elgsenos įpatumus, kaip pavyzdžiui žąsų akrobatinius sugebėjimus pritaikant visus aerodinamikos dėsnius ir įspūdingai manevruojant tūpti bei maitinantis sekliame tvenkinių dumble snapus „nusidažyti“ juodai.
Baltieji ir pilkieji garniai
Mūsų paukščių palydos šiemet buvo gana skaitlingos - per neilgą rudens dieną pavyko pastebėti 72 skirtingas paukščių rūšis ir nesušalus sėkmingai pasigėrėti rudenėjančia gamta.
Turo paukščių sąrašas:
- Gulbė nebylė
- Gulbė giesmininkė
- Baltakaktė žąsis
- Pilkoji žąsis
- Eurazinė cyplė
- Rudagalvė kryklė
- Didžioji antis
- Smailiauodegė antis
- Šaukštasnapė antis
- Rudagalvė antis
- Kuoduotoji antis
- Klykuolė
- Mažasis dančiasnapis
- Ausuotasis kragas
- Didysis kormoranas
- Didysis baltasis garnys
- Pilkasis garnys
- Baltasis gandras
- Jūrinis erelis
- Nendrinė lingė
- Paukštvanagis
- Paprastasis suopis
- Laukys
- Pilkoji gervė
- Upinis kirlikas
- Dirvinis sėjikas
- Jūrinis sėjikas
- Paprastoji pempė
- Smiltinukas
- Juodakrūtis bėgikas
- Perkūno oželis
- Laplandinis griciukas
- Žaliakojis tulikas
- Rudagalvis kiras
- Paprastasis kiras
- Sidabrinis kiras
- Kaspijinis kiras
- Uolinis karvelis
- Keršulis
- Pietinis purplelis
- Didysis margasis genys
- Dirvinis vieversys
- Pievinis kalviukas
- Baltoji kielė
- Karietaitė
- Liepsnelė
- Juodasis strazdas
- Smilginis strazdas
- Strazdas giesmininkas
- Pilkoji pečialinda
- Paprastasis nykštukas
- Ilgauodegė zylė
- Paprastoji pilkoji zylė
- Kuoduotoji zylė
- Mėlynoji zylė
- Didžioji zylė
- Bukutis
- Miškinis liputis
- Plėšrioji medšarkė
- Kėkštas
- Šarka
- Pilkoji varna
- Kranklys
- Paprastasis varnėnas
- Karklažvirblis
- Paprastasis kikilis
- Šiaurinis kikilis
- Dagilis
- Eglinis kryžiasnapis
- Juodagalvė sniegena
- Geltonoji starta
- Nendrinė starta