Rudenį, kai paukščiai pradeda skristi į savo žiemojimo vietas, verta atsidurti ten, kur driekiasi jų migracijos keliai. Tuomet galima savo akimis ir ausimis patirti, ką reiškia sparnuotas dangus. Viena tokių vietų mūsų krašte – Nemuno delta. Pakeliauti po šį ypatingą gamtos kampelį pakvietėme ir šiemet.
Džiugu, kad didžioji dalis į spalio 8-9 d. turą prisijungusių dalyvių su mumis vyko jau ne pirmą kartą. Vieni keliauja norėdami pagilinti žinias ir pamatyti sparnuotų retenybių. Kitus traukia galimybė pakeliauti po tokias Lietuvos vietas, kurias kitomis aplinkybėmis kažin, ar aplankys. O trečius masina galimybė atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir praleisti laiką laukinėje gamtoje su bendraminčiais, pailsėti.
Pempių būriai virš Raseinių tvenkinių (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Kaip ir kasmet, pirmoji stotelė keliaujant į pamarį buvo Raseinių žuvininkystės tvenkiniai. Šią vietą labai mėgsta migruojantys vandens paukščiai. Tą įsitikinome ir turo rytą. Vos tik išlipome iš automobilių, ausis pasiekė mažųjų kragų skambūs balsai – „tve-e tve-e tve-e“. Iš pradžių jų pamatyti nepavyko, slėpėsi tvenkinio augalijoje, bet po kelių akimirkų pasirodė ir galėjome į valias prisižiūrėti, kaip šie vos kumščio dydžio kragai plaukioja tarp viršvandeninės augalijos ir vikriai nardo.
Mažasis kragas (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Be kragų tvenkiniai padovanojo susitikimą su visomis trimis gulbių rūšimis – nebyliąja, giesmininke ir rečiausia mažąja. Pro monoklius stebėjome ančių santalkas, kuriose identifikavome kuoduotąsias, rudagalves, šaukštasnapes ir didžiąsias antis, taip pat klykuoles. Tvenkiniuose sparnus ilsino pilkosios ir baltakaktės žąsys, žvejybos postuose stovėjo didieji baltieji ir pilkieji garniai, tolėliau virš laukų plasnojo pempės ir kirų būriai. O atidžiausiems pavyko pamatyti ir ryškiai žydrą tulžio nugarą, prieš tai išgirdus jo trumpą „zi-it“.
Gulbės giesmininkės (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Kitas sustojimas laukė Drevernoje. Šios pamario gyvenvietės pašonėje plytintys dirbami laukai rudens metu yra tikras maisto sandėlis smulkiesiems paukščiams. Jie čia į valias randa įvairių grūdų ir sėklų. O paskui žvirblinius sparnuočius visada atsklendžia ir juos medžiojantys plėšrūnai – lingės, startsakaliai, sakalai keleiviai.
Tik įvažiavus į laukus pasitiko ant dirvono vaikštinėjantys juodaplunksniai kovai, aplink skraidė dirvinių vieversių pulkeliai, geltonosios startos, dagiliai ir čivyliai. Drevernos laukuose sustojome pasidairyti į pempes, aukso spalvos dirvinius sėjikus, varnėnų debesis, baltaskruostes bernikles ir didelį eurazinių cyplių ir rudagalvių kryklių būrį. Dalis šių rūšių ančių maitinosi suartame lauke, o kita dalis plaukiojo melioracijos kanale netoliese. Nelikome ir be lenktasnapių ir lenktanagių – pavyko pamatyti jauną javinę lingę. Plėšrūnas tupėjo ant arimo ir dorojo, panašu, ką tik pasigautą grobį – žvirblinį paukštį.
Eurazinių cyplių ir rudagalvių kryklių būrys (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Pakeliui į Kintų mišką – kitą mūsų stotelę – pamatėme ant elektros laidų, netoli gyvenamųjų namų, tupinčius pietinius purplelius, o miške pasiklausėme zylių ir migruojančių alksninukų.
Pirmąją dieną užbaigėme prie Kintų žuvininkystės tvenkinių, kur sukorę nemažą atstumą į valias prisižiūrėjome vandens paukščių ir tilvikų. Labiausiai dalyvių akis traukė nuleisto tvenkinio dumblyne vaikštinėjantys juodkrūčiai bėgikai, tamsusis tilvikas ir perkūno oželiai. Pastarųjų rusvas apdaras taip gerai susilieja su aplinka, jog pastebėti juos galėjo tik įgudusi gido Mariaus akis. Viešnagė tvenkiniuose nepraėjo ir be šios teritorijos šeimininkų – jūrinių erelių.
Kirų debesis Kintų tvenkiniuose (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Antrosios dienos rytą pradėjome Ventės rage. Vėjas nebuvo palankiausias migracijai, tačiau saulei pakilus, paukščiai ėmė pakankamai intensyviai skristi į pietus. Danguje trajektorijas raižė varnėnų būriai, plasnojo tuntai keršulių, kontaktinius balsus laidė šiauriniai kikiliai, dagiliai, alksninukai. O pasigauti lengvo grobio progos nepraleido paukštvanagiai. Jų matėme net kelis, o vienas įkliuvo ir į tinklines gaudykles.
Vienas iš ryškiausią įspūdį paliekančių turo momentų – pamatyti, kaip žieduojami paukščiai. Akimirkos, kai galima išvysti sparnuočius iš labai arti, pasigrožėti jų plunksnų raštais, įvertinti realų jų dydį ir sudėjimą, o kartais net ir patiems juos palaikyti, įsimena ilgam. Tai dar kitokia patirtis nei juos stebėti pro žiūronus.
Rytas Ventės rage (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Ventės rage ornitostogautojų laukė artimesnė pažintis laukė su į tinklus patekusiomis didžiosiomis zylėmis, ryškiomis plunksnomis pasidabinusiu dagiliu, kiek kukliau atrodančiu erškėtžvirbliu, retoku Lietuvoje baltabruviu strazdu ir jau minėtuoju paukštvanagiu. Su jo medžiojimo įgūdžiais dalyvius supažindino kitas mūsų gidas Antanas, kuris tą rytą kaip tik dirbo žiedavimo stotyje.
Paukštvanagis (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Saulei pakilus dar aukščiau, patraukėme pusryčiauti į mūsų partnerio, turizmo komplekso „Mėlynasis karpis“ restoraną. Aptarę ryto įspūdžius ir pasistiprinę pusryčiais ir šilta kava, apkeliavome dar kelias svarbias deltos vietas – Kintų prieplauką, Krokų lankos ežerą, Aukštumalos pelkės pažintinį taką, Kniaupo įlanką ir Rusnės salą.
Plėšrioji medšarkė (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Dviejų dienų kelionę baigėme prie netoli Pagėgių telkšančio upinės kilmės Senrusnės ežero. Pamažu leidžiantis sutemoms pro monoklį dar įžiūrėjome plaukiojančias cyples, pilkąsias ir šaukštasnapes antis, girdėjome gagenant žąsis, o netoliese augančiuose krūmynuose – čirškiant karklažvirblius. Prieš pajudėdami į namus dar pasigrožėjome įspūdinga pilnatimi. Bekraštės Nemuno deltos pievos, jose besiganantys žirgai ir ryški mėnesiena virš jų – tokį peizažą pamatysi ne kasdien.
Jaunas žuvininkas (Dainiaus Špuko nuotrauka)
P.S. Papildomą rudeninį turą po Nemuno deltą organizavome ir po dviejų savaičių – spalio 22-23 dienomis. Savaitgalis padovanojo susitikimą su sakalu keleiviu ir startsakaliu. Iš įdomesnių vandens paukščių pavyko užfiksuoti baltus kaip sniegas mažuosius dančiasnapius ir žiląsias antis. Sąrašą papildė jūrinis sėjikas ir vienas gražiausių mūsų krašte gyvenančių mažųjų sparnuočių – ūsuotoji zylė. O ankstų rytą turo dalyvių miegus išblaškė pamatyta pelėdikė, kurių Lietuvoje, manoma, gyvena vos 5-10 porų.
Saulėlydis prie Senrusnės ežero (Dainiaus Špuko nuotrauka)
Spalio 8-9 d. užfiksuotų rūšių sąrašas:
1. Gulbė nebylė
2. Gulbė giesmininkė
3. Mažoji gulbė
4. Tundrinė žąsis
5. Baltakaktė žąsis
6. Pilkoji žąsis
7. Baltaskruostė berniklė
8. Eurazinė cyplė
9. Pilkoji antis
10. Rudagalvė kryklė
11. Didžioji antis
12. Smailiauodegė antis
13. Šaukštasnapė antis
14. Rudagalvė antis
15. Kuoduotoji antis
16. Klykuolė
17. Didysis dančiasnapis
18. Mažasis kragas
19. Ausuotasis kragas
20. Didysis kormoranas
21. Didysis baltasis garnys
22. Pilkasis garnys
23. Jūrinis erelis
24. Javinė lingė
25. Vištvanagis
26. Paukštvanagis
27. Paprastasis suopis
28. Žuvininkas
29. Laukys
30. Pilkoji gervė
31. Upinis kirlikas
32. Dirvinis sėjikas
33. Paprastoji pempė
34. Juodakrūtis bėgikas
35. Gaidukas
36. Perkūno oželis
37. Tamsusis tilvikas
38. Rudagalvis kiras
39. Paprastasis kiras
40. Sidabrinis kiras
41. Kaspijinis kiras
42. Balnuotasis kiras
43. Uolinis karvelis
44. Uldukas
45. Keršulis
46. Pietinis purplelis
47. Tulžys
48. Juodoji meleta
49. Didysis margasis genys
50. Vidutinis margasis genys
51. Lygutė
52. Dirvinis vieversys
53. Pievinis kalviukas
54. Baltoji kielė
55. Karietaitė
56. Paprastasis erškėtžvirblis
57. Liepsnelė
58. Dūminė raudonuodegė
59. Juodasis strazdas
60. Smilginis strazdas
61. Strazdas giesmininkas
62. Baltabruvis strazdas
63. Amalinis strazdas
64. Pilkoji pečialinda
65. Paprastasis nykštukas
66. Juodoji zylė
67. Mėlynoji zylė
68. Didžioji zylė
69. Remeza
70. Plėšrioji medšarkė
71. Kėkštas
72. Šarka
73. Kuosa
74. Kovas
75. Pilkoji varna
76. Kranklys
77. Paprastasis varnėnas
78. Naminis žvirblis
79. Karklažvirblis
80. Paprastasis kikilis
81. Šiaurinis kikilis
82. Žaliukė
83. Dagilis
84. Alksninukas
85. Paprastasis čivylis
86. Paprastasis čimčiakas
87. Geltonoji starta
88. Nendrinė starta