Rgs 10, 2019

Kaip išsirinkti žiūronus

Išsirinkti žiūronus pagal savo poreikius ir kišenę – ne visada lengva.  Žiūronai gali kainuoti ir 20 Eur, ir 2000 eur. Jų kaina labai priklauso nuo optikos kokybės, korpuso ir mechaninių dalių pagaminimo tikslumo, atsparumo aplinkos poveikiui ir, žinoma, nuo dizaino. Žiūronais naudositės ne vienerius metus, todėl juos rinktis vertėtų apdairiai. Visų pirma reikėtų atsakyti į klausimą: kam Jums reikalingi žiūronai, kur juos naudosite?

 Atsižvelgiant į žiūronų pritaikymą, galima išskirti tokius pagrindinius jų tipus:

  • Kelionėms
  • Medžioklei, žūklei
  • Naudoti jūroje (laive)
  • Teatrui, sporto renginiams
  • Astronomijai
  • Laisvalaikiui
  • Paukščiams stebėti

Didinimas

Jei žiūronai labiau didina, tai dar nereiškia, kad jie geresni. Kuo žiūronai labiau didina, tuo labiau juos laikant rankose juda vaizdas, siaurėja matymo laukas arba matymo vaizdo plotis, mažėja šviesumas ir ryškumas. O stebėtojams labai svarbu, kad vaizdas nešokinėtų, būtų galima matyti didesnį lauką. Optimalu, kai žiūronai didina 7-10 kartų, tada juos dar galima “nulaikyti” rankose. Taigi renkantis žiūronus reikia žiūrėti į užrašą: pvz., 7:50: pirmas skaičius (prieš ženklą X) rodo didinimų skaičių, antrasis - objektyvo skersmenį milimetrais. Jeigu žiūronai didina 12 ir daugiau kartų, stebėti reikėtų atsirėmus į stabilią atramą arba naudojant stovus (kai kurie žiūronai turi specialų sriegį, kuris leis, naudojant specialų adapterį, prietaisą pritaisyti ant stovo). Itin sudėtingi žiūronai gali turėti vaizdo stabilizatorių, bet tokie žiūronai dažniausiai naudojami gelbėjimo operacijose jūroje, stebint iš sraigtasparnio  ar važiuojančio automobilio.

Objektyvas

Antras svarbus parametras - objektyvo skersmuo. Kuo jis mažesnis, tuo vaizdas tamsesnis, sunkiau matyti detales. 50 mm skersmens objektyvas surenka 4 kartus daugiau šviesos nei 25 mm. Vakariniams ar naktiniams stebėjimams surinktos šviesos kiekis labai svarbus, nes naktį bėgiojantys žvėreliai ar tupinčios pelėdos dažnai yra blyškūs ir plika akimi sunkiai įžiūrimi. Kuo didesnis objektyvo skersmuo, tuo daugiau patenka į jį šviesos ir vaizdo. Jei skersmuo mažas, prieblandoje bus matyti gerokai blogiau arba net visai nieko nesimatys. Minimalus objektyvo skersmuo naktiniams ir astronominiams stebėjimams yra 50 mm. Optimalus nuo 56 iki 250 mm. Paukščiams stebėti dieną optimalus objektyvo skersmuo butų 32-42mm, keliaujant arba stebint renginius gali pakakti ir 25 mm skersmens.

Pažiūrėjus į objektyvo lęšius, juose neturėtumėt pamatyti ryškaus savo atvaizdo. Toks objektyvas neturi atspindžių, jis padengtas specialia danga. Geriausia, kai žiūrint į objektyvo lęšių stiklą matyti žalsvas arba violetinis atspalvis (bet ne raudonas).  Lęšiai dengiami nuo vieno iki kelių sluoksnių. Geriausia yra  daugiasluoksnė danga (fully multi coated). Kuo daugiau sluoksnių, tuo ryškesnis ir natūralesnis vaizdas bus matomas.

Regėjimo lauko plotis

Regėjimo lauko plotis matuojamas laipsniais. Optimalus regėjimo plotis yra nuo 6 iki 8 laipsnių. Tuomet objektą lengviau rasti ir jo “nepamesti”. Per didelis kampas stipriai iškraipo regėjimo lauko pakraščius. Atsiminkite, kuo daugiau vaizdas didinamas, tuo regėjimo laukas siaurėja.

Vyzdžio skersmuo

Kuo didesnis išėjimo vyzdžio skersmuo (exit pupil), tuo daugiau per jį pereina šviesos, paprastai tariant - geriau matysis. Vyzdžio skersmuo skaičiuojamas objektyvo skersmenį padalijus iš didinimų skaičiaus. Pvz., 7X50 žiūronų vyzdžio skersmuo yra 7,1 mm; 8X42 žiūronų -5,3 mm. Rekomenduojama rinktis žiūronus, kurie turi ne mažesnį kaip 4 mm išėjimo vyzdį.

Atstumas nuo akies

Nešiojantiems akinius svarbus atstumas tarp žiūrono okuliaro ir akinių (Eye Relief). Gerai, kai šis parametras yra ne mažesnis kaip 15 mm. Tada asmuo, dėvintis akinius gali matyti visą vaizdą. Žinoma, stebėti pro žiūronus galite ir be akinių (nor juos ir nešiojate), žiūronai patys prisitaikys prie jūsų regėjimo, bet jeigu turite įgimtą astigmatizmą, teks ir žvelgiant pro žiūronus užsidėti akinius.

