2018 metais Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ėmėsi iniciatyvos atkurti Nemune ties Merkine suneštas dvi salas. Didžiojoje saloje, dar žinomoje Pastraujo salos vardu, išpjovus invazinius medžius uosialapius klevus, kone 12 ha ploto sala vėl išvydo saulės šviesą, o mažojoje saloje buvo pašalinti suvešėję krūmai. Atkurtos atviros buveinės salose neliko nepastebėtos retų tilvikinių ir sėjikinių paukščių - antai jau pirmąjį pavasarį mažojoje saloje aidėjo raudonkojo tuliko balsas, perkūno oželio mekenimas, krantinių tilvikų cypsėjimas, griežlės griežimas bei pempės tuoktuvinių skrydžių viražai. Tuo tarpu didžiojoje saloje įsikūrė 6 pempių poros, krantiniai tilvikai ir kone 20 porų ančių – didžiųjų ančių ir rudagalvių kryklių. Šį pavasarį, apsilankymo didžiojoje saloje metu, be jau minėtų sparnuočių stebėta nuo 2019 metų į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų kurapkų pora. Taigi, reti atvirų buveinių, šlapynių ir ganyklų paukščiai įvertino kardinalius, bet dar negalutinius pokyčius salose ir taip tik dar labiau paragino pilnai atkurti salose tinkamas buveines ir išpildyti šių salų gamtinį potencialą gražinant unikalius namus paukščiams Dzūkijoje.
Nors į didžiąją salą jau trečią vasarą bus keliama nedidelė galvijų banda, kuri ekstensyviai ganydamasi padeda palaikyti žemažolę augmeniją, tačiau išpjauti invazinių uosialapių klevų kelmai lengvai nepasiduoda ir kiekvienais metais išleidžia vis naujas atžalas. Karvės savo darbą pievoje atlieka puikiai, bet joms į pagalbą kovoje su uosialapių klevų atžalomis nusprendėme atsiųsti škudžių veislės aveles. Ši, kone vienintelė istorinė lietuviška avių veislė, yra puikiai prisitaikiusi prie Lietuvos lauko sąlygų ir pirmenybę teikia ne dobiliukams, o krūmams ir medžių atžaloms. Tikimės, kad ši mišri banda su vietinio ūkininko priežiūra nuveiks didį darbą saugomoms paukščių rūšims.
Taip pat dėkojame būriui entuziastų, kurie, koordinuojant Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai bei UAB „Ornitostogos“, iš savų lėšų nupirko visą avių bandą. Avelės saloje gyvens iki rudens, taigi kviečiame atvykti į Merkinę ir užlipus ant bokšto pasigrožėti „Robinzonių“ gyvenimu Pastraujo saloje.
Avyčių apsigyvenimas Nemuno saloje