Būrys iš šiaurės atklydusių tilvikų, visai nebailūs pelėsakaliai, prieš akis švystelėjęs sakalas keleivis, net trys lingių rūšys. Tai tik dalis paukščių, kuriuos pavyko pamatyti priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį šalia Vilniaus. Vienas populiariausių mūsų turų ir šiemet sutraukė nemažą būrį gamtos entuziastų, kuriems buvo tikra staigmena, kad vos už keliasdešimt kilometrų nuo sostinės galima stebėti pakankamai intensyvią rudeninę paukščių migraciją ir net pamatyti retenybių.
Turą pradėjome ankstų rytą, įbridę į rūko juostą Baltosios Vokės biosferos poligono pakraštyje. Vos tik išlipome iš automobilių, virš galvų išgirdome riešutinių porelę. Šis baltomis dėmėmis pasipuošęs kuosos dydžio varninių šeimos paukštis Lietuvoje nėra gausus. Jį pamatyti dažniau galima migracijų metu, kai mūsų kraštą aplanko individai iš šiaurės. Mums vaikštantis po mišką riešutinės dar kurį laiką sukiojosi aplink triukšmingai pranešdamos apie save.
Čia pat krūmynuose išgirdome ir pamatėme, atrodytų, visada kažkur skubančių ilgauodegių zylių būrelį, o visai netoli giesmelę traukė vienas mažiausių Lietuvos paukščių – karietaitė. Tačiau rudenėjant jos giesmė nebe tokia sodri kaip pavasarį, kai kiekvieną miško lankytoją pasitikdavo tarškėdama ir skraidžiodama pažeme, tarp medžių išvartų ir šlapių griovių.
Ornitostogautojai stebi jūrinį erelį
Dar pasiklausę ilgesinų gervių trimitų tolumoje, patraukėme Papio ežero link. Čia mūsų tikslas buvo pasidairyti į vandens paukščius, kuriems šis ornitologinio draustinio teritorijoje esantis ežeras kasmet per migraciją tampa saugiu prieglobsčiu ir maisto stotele. Čia jau plaukiojo ausuotieji kragai, nebylės ir giesmininkės gulbės, virš vandens praskrido retosios pilkosios antys, aukštai danguje vis dar sklandė paskutiniai neišskridę čiurliai ir dangų karpė gausūs šelmeninių kregždžių pulkai.
Prie Papio išvydome ore grakščiai plasnojančias ir ežero vandenį atidžiai stebinčias upines žuvėdras, virš nendrynų linguojančią nendrinę lingę ir vandenų karalių jūrinį erelį. Pamatyti šį didžiausią Lietuvos plėšrūjį paukštį – visada garbė, jo dydis daro įspūdį.
Šelmeninė kregždė
Prieš patraukdami į Paluknio pievas, kur prasidėjus rudeninei migracijai, visada būna, ką pamatyti, sustojome Rūdninkų papiknikauti ir tuo pačiu pasiklausyti vieno kito miško sparnuočio. Pušų ir eglių viršūnėse be perstojo cypsėjo mažiausi mūsų krašto paukščiai – nykštukai. Kartu su jais nuo šakos ant šakos keliavo kuoduotųjų, mėlynųjų ir didžiųjų zylių būreliai. Užsimaskavusi krūmuose apie save davė žinoti liepsnelė. O šalimais nenustygo kėkštas, kuriam dabar darbymetis, nes reikia spėti miške išslapstyti riešutus ir kitas gėrybes, kad atslinkus badmečiui, būtų kuo paskanauti.
Kėkštas
Vos įriedėję į Paluknio pievas, pamatėme žemai skrajojančias linges. Net tris jų rūšis. Stebėjome nendrinės lingės jauniklį, kuris pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais išsiskiria sodria šokoladine spalva ir šviesiai ruda galva. Netoliese medžiojo rusvai marga pievinės lingės patelė, o jai kompaniją palaikė labai šviesus javinės lingės patinėlis. Jo nepastebėti buvo neįmanoma, švietė iš toli.
Abejingų nepaliko ir mažasis erelis rėksnys. Paukštis praskrido visai neaukštai, lyg sakydamas: pažiūrėkite į mane, pasigrožėkite, nes jau labai greitai paliksiu Lietuvą. Pievose į valias prisižiūrėjome į pempes ir varnėnus, kurie šimtais plasnojo iš vienos pievos dalies į kitą. Kur bepasisukom, nuo žemės ar elektros laidų kilo bene dažniausiai kelionės metu sutikti paukščiai – keršuliai. O aukštai danguje pavyko pamatyti ir du didelius baltųjų gandrų pulkus, iš viso apie 150 individų. Pasigavę terminę srovę, pasisukiojo virš galvų, o tada nusklendė pietų link ir greičiausiai turui dar nesibaigus jau buvo palikę Lietuvą.
Didžiausias pievų netikėtumas buvo greičiu garsėjantis sakalas keleivis. Kaip jam ir priklauso, akimirką švystelėjo ir pradingo. O štai jo pusbrolių – pelėsakalių – Paluknio pievose matėme ne vieną, jie skraidė medžiodami arba tupėjo ant šieno ritinių ir leido ramiai juos apžiūrėti.
Nendrinės lingės jauniklis
Išvykdami iš pievų dar palydėjome besibūriuojančias gerves ir patraukėme į galutinę stotelę – pirmą kartą turo istorijoje aplankėme Šventininkų karjerą. Kasmet ši, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatinga vieta kasmet sutraukia nemažai tilvikų. Jų aptikome ir šiemet. Palei karjero balas bėginėjo brastinis tilvikas, maitinosi juodkrūtis bėgikas, pasirodė gaidukas, vaikštinėjo žaliakojis ir raudonkojis tulikas, smėlynuose ilsėjosi skaitlingi čiurlių būriai, o ant elektros laidų iš toli matėsi šviesūs kamuoliukai su ilgomis uodegėlėmis – plėšriosios medšarkės.
Iš viso turo metu aptikome 71 paukščių rūšį, o įvažiavę į Vilnių dar pastebėjome tądien nematytas dvi rūšis. Paradoksalu, labai įprastas mūsų akiai – kuosą ir kovą.
Turo dalyviai Rūdninkų girioje
Užfiksuotų paukščių rūšys:
Amalinis strazdas / Turdus viscivorus
Ausuotasis kragas / Podiceps cristatus
Baltoji kielė / Motacilla alba
Dagilis / Carduelis carduelis
Didysis baltasis garnys / Ardea alba
Didysis kormoranas / Phalacrocorax carbo
Didysis margasis genys / Dendrocopos major
Didžioji antis / Anas platyrhynchos
Didžioji zylė / Parus major
Dirvinis vieversys / Alauda arvensis
Geltonoji starta / Emberiza citrinella
Gulbė giesmininkė / Cygnus cygnus
Gulbė nebylė / Cygnus olor
Ilgasnapė vištelė / Rallus aquaticus
Javinė lingė / Circus cyaneus
Juodagalvė sniegena / Pyrrhula pyrrhula
Juodasis strazdas / Turdus merula
Juodoji meleta / Dryocopus martius
Jūrinis erelis / Haliaeetus albicilla
Karetaitė / Troglodytes troglodytes
Kaspijinis kiras / Larus cachinnans
Kėkštas / Garrulus glandarius
Keršulis / Co/ lumba palumbus
Kranklys / Corvus corax
Langinė kregždė / Delichon urbicum
Laukys / Fulica atra
Liepsnelė / Erithacus rubecula
Mažasis erelis rėksnys / Clanga pomarina
Mažasis kiras / Hydrocoloeus minutus
Mažasis kragas / Tachybaptus ruficollis
Mėlynoji zylė / Cyanistes caeruleus
Naminis karvelis / Columba livia (Feral Pigeon)
Nendrinė lingė / Circus aeruginosus
Nendrinė starta / Emberiza schoeniclus
Paprastasis čivylis / Linaria cannabina
Paprastasis kikilis / Fringilla coelebs
Paprastasis nykštukas / Regulus regulus
Paprastasis pelėsakalis / Falco tinnunculus
Paprastasis suopis / Buteo buteo
Paprastoji kiauliukė / Saxicola rubetra
Paprastoji klykuolė / Bucephala clangula
Paprastoji medšarkė / Lanius collurio
Paprastoji pempė / Vanellus vanellus
Perkūno oželis / Gallinago gallinago
Pievinis kalviukas / Anthus pratensis
Pilkasis garnys / Ardea cinerea
Pilkoji antis / Mareca strepera
Pilkoji gervė / Grus grus
Pilkoji musinukė / Muscicapa striata
Pilkoji pečialinda / Phylloscopus collybita
Plėšrioji medšarkė / Lanius excubitor
Putpelė / Coturnix coturnix
Raudonkojis tulikas / Tringa totanus
Rudagalvė antis / Aythya ferina
Rudagalvė / Anas crecca
Rudagalvis kiras / Chroicocephalus ridibundus
Rudoji devynbalsė / Curruca communis
Šaukštasnapė antis / Spatula clypeata
Šelmeninė kregždė / Hirundo rustica
Sidabrinis kiras / Larus argentatus
Sketsakalis / Falco subbuteo
Svilikas / Coccothraustes coccothraustes
Tikutis / Tringa glareola
Uldukas / Columba oenas
Upinė žuvėdra / Sterna hirundo
Urvinė kregždė / Riparia riparia
Varnėnas / Sturnus vulgaris
Vidutinis margasis genys / Dendrocoptes medius
Vištvanagis / Accipiter gentilis
Žaliukė / Chloris chloris