Rečiausia, bene gražiausia ir tikra slapukė. Tokia yra Lietuvoje perinti laplandinė pelėda (lot. Strix nebulosa). Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio šių pelėdų gyvenimą kviečiame stebėti tiesioginėje transliacijoje, kurią rasite tituliniame www.ornitostogos.lt puslapyje. Ne tik dieną, bet ir naktį: kameroje veikia paukščių netrikdanti naktinio matymo funkcija, o taip pat yra galimybė pažiūrėti 24 valandų transliacijos įrašą.
Šios laplandinės pelėdos lizdas yra Dainavos girioje augančioje pušyje. Lizde jau trys ūgtelėję pelėdžiukai, kuriuos tėvai maitina ir akylai prižiūri. Jaunikliai lizde praleis dar bent 2 savaites, o paskui dar kurį laiką laikysis netoliese: karstysis šakomis, tyrinės lizdo teritoriją, kol tėvai jiems neš maistą. Daugiausiai smulkius graužikus, bet šios šios pelėdos neatsisako paskanauti ir paukščiais.
Laplandinės pelėdos lizdas Dainavos girioje
Tiesioginės transliacijos idėja iš laplandinės pelėdos lizdo gimė dar prieš porą metų, kuomet buvo rimčiau imtasi knygos „Lietuvos fauna. Paukščiai“ rengimo darbų, tačiau, kaip sako Marius Karlonas, „Ornitostogų“ įkūrėjas ir šio projekto iniciatorius, vien noro nepakako.
„Filmavimo įranga labai brangi, todėl be mūsų partnerių, transporto ir logistikos įmonės „Transtira“ pagalbos – reikiamos technologijos finansavimo ir sukūrimo – šį projektą įgyvendinti būtų tapę gerokai sunkiau. Esame dėkingi ir bičiuliui ornitologui Eugenijui Drobeliui, kuris nuo pat ankstyvo pavasario ieškojo šių retų paukščių lizdų ir po daug laiko ir kantrybės kainavusių ekspedicijų pagaliau rado tokį, kuris tinkamas transliacijai“, – pasakoja M. Karlonas.
Pasak jo, tiesioginė transliacija suteiks unikalių duomenų apie rūšį, o filmuota medžiaga pasitarnaus tyrinėjant ir analizuojant šių retų paukščių mitybą, fenologiją bei etologiją. Tai neįkainojami duomenys Lietuvos ornitologijos mokslui, o gamtai neabejingiems žmonėms – unikali galimybė stebėti rečiausios Lietuvos pelėdos ir jos jauniklių gyvenimą 24 val. per parą.
Pelėdžiukai (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)
Dainavos girioje rasti net 3 lizdai
Ši pelėda Lietuvoje – antra pagal dydį, kiek mažesnė už didįjį apuoką, o jos kūnas yra ilgiausias iš visų pasaulio pelėdų – siekia iki 84 cm. Pelėda išsiskiria didele galva ir plačiais vadinamaisiais veido vainikais.
Laplandinės pelėdos gyvena šiaurinėse Eurazijos ir Šiaurės Amerikos platumose, o Lietuvoje lizdas pirmą kartą aptiktas tik 2020 m., nors jau gerą dešimtmetį buvo manoma, kad jos mūsų krašte galėtų perėti.
Laplandinė pelėda (Eugenijaus Drobelio nuotrauka)
Šiemet Dainavos girioje aptikti net 3 laplandinių pelėdų lizdai, bet manoma, kad dar tiek pat nerasta. Įprastai laplandinės pelėdos kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje užima plėšriųjų paukščių – pavyzdžiui, suopių – lizdus ir netrukus padeda pirmuosius kiaušinius.
Pelėdžiukai ritasi gegužės pradžioje ir lizde praleidžia apie mėnesį. Vėliau lizdą palieka, bet dar kelias savaites neskraido, o karstosi medžiais netoli lizdo.
Ši pelėdų rūšis sėsli. Esant tinkamoms mitybinėms sąlygoms įvairiais sezonais, visą gyvenimą gali praleisti nedideliame miško ar pelkių plote.