Akių gaubteliai

Dauguma žiūronų turi atskirai reguliuojamus susukamus akių antdėklus (Eye cups), kurie leidžia patogiai stebėti net ir nešiojantiems akinius. Brangiuose modeliuose montuojami nuimami akių gaubteliai, kad lengviau būti nuvalyti suteptus lęšius.

Artimas fokusas

Visi  žiūronai fokusuoja į begalybę, bet itin svarbus yra artimo fokusavimo parametras. Labai smagu, kai galima sufokusuoti itin arti esantį objektą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nelabai reikalinga savybė, bet kas stebi drugelius ar sunkiau apibūdinamas smulkiąsias paukščių rūšis (pvz.: pečialindas), apsidžiaugs galėdamas pasinaudoti tokia funkcija. Labai arti fokusuoja (1-2 m) nedaug žiūronų modelių,  dažniausiai tik brangesnieji.

Žiūronų prizmės

Žiūronai gali būti konstruojami su „Porro“ arba „Roof“ prizmėmis. „Roof“ prizmes turintys modeliai būna kompaktiškesni, o turintys „Porro“ prizmes pasižymi truputį geresne vaizdo kokybe (šviesos pralaidumu), lyginant vienodų charakteristikų ir kokybės optiką. Norint pagerinti vaizdo kokybę,“Roof” tipo žiūronų prizmės dengiamos specialia danga  – fazine danga (phase coated).

 

 roof prizmė porro prizmė

„Roof“ prizmė                                                                                      „Porro“ prizmė

 roof prizmė 1                     porro prizmė 2

 

                                                                        

Yra dvi pagrindinės prizmių rūšys. BK-7 ir BaK-4. Abu ženklai nurodo kokie elementai naudojami stiklinių prizmių gamyboje.  BaK-4 yra daug kokybiškesnė prizmė, bet ir brangesnė. Atitraukus žiūronus nuo akių maždaug pusmetrį ir žiūrint pro okuliarus matyti nedideli apskritimai, pro kuriuos matosi tolimi objektai. Jie turi būti apvalios formos. Jei apskritimas matomas kampuotos formos, pvz kvadratinis ar rombo formos, vadinasi žiūronų prizmės prastos.

 Fokusavimas

Jeigu žiūronus naudosite gyvūnams ir paukščiams stebėti, tai svarbus yra ir ryškaus regėjimo lauko gylis. Jis turi būti kuo didesnis, tačiau gamintojai nepateikia tokių duomenų, tad reikia išbandyti patiems. Kiekvienus žiūronus reikia nustatyti arba sufokusuoti (kad vaizdas būtų ryškus), todėl svarbus parametras yra centrinis fokusavimas. Beveik visi dabar gaminami žiūronai turi centrinio fokusavimo funkciją, valdomą rankenėle (sriegiu). Gerai, kai ryškumą nuo begalybės iki mažiausio atstumo galima reguliuoti rankenėlę apsukant 1,5-2 kartus. Geri prietaisai ryškumą (dioptrijas) leidžia nusistatyti abiem akims atskirai sukiojant okuliarą. Galima praktiškai patikrinti ar tinkamai suderinta. Žiūrite pro žiuronus, vaizdas atrodo normalus. Po truputį pradedate tolinti žiūronus nuo akių, jei vaizdas nesusidvejina vadinasi - gerai. Tolinant vaizdas greičiau ima dvejintis. Akys sugeba nedidelį žvairumą ištaisyti, tačiau ilgiau naudojant tokius žiūronus pradeda skaudėti galvą. Net ir turint brangesnius žiūronus, vaizdas gali dvejintis, jei jie buvo stipriai sutrenkti.

Atsparumas aplinkai

Žiūronai turėtų būti atsparūs aplinkos poveikiui – nepraleisti į vidų dulkių ir drėgmės (water resistant - atsparūs drėgmei, waterproof - atsparūs vandeniui, visiškai sandarus). Atsparūs vandeniui žiūronai būna užpildyti azoto dujomis, todėl nerasoja iš vidaus, staiga pasikeitus oro sąlygoms. Tokie žiūronai ypač reikalingi keliaujant vandens keliais (jūriniai). Keliaujant svarbus ir žiūronų svoris. Jei jie bus labai sunkūs, matomas vaizdas bus stabilesnis, tačiau greitai pavargs rankos, kaklas, o jei labai lengvi – jų optika ir korpusas bus plastikiniai. Pigi konstrukcija klibės, fokusuojant pirmyn ir atgal nevienodu greičiu judės abu okuliarai, todėl išsiderins ryškumas, kiekviena akis matys skirtingai sufokusuotą vaizdą, o dėl gali pradėti svaigti galva. Daug keliaujantiems, ypač po kalnus, kai svarbus kiekvienas gramas, rekomenduojama naudoti nedidelius į kišenę telpančius žiūronėlius. Taiga geriausia rinktis aukso vidurį - žiūronus ergonomiškais korpusais: geresni korpusai liejami iš aliuminio ir magnio, todėl yra lengvi, patvarūs ir kokybiški